Ramūnas Bogdanas. Užmėtyti valstybę svetimais pasais

lrt.lt 2019 04 29

Kiekviena valstybė įsipareigoja ginti savo piliečius. Šią normą Rusija yra pavertusi agresijos pateisinimu. Pasus ji dalino Padniestrės gyventojams, savo piliečiais masiškai vertė Pietų Osetijos ir Abchazijos gyventojus prieš užpuldama Gruziją.

lrt.lt

Vladimiras Putinas yra konservatyvaus psichologinio tipo žmogus. Jis nėra naujovių ieškotojas. Jis vėl ir vėl naudoja tuos pačius modelius, kurie bent sykį jam yra sėkmingai suveikę.

 

Pasveikinimas Volodymyrui Zelenskiui

V. Putino įsakas dėl supaprastintos tvarkos gauti pilietybę separatistinių Ukrainos teritorijų gyventojams nėra žaibiška improvizacija. Norinčių gauti Rusijos pilietybę sąrašai vadinamose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose buvo rengiami jau keletą metų.

 

Į Rusijos Dūmą 2018 m. rugpjūtį atkeliavo premjero Dmitrijaus Medvedevo pasirašytas įstatymo projektas dėl pakeitimų Rusijos pilietybės įstatyme. Pasiūlyta, kad prezidentas humanitariniais tikslais galėtų supaprastinti Rusijos pilietybės gavimą atskiroms kategorijoms užsieniečių. Projekto paaiškinime pasakyta, jog po pataisų Rusijos pilietybę galės lengviau gauti tėvynainiai, gyvenantys šalyse, kur sudėtinga politinė, visuomeninė ir ekonominė padėtis, kur vyksta konfliktai ir/ar keičiasi politinis režimas.

 

Paaiškinimas neleido abejoti, kad pataisos taikomos Ukrainai, atitinkančiai visas išvardytas aplinkybes. Dūma projektą patvirtino kaip naują Rusijos pilietybės įstatymo redakciją 2018 m. gruodį.

 

Kodėl V. Putinas nutarė panaudoti jį iškart po Ukrainos prezidento rinkimų? Manau, kad atsakymo toli ieškoti nereikia: V. Zelenskis kalba apie naujų kelių karui baigti paieškas, todėl V. Putinas uždaro galimybių langą. Jam nereikia deeskalacijos. Jam reikia, kad ir toliau Ukrainą graužtų rusenantis karas rytuose.

 

Kodėl to nedarė iki V. Zelenskio? Todėl, kad Petro Porošenka buvo užėmęs pakankamai karingą poziciją. Jis stiprino armiją ir nesileido į išdavikiškus kompromisus, kai jam buvo peršama pasiimti Donecką su Luhansku, kurie bus valdomi iš Maskvos. Su tokiu užkratu Ukrainos valstybės kūne Rusijai atsirastų didelės galimybės vėl susigrąžinti įtaką Kijevui.

 

P. Porošenkos kaip nesukalbamo ir fašistų remiamo blogiuko įvaizdis Rusijoje buvo pakankamai gerai įdiegtas. Dabar reikia į tą pačią poziciją pastatyti naująjį prezidentą.

 

Jokių humanitarinių tikslų nėra

V. Putinas aiškina, jog įsaką pasireiškė iš humanitarinių paskatų, vardan tėvynainių, kenčiančių nuo karo. Tačiau pats įsako tekstas rodo, jog V. Putinas eilinį kartą meluoja.

 

Nuo karo yra pasitraukę į Rusiją apie milijonas gyventojų iš tų teritorijų. Jiems šis įsakas negalioja. Jis taikomas tik tiems, kurie šiuo metu dar yra vadinamųjų DLR ir LLR teritorijose. Dar daugiau: rusų žurnalistai, turintys tiesioginės informacijos iš Donecko ir Luhansko, tvirtina, kad jau nuo pavasario vietiniai administracijos bei ginkluotų junginių nariai galėjo pildyti paraiškas Rusijos pilietybei gauti. Dabar tenai sklando gandai, kad bus dvejopi pasai: valdžia ir kariškiai gaus  normalius, o liaudis – kažkokius ne visai tikrus, antrarūšius.

 

Luhanskiečiai paraiškas pilietybei turės paduoti Voronežo srityje, o doneckiečiai – Rostovo. Drauge turės pateikti kitos valstybės dokumentą. Neaišku, ar turimas omenyje Ukrainos, ar separatistų pasas. Pastaruosius Rusija neseniai pripažino, nors pačių teritorijų už valstybę neskaito.

 

Per tris mėnesius nuo paraiškos jie gaus Rusijos pilietybę. Tuo tarpu visiems karo pabėgėliams iš Donbaso lieka galioti įprasta tvarka, pagal kurią jie turi penkerius metus išgyventi Rusijoje, paskui kreiptis bendra tvarka ir gal po trejų metų prašymas bus patenkintas. Kadangi jie jau užsiregistravę Rusijoje dėl darbo ir dėl pašalpų, apeiti savo statuso neturi galimybės.

 

Jei V. Putinui taip skauda širdį dėl tėvynainių kitose šalyse, rusų žurnalistai ėmė kelti retorinį klausimą dėl milijonų rusų, gyvenančių Vidurinės Azijos valstybėse. Pavyzdžiui, Turkmėnijoje egzistuoja išvažiavimo vizos, kurių vietos rusams neduoda ir jie lieka įkalinti šalies viduje. Bet Turkmėnija turtinga dujų, ir V. Putinas tų tėvynainių nemato.

 

Pasas kaip vartai aneksijai

Pristatydamas savo naują įsaką, Rusijos prezidentas kaip analogiją nurodė Vengriją ir Lenkiją, kurios dalina pilietybes svetur gyvenantiems tautiečiams. Skirtumas tas, kad šios šalys prieš tai neįsiveržė į kaimyninę šalį. Rusiškas įsakas apibrėžė teritoriją, kontroliuojamą 58-osios armijos ir valdomą Maskvos statytinių Rusijos piliečių (pavyzdžiui, naujuoju DLR vicepremjeru neseniai paskirtas buvęs Irkutsko srities gubernatorius).

 

Neaišku, kas bus, jei demarkacinė linija pasikeistų – ar V. Putinas kaskart leis įsako papildymą su nauju žemėlapiu? Tačiau kuo donbasietis vienoje pusėje skiriasi nuo donbasiečio kitoje pusėje, jeigu kalbama apie tėvynainių globą? Ir kur tada globos ribos – Odesoje, Kijeve, Klaipėdoje, Taline ar Brighton Beach`e (rusų gyvenamas rajonas Niujorke)?

 

Vengrijos paminėjimas atkreipia dėmesį į šios šalies veiksmus Ukrainos Užkarpatėje, kur išdalinta daugybė vengriškų pasų ten gyvenančiai vengrų mažumai. Atsižvelgdamas, kad taip elgiasi ES ir NATO narė, Kijevas užmerkė akis prieš įstatymo neleidžiamą dvigubą pilietybę. Ir štai, dabar gauna dūrį iš rytų.

 

Trečiadienį paskelbęs įsaką, V. Putinas šeštadienį žengė toliau, per spaudos konferenciją Pekine pareikšdamas, jog  supaprastintą tvarką Rusijos pilietybei gauti galvojantis taikyti visos Ukrainos gyventojams. Taip Rusija pasiruoštų sau pretekstą „išvaduoti“ savo piliečius nuo Kijevo valdžios.

 

Jau veikiantis įsakas komplikuos padėtį rytų fronte. Rusijos pasais ginkluoti separai taps oficialiu Kremliaus globos objektu. Dėl kiekvieno žuvusiojo V. Putinas galės šaukti apie jo šalies piliečių naikinimą ir taip teisinti bet kokius atsakomuosius veiksmus, kurių jau nebesimaskuodama imtųsi Rusijos kariuomenė.

 

Daugybinės pilietybės pavojai

Apie neprognozuojamą įvykių raidą, kai plačiai pasklinda pasai, turėtų pagalvoti visi, garsiai šaukiantys apie daugybinę Lietuvos pilietybę. Užtenka praverti vartus, ir piktavaliai tuoj ims ieškoti, kaip įkišti koją į plyšį.

 

Pilietybės vientisą kūną permalus į patogią vartojimui dešrą, smagurių daugės. Juk tie lietuviai, kurie geidžia Vakarų Europos pilietybių, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kaip Donbaso separatistai, su pilietybe gausiantys didesnes pensijas ir pašalpas iš Rusijos, nes ukrainietiškos yra mažesnės. Skurdesnės šalys lygiai taip žiūrės į mus. V. Zelenskis rašo tikintis, jog ukrainiečių tuo nesuvilios, bet tik laikas parodys, ar jis teisus. Greta naudos dar stovi dvylika tūkstančių žuvusiųjų. Ar jie tikrai nebestovi? – Ar užkasti ir pamiršti? Kas nusvers?

 

Santykiai tarp valstybių nėra amžiams apibrėžti ir nekintantys. Dar neseniai rusai ir ukrainiečiai vadino vieni kitus broliais.

 

Prieš šimtą metų lenkai ėmė Vilnių, o šiandien jie mūsų strateginiai partneriai. Kiek turėsime Lenkijos piliečių Lietuvoje, įteisinę daugybinę pilietybę? Su pilietybe ateina valstybės pagalba. Puiki naujiena tiems, kas nori daugiau Lenkijos Rytų Lietuvoje.

 

Šiandien Rusija nėra draugiška, ateityje, duokdie, pasikeis. Tada kaip geros valios ženklą kas nors ateities Vilniaus valdžioje sumanys ją įtraukti į sąrašą, ir turėsime kelis šimtus tūkstančių Lietuvos ir Rusijos piliečių. Po to santykiai vėl gali pašlyti, o pilietybę atimti bus daug skausmingiau. Ir tai jau nebegelbėtų. Kas buvo dešra, atgal vientisu kūnu nebepaversi.

 

Lygiai taip pat į Lietuvos pilietybę teisėtai galės pretenduoti ukrainiečiai, kada jų šalis pakankamai priartės prie ES ir NATO, ir gruzinai, kurių ginkluotosios pajėgos jau dabar atitinka NATO standartus.

 

Negi mes atstumsime brolius baltarusius iš LDK, kai jie prisikels iš Aliaksandro Lukašenkos apžavų ir patrauks Vakarų kryptimi?

 

Daugybinės pilietybės įstatymas, ypač priimtas referendumu, taps pačių įkalta neišraunama vinimi, ant kurios netyčia gali pasikarti Lietuva.