„Brandūs pokalbiai“: visuomenė suvienodėja ir linksta į menkus troškimus

lrt.lt 2019 04 15

Demokratijai nepatinka skirtumas tarp vyro ir moters, tarp piliečio ir migranto, pradeda nepatikti skirtumas tarp mokytojo ir mokinio, demokratiška visuomenė linksta į menkus troškimus ir tampa materiali.

lrt.lt

Taip, remdamasis vieno garsiausių demokratijos teoretikų Alexio de Tocqueville‘io mintimis, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Brandūs pokalbiai“ sako profesorius Alvydas Jokubaitis. Jo teigimu, demokratija turi trūkumų.

Susižavėjimas demokratija ir mintimis, kad tai yra vienintelė gera valdymo forma, buvo svetimas Antikos filosofams. Senovės filosofai demokratiją tapatino su minios valdžia. Platonas „Valstybėje“ įrodinėja, kad demokratija yra ne tik politinis režimas, bet ir žmogaus sielos Konstitucija. Demokratija ir ją atitinkantis žmogaus sielos tipas pasižymi ne pačiomis geriausiomis savybėmis – į anarchiją vedančia laisve, iš kurios kyla tironija.

 

Renesanso laikais atgimė ir klasikinio respublikonizmo idealas. Šiandien daug kas mano, kad demokratija ir respublika yra tas pats, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įkūrėjai į demokratiją žiūrėjo atsargiai – jie siūlė respublikinę, o ne demokratinę santvarką. Demokratijos nėra nei JAV nepriklausomybės deklaracijoje, nei Konstitucijoje. Nors XVIII amžius buvo demokratijos sugrįžimo epocha, iškiliausi mąstytojai toliau kalbėjo apie šios santvarkos trūkumus.

 

Už visų moralinių ir politinių demokratijos reiškinių vyksta siaubingas fiziologinis procesas – europiečių supanašėjimas, nuo kurio atsiranda klimato ir luomų siejamos rasės, didėja europiečių nepriklausomumas nuo tam tikros aplinkos, šimtmečiais siekusios įrėžti į žmogaus sielą ir kūną tokius pačius reikalavimus. Taigi, pamažu atsiranda, iš esmės, viršnacionalus ir klajoklis žmogus, kurio tipiškas skiriamasis bruožas – maksimali prisitaikymo galia.

 

Alexis de Tocqueville‘is savo knygoje „Apie demokratiją Amerikoje“ pripažino, kad gyvename demokratinės revoliucijos laikais, tačiau po kelių puslapių pridūrė: „Nerandu nieko, kas galėtų sužadinti didesnį sielvartą ir gailestį negu tai, kas dedasi prieš akis.“

 

A. Jokubaičio teigimu, šiandieninėje visuomenėje vyrauja vienas atsakymas apie demokratiją, esą tai geriausias politinis režimas iš visų.

 

„Filosofams nėra ką veikti ir įprastinė filosofinė diskusija šioje vietoje sustoja. Mes iš demokratijos padarėme politinę religiją ir filosofams pasidaro sunku ką nors apie šią santvarką pasakyti. XIX amžiuje demokratija buvo naujas dalykas, apie kurią buvo labai rimtai kalbama, egzistavo demokratijos priešininkai ir šalininkai, bandę suprasti demokratijos privalumus ir trūkumus“, – komentuoja profesorius.

 

A. Jokubaitis pabrėžia, kad demokratija trūkumų turi: „Tas, kuris nesupranta demokratijos trūkumų, yra optimistas ir į demokratiją žiūri per šviesius akinius, greičiausiai nėra tikras demokratas.“

 

Anot jo, šiais laikais yra neįprasta kalbėti apie neigiamą demokratijos poveikį dvasiniam gyvenimui, nes apie šį dalyką apskritai sunku ginčytis. Tačiau, pasak profesoriaus, jau minėtas Alexis de Tocqueville‘is vienas pirmųjų suvokė, kad demokratija nėra vien politinė santvarka.

 

„Tai, ką jus dabar matote visuomenėje, kad demokratija skverbiasi, ji nori naujo žmogaus, demokratiškos moters, šeimos, bažnyčios – demokratijoje viskas turi būti demokratiška. Tocqueville‘is nerimavo dėl šio demokratijos polinkio [...], jis sakė, kad demokratinė valdžia žmones padaro bailiais ir darbiniais gyvuliais“, – teigia A. Jokubaitis.

 

Profesoriaus aiškinimu, pirmasis dalykas, kuris kėlė nerimą Tocqueville‘iui, buvo demokratijai būdingas despotizmas. A. Jokubaitis, apibrėždamas demokratijos despotizmo sąvoką, ją sieja su valdžios galybe prieš žmones, kuri kenkia demokratijai.  

 

„Nors žmonės patys ją [valdžią] išrenka, ji vis labiau iškyla. Žmonės dalyvauja rinkimuose, renka valdžią, bet jais yra nuolat manipuliuojama, nes prieš ateinant į rinkimus jau yra formuojama visuomenės nuomonė ir ta manipuliacija smaugia demokratiją. Tocqueville‘is sako, kad ši demokratija netironizuoja žmonių, bet juos sekina, gniuždo ir bukina. Ši problema yra viena didžiausių Tocqueville‘io nerimo priežasčių“, – pabrėžia A. Jokubaitis.

 

Kaip teigia profesorius, Tocqueville‘is, tikėdamasis, kad laisvė sukurs nepaprastą įvairovę, žmonės bus skirtingi ir vis labiau atsiskleis, pamatė, kad visuomenė, besiremdama demokratijos pagrindu, kaip niekada suvienodėja: „Nebelieka to, kas yra aukščiau ir kas yra žemiau – demokratija viską sulygina.“

 

Profesorius akcentuoja – modernioji demokratija panaikina skirtumus ir nenori jų matyti: „Demokratijai nepatinka skirtumas tarp vyro ir moters, tarp piliečio ir migranto, pradeda nepatikti skirtumas tarp mokytojo ir mokinio ir tik demokratijoje galima matyti, kaip Vilniuje ant šiuolaikinio meno centro užrašyta, kad kiekvienas žmogus yra menininkas, bet tik menininkai tai žino. Tai yra demokratijos sulyginimo aistra.“

 

A. Jokubaitis priduria, kad Tocqueville‘iui kelia nerimą ir tai, jog demokratiška visuomenė linksta į menkus troškimus ir tampa materiali. Jie siekia tik tuščių poreikių patenkinimo ir neturi jokių aukštesnių dvasinių polėkių.

 

„Tocqueville‘is sako, kad demokratinė valdžia turi materialistus paskelbti tautos priešais [...]. Jo biografijoje rašoma, kad jis nebuvo tikintis, bet teigė, kad jokiai kitai visuomenei taip nereikia religijos, kaip jos reikia demokratinei visuomenei [...], kurios valdžia turi kaip niekada rūpintis dvasiniu piliečių gyvenimu“, – remdamasis filosofijos istorija teigia A. Jokubaitis.

 

Profesoriaus teigimu, viena didžiausių Tocqueville‘io baimių buvo ta, jog neišsilavinusioje demokratinėje visuomenėje įsigalės žemiausio, pasižyminčio menkais troškimais, žmogaus pradas.  

 

„Anot Tocqueville‘io, demokratijoje viskas priklauso nuo liaudies ir liaudis gali vieną dieną nutarti, kad visiškai nepadorūs dalykai yra padorūs. Šiandien mes turime masinę kultūra, kurios dalis programiškai skelbia nepadorius dalykus. Tocqueville‘is to nežinojo, bet, manau, kad ši prognozė yra visiškai pagrįsta“, – įsitikinęs A. Jokubaitis.  

 

„Brandūs pokalbiai“ – kiekvieną ketvirtadienį 21.30 val. per LRT PLIUS. 

Parengė Gabrielė Sagaitytė.