Pranckietis: aš nenorėčiau, kad Karbauskis toliau vadovautų partijai

lrt.lt 2019 05 31

Valdančiosios koalicijos nebuvo vos parą, bet Viktoras Pranckietis – vis dar Seimo pirmininkas.

lrt.lt

Tiesa, ketvirtadienį po derybų Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad Seimo pirmininko postas atiteks „socialdarbiečiams“, tačiau pats V. Pranckietis kol kas trauktis neketina. Ar tikrai ramu V. Pranckiečiui – pokalbis apie tai „Dienos temoje“.

 

– Pone V. Pranckieti, kas vis dėlto yra nutikę R. Karbauskiui, kad jis pradėjo kaitalioti savo nuomonę? Ryte – viena, vakare – kita, ryte jus kritikuoja, vakare nebeturi jokių priekaištų.

– Reikėtų turbūt jo paklausti, nes jūs dabar klausiate, ką R. Karbauskis. Jūs gal paklauskite manęs: „Kaip jaučiatės?“, ir pasakysiu, kad jaučiuosi labai realistiškai.

 

– Jūs labai gerai, atrodo, jaučiatės, ramus, ir nebėra jokios panikos dėl posto.

– Ir taip jau 2,5 metų.

 

– Bet iš tiesų kiek šitie rinkimai, treji  pralaimėti rinkimai, kaip regis, reikėtų pripažinti, ir R. Karbauskis yra pasakęs, pakeitė apskritai jo poziciją valdžios atžvilgiu?

–„Jo pozicija valdžios atžvilgiu“ – nelabai čia aiškus toks išsireiškimas, kurios valdžios, bet turbūt turėtume galvoti ir kalbėti apie tai, kokia iš viso yra ta jo pozicija. Jo pozicija buvo tokia, kad po visų trejų rinkimų taryboje pasitikrins, jeigu reikės, prisiims asmeninę atsakomybę. Manau, vis dar laukiame to trečiojo tarybos posėdžio, kuriame būtų diskutuojama šiais klausimais. Neabejoju, kad partijos nariai to laukia, ir neabejoju, kad frakcijos nariai taip pat to laukia, ir reikia tik, kad valdyba paskelbtų.

 

– Bet R. Karbauskis nebenori pasitikrinti ar jis nori – kaip jums atrodo?

– Žinot, gal aš jo paklausiu, ar jis nori pasitikrinti, ar nenori. Bet, manau, natūralu būtų pralaimėjus tiek rinkimų arba laimėjus – čia visi, kas kaip nori, tas taip vertina.

 

– O kaip jūs manot – pralaimėjo ar laimėjo?

– Manau, kad savivaldybių rinkimuose mes gana neblogai laimėjome. Europos Parlamento rinkimuose taip, kaip ir tikėjausi, – 2 vietos ir atkeliavo. Labai turbūt geras rezultatas, lyginant su praeitu rezultatu. Jei prisimenate prieš 5 metus, kai Bronis Ropė laimėjo, tai išvis buvo nustebta, kad mes gavome vietą.  O dabar vis dėlto gavome pasitikėjimą ir dvigubai didesnį. Tai yra laimėti rinkimai.

Akivaizdu, kad prezidento rinkimuose Saulius Skvernelis laimėjo labai daug žmonių balsų, tai yra labai daug žmonių širdžių – turbūt reikėtų taip sakyti, ir jis yra gerbiamas premjeras. Tai vis dėlto yra laimėjimas žmonėse, bet rezultatais vis tiek mes negalime turėti dviejų prezidentų, yra tik vienas prezidentas, vienas tas postas, ir dabar mes....

– Kaip ir pralaimėta, ar ne? Pralaimėti rinkimai?

– Galbūt reikėtų įvardyti juos „nelaimėtais rinkimais“, bet nelaimėjimas, taip pat yra pralaimėjimas, bet akivaizdu, kad dar nė vienas iš mūsų partijai atstovaujančių žmonių tiek balsų nebuvo gavęs jokiuose rinkimuose.

 

– Kiek yra girdima iš pačios partijos narių, jie pyksta ant R. Karbauskio už daug pasakytų dalykų, taip pat nederintų su partija. Jūs jaučiate, kad jie pyksta?

– Aš jaučiu. Tada buvo du labai svarbūs frakcijos posėdžiai, ir aš juose dalyvavau. Kada visi atskirai kalbėjo, visi ir kalbėjo apie tai, kad tas pareiškimas nebuvo atspindintis jų nuomonės.

 

– Kalbame apie tą pareiškimą, kad reikėtų trauktis iš valdančiosios koalicijos?

– Kada jau po pirmojo turo buvo susirinkusi frakcija, tada ir visi paliudijo savo kalbomis ir skyrių nuomonę pristatydami, kad tas pareiškimas neturėjo būti toks pasakytas ir kad tai yra daugelio žmonių likimas susijęs su tuo tokiu pasitraukimu arba nepasitraukimu.

 

– Ar tai, kad dabar R. Karbauskis suformavo naują valdančiąją koaliciją, regis, tas susitarimas jau pasirašytas yra, reiškia, kad partijos nariai nebepyksta ant R. Karbauskio, ir jeigu jis pasitikrins, jis bus perrinktas partijos pirmininku?

– Aš nežinau. Sakiau, paklausiu jo, ar jis norės tikrintis, ar nenorės.

 

– Kada jūs matysitės su R. Karbauskiu?

– Šiandien (ketvirtadienį – LRT.lt) jau turbūt nebespėsiu grįžti į posėdį... Geras klausimas. Bet jeigu penktadienį būtų Seime, tai tada galime pasikalbėti. 

 

– Kokie yra jūsų santykiai su R. Karbauskiu, nes viešumoje visokių susidaro...

– Visokie tie santykiai ir yra. Žinote, kada aš, irgi kaip asmuo, jaučiu nuolat tokį nepasitenkinimą arba bandymą kalbėti už mane. Tai aš esu daug kartų pasakęs, kad aš už save pats kalbu ir kalbėsiu. Tikrai turiu teisę į savo nuomonę. Turiu teisę į nuomonės susiformavimą, nuomonės keitimąsi, priklausomai nuo to, ką kalba žmonės mūsų partijose, mūsų skyriuje, ką kalba mūsų frakcijoje. Mes negalėtume ir toliau likti vieno žmogaus nuomonės įkaitais. Tą esu jau sakęs .

 

– O R. Karbauskis nori, kad jūs su juo derintumėte savo pareiškimus?

– Labai daug klausiate apie R. Karbauskį. Žurnalistai atskirai klausia ir tegul paklausia, ko jis norėtų ir kaip jis norėtų.

 

– Kaip jūs jaučiate, ar jis jums  pasako, ką jums reikėtų sakyti?

– Manau, kad jis norėtų, jog mes kalbėtume unisonu, žinodami iš anksto, ką jis sugalvos. Bet kaip ir šiuo paskutiniu atveju, savo  garsiuoju pareiškimu tai reiškia, kad jis neatspindėjo nei partijos, nei skyrių nuomonės ir tiesiog pasakė savo nuomonę. Po to prašė, kad visi ją patvirtintų. Tai buvo klaida – reikia ją pripažinti, tai yra tas laikas, kada galima ją pripažinti, ir žmonės, kaip jūs sakote, jeigu pyksta, tai ir pyksta dėl to, kad kalbama už juos, jų vardu, nederinant su jais. 

 

Turbūt esminis dalykas ir žingsnis į demokratiją tai yra kada pirmiausia atsiklausti žmonių, ar jūs tokiai nuomonei pritartumėte, po to ją skelbti, o ne atvirkščiai.

 

– Ar jūs norėtumėte, kad R. Karbauskis toliau vadovautų partijai?

– Aš asmeniškai nenorėčiau, kad jis toliau vadovautų. Manau, daug kas partijoje taip pat to nenorėtų. Bet tas noras ar nenoras gali būti atspindėtas tik suvažiavime. Tokios yra partijos taisyklės, toks statutas, ir reikėtų tada organizuoti suvažiavimą. Jeigu žmonės to norės, tai ir galima organizuoti.

 

– Ką jūs matytumėte kaip kitą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį?

– Žinote, mes kalbėjome ir apie tai, kad galėtų pateikti kandidatai. Yra aiškių lyderių ir frakcijoje, ir partijoje – 4–5 žmonės galėtų būti lyderiais, ir galėtų būti jie renkami slaptu balsavimu. Galėtų būti taip pat du turai, ir tikrai čia nieko baisaus neatsitiktų, jeigu tas žmogus keistųsi.

 

– O S. Skvernelis, jūsų manymu, jeigu jis įstotų į partiją, galėtų būti naujuoju partijos pirmininku?

– Reikia gal nuo to ir pradėti, kad „jeigu įstotų“. Negali būti partijos pirmininkas nebūdamas partijoje. Samdytų pirmininkų nesu girdėjęs, kad būtų. Nenumato partijos įstatai, nenumato taisyklės, kad galėtų būti ne partijos narys.

 

– Bet jeigu įstotų, tarkime, jis apie tai juk net galvoja, sakė, kad galvoja?

– Jis yra populiarus žmogus ir partijoje. Manau, buvo didžiulė  sėkmė, kad jis atėjo su mumis. Jis buvo sėkmė ir partijai, ir partija jam taip pat buvo sėkmė. Jis tapo premjeru, populiariu premjeru, ir jį daug partijos žmonių palaikytų.

 

– O jūs pats matytumėte save partijos pirmininku?

– Aš neturiu tokių ambicijų, manau, nereikėtų man tokio posto užimti.

 

– Pone V. Pranckieti, o kokie dabar yra iš tikrųjų R. Karbauskio ir S. Skvernelio santykiai?

– Sunku juos vertinti, tie santykiai yra darbiniai. Sakyčiau šitas laikmetis, ta viena para, buvo tokia kaip ir nežinomybė – visi gal įsitempę, visi dar emocijų pilni. O dabar, kai jau vėl sukurtas, pasirašytas memorandumas, kuriama koalicija, tai atneša daug ramybės ne tik Seime, ne tik partijoje,  bet atneša daugiau ramybės visai Lietuvai, žmonėms atneša ramybę. To reikia ir palinkėti, kad jų santykiai neatsispindėtų neramumuose Lietuvoje.

 

– Pusantrų, metai likę iki Seimo rinkimų. Kaip įsivaizduojate šituos metus? Įmanoma bus ką nors padaryti arba bent jau tuos užsibrėžtus „valstiečių“ planus, kurių jūs atėjote daryti?

– Taip, dabar jau „valstiečių“ planai yra Vyriausybės planai. Tai reiškia Lietuvos parlamento įpareigota Vyriausybė atlikti šituos uždavinius, ir mes turėtume juos tęsti ir pabaigti.

 

– O ko jūs dar nepadarėte, pone V. Pranckieti? 

– Dauguma reformų yra padaryta. Bet tęstinumas jų turėtų būti. Tarkime, mes buvome įsipareigoję, kad vaiko pinigai pagal galimybes galėtų kilti. Kils ar nekils – reiškia Vyriausybė tęs darbą ar netęs. Pensijos jau yra padaryta formulė, kuri nebepriklausys nuo valdžios sprendimų, bet priklausys nuo ekonomikos, nuo buvusių metų vidutinės algos – išvestas koeficientas. Kitos reformos, tarkime, mokyklose, tikrai dar yra kur padirbėti.

 

Naujasis ministras, naujasis senasis „daugkartinis“ ministras, turbūt taip pat stengiasi, kad tos reformos būtų tokios, kurių norėjo mokytojai nuo 2010 metų. Kitos reformos, kurios įgyvendintos, tarkime, turime problemą ir su Miškų įstatymu. Kadangi Konstitucinis Teismas pasakė, kad turime grįžti vėl į priėmimo stadiją, turėtume pabaigti tą įstatymą priimti ne skubos tvarka. Nors ten procedūra pati kvestionuojama. Man tai su Seimo statutu lyg ir nesikerta, nes Statute numatytos tos normos. Tokius dalykus turime pabaigti.

 

– Ar gali būti taip, kad R. Karbauskis išsigando dar labiau supykdyti savo partijos narius ir jus galiausiai paliko ramybėje?

– Manau, reikia suprasti vis dėlto savo galių ribas, ir tos ribos tai yra slaptas balsavimas Seime – surinksi ar nesurinksi. Jeigu nesurinksi tų balsų, kurių reikia kokiam nors sprendimui, tai tada tavo galios pasidaro labai nežymios.