Paminklas Ramanauskui-Vanagui įžiebė diplomatinį konfliktą, kuris atkreipė užsienio dėmesį

lrt.lt 2019 05 08

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sekmadienį Čikagoje atidengė Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago atminimui skirtą paminklą. Šį žingsnį netrukus sukritikavo Rusijos valdžia ir Simono Wiesenthalio centras, į tai dėmesį atkreipė ir BBC, rašo „LRT English“.

lrt.lt

Rusijos ir Simono Wiesenthalio centro nuomone, šis paminklas šlovina „nacių kolaborantą“ ir „sukilėlį“.

 

Jeruzalėje įsikūrusio Simono Wiesenthalio centro vadovas Efraimas Zuroffas BBC teigė, kad Lietuva „nesako savo žmonėms tiesos, todėl jie jos nepripažįsta.“

 

Antradienį Rusijos ambasada JAV protestavo prieš šį įvykį teigdama, kad jis buvo „labai ciniškas, kadangi beveik sutapo su Holokausto aukų atminimo diena.“

 

Feisbuko įraše Rusijos ambasada taip pat kaltina Lietuvą „nacių kolaborantų ir Holokausto šalininkų šlovinimu“ ir teigia, kad šalis „sulaukia atviros NATO ir ES paramos.“

 

Antradienį Lietuva išreiškė diplomatinį protestą prieš Rusiją dėl jos pareiškimų apie su sovietų okupacija kovojusių partizanų lyderį A. Ramanauską–Vanagą. Protestas buvo išreikštas į Užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos ambasados Vilniuje atstovui, praneša „LRT English“.

 

„Susitikimo metu Rusijos atstovui buvo patarta atidžiau pasidomėti A. Ramanausko–Vanago asmenybe ir veikla, nes Rusijai nedera kaltinti jį bendradarbiavimu su naciais ar dalyvavimu Holokauste. Jo nepriekaištingą reputaciją patvirtino daugelis nepriklausomų ekspertų, tyrinėjančių to meto istorinius įvykius ir archyvinius dokumentus“, – teigiama ministerijos pranešime.

 

URM nurodė paraginusi Rusiją „susilaikyti nuo dezinformacijos apie ginkluotus rezistencinius judėjimus prieš sovietus skleidimą ir nesistengti perrašyti istorijos, paremiant ją okupacinio sovietų režimo represinių struktūrų kaltinimais.“

 

„Tokie Rusijos pareiškimai yra platesnė šios valstybės skleidžiamos visapusiškos dezinformacijos dalis ir turi būti suprantama kaip įprastas siekis niekinti Lietuvos partizanų kovas ir neigti sovietų okupaciją“, – pranešime skelbė ministerija.

 

1918 m. gimęs A. Ramanauskas–Vanagas prie ginkluoto lietuvių pasipriešinimo prieš sovietus prisijungė 1945 m. 1956 m. sovietai jį suėmė, žiauriai kankino, o po metų įvykdė mirties bausmę.

 

Seimas A. Ramanauską–Vanagą pripažino faktiniu su sovietų okupacija kovojusios pokario Lietuvos vadovu.