Prasta žinia Maskvai: Baltijos šalys ir Lenkija savo rankose kaupia naujus kozirius

lrt.lt 2019 04 15

Lenkijos kariuomenės vadas Rajmundas Andrzejczekas Vilniuje pareiškė, jog naujos raketinės gynybos sistemos galėtų saugoti ir Lietuvos erdvę.

lrt.lt

Tai tik naujausias iš virtinės aukščiausių Lietuvos ir Lenkijos politikų, pareigūnų, diplomatų ir kariuomenės vadų pareiškimų apie bendrą Lietuvos ir Lenkijos pasiryžimą gintis. Analitikai teigia, kad Lenkija yra svarbiausia valstybė, nuo kurios kritiškai priklauso visų Baltijos valstybių saugumas.

Rusijos karinis biudžetas yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje, šalis finansuoja kosmoso karybos programą ir išlaiko vadinamąjį Mėlynųjų vandenų laivyną, kuris geba veikti bet kuriame pasaulio taške. Tuo tarpu Baltijos šalys, kartu su Skandinavija ir Lenkija, savo gynybai skiria tiek pat lėšų, bet rūpinasi teritorine gynyba, todėl bendromis pajėgomis sąjungininkai gali veiksmingai atgrasyti revizionistinių tikslų turinčią Rytų kaimynę.

 

Vašingtone įsikūrusio nevyriausybinio Strateginių ir biudžetinių vertinimų centro (CSBA) atliktoje analizėje tiriama, kaip sustiprinti rytinę NATO sieną nuo Rusijos grėsmės. Čia pagrindinis vaidmuo tenka Lenkijai, kuri tiek dėl savo geografinės padėties, tiek dėl išteklių ir strateginės krypties yra itin svarbi NATO narė regione. Analitikai pažymi, jog Rusija nenori atviro konvencinio karo prieš Aljansą, todėl stengiasi politiškai suskaldyti sąjungininkus.

 

Analitikų nuomone, Rusija jautriai reaguoja į bet kokius veiksmus Kaliningrado atžvilgiu ir galėtų įžvelgti grėsmę, kad regionas bus izoliuotas NATO valstybių apsuptyje. Tokiu atveju esą Baltijos šalyse galėtų kilti karinis konfliktas, nebūtinai siekiant okupuoti teritorijas, bet atplėšti nedideles rytines teritorijas, kur gyvena rusakalbių bendruomenės.

 

CSBA pažymi, jog jei Rusija imtųsi karinių veiksmų prieš vieną iš Baltijos valstybių, padėtį reikšmingai pakeistų Lenkijos kariai, gynybos sistemos ir čia dislokuoti sąjungininkų daliniai.

 

Nuo žodžių prie darbų

LRT.lt kalbinti politologai pažymi, jog Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta jau seniai, bet pastaruoju metu apie jį aktyviai kalbama aukščiausių valstybės vadovų ir gynybos ministrų susitikimuose.

 

Vasario pabaigoje Varšuvoje viešėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė glaudesnio bendradarbiavimo gynyboje memorandumą, buvo susitarta keistis oro erdvės stebėjimo radarų duomenis, integruoti Lietuvos „Geležinio vilko“ ir Lenkijos 15-ąją karines brigadas. Kovo pradžioje Lietuvoje po kelių metų pertraukos apsilankė Lenkijos kariuomenės vadas, kuris užsiminė, kad šalies įsigytos raketos galėtų saugoti mūsų teritoriją.

 

LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas Deividas Šlekys teigė, kad nuo politinių pareiškimų apie bendras pastangas gintis yra pereinama prie realių veiksmų.

 

„Tokie pareiškimai yra daugiau nei metus vykstančio geresnio politinio šalių dialogo rezultatas. (...) Dabar yra įvykęs didesnis progresas, daugiau kalbama apie konkrečius įsipareigojimus, dalinami pažadai, daugėja planavimų, to anksčiau nebuvo“, – sakė politologas.

 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto pabrėžė, jog Lietuva ir Lenkija vienodai supranta grėsmes, todėl rasti bendrą kalbą nesunku.

 

„Neturime kito pasirinkimo, nes esame apsupti Rusijos, šios šalies imperialistiniai planai nesilpnėja, o grėsmių tik daugėja (...). Šalia yra Baltarusija, kuri visiškai priklausoma nuo Rusijos. Saugumo ir gynybos strategams nėra kada atsipalaiduoti“, – teigė politologas.

 

Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje, Lietuvos politinės jėgos beveik vieningai sutaria, kad būtina didinti finansavimą gynybai ir modernizuoti kariuomenę. Valdančioji „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) partija Lenkijoje taip pat pabrėžia būtinybę stiprinti šalies gynybines pajėgas ir tarptautinėje erdvėje nuolat kelia klausimą, kaip sustiprinti NATO rytinį sparną.

 

CSBA idėjų kalvės tyrime pažymima, jog kilus kariniam konfliktui, Rusija galėtų greitai atkirsti Baltijos valstybes nuo kitų NATO šalių per vadinamąjį Suvalkų koridorių. Aljansui reikėtų skubiai spręsti, ką daryti toliau: stoti į atvirą karą su Rusija ar pripažinti savo pralaimėjimą – abu atvejai esą suskaldytų NATO politiškai.

 

Vis dėlto, jei Aljansas laikytųsi kolektyvinės gynybos principo, jam tektų įveikti Rusijos pranašumą regione – šalis naudodama karinius išteklius gali užkirsti sąjungininkų kelius sąjungininkų patekimui į okupuotas teritorijas. Taip pat būtų siekiama sutrikdyti ryšių sistemų darbą, apsunkinti sąjungininkų komunikavimą tarpusavyje, kelti chaosą.

 

Reaguodama į augančią Rusijos grėsmę, Lenkija modernizuoja savo kariuomenę, perka naujus ginklus, tačiau CSBA analitikai pažymi, jog didelė dalis karinės technikos yra pasenusi.

 

Papildomą postūmį Lenkijos gynybos sistemų modernizacijai esą galėtų suteikti JAV karių ir technikos dislokavimas šalyje, atsargų kaupimas, strateginių infrastruktūros objektų apsauga.

 

Konservatyvi „Teisės ir Teisingumo“ partija didinant šalies saugumą dėmesį pirmiausiai teikia JAV. Todėl Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda lankydamasis Vašingtone kvietė amerikiečius įkurti Lenkijoje naują karinę bazę, pavadintą „Fort Trump“ ir žadėjo tam skirti 2 mlrd. dolerių.

 

Nors vis dar nėra aišku, ar tokia karinė bazė Lenkijoje atsiras ir kokiu principu ji veiktų, CSBA tyrime nurodoma, kad Lenkijoje reikėtų sukurti divizijos vadavietę, čia dislokuojant antrą brigadą kartu su aptarnaujančiu personalu.

 

LRT.lt kalbintas politologas A. Pukšto teigė, jog tokia valdančiųjų politika yra populiari šalyje: „Jei vertinsime lenkų konservatorių politiką stiprinti kariuomenę, net idėjų kalvių tinklo plėtrą ir didelį dėmesio skyrimą analitiniam darbui, atrodo, kad tai turi labai platų palaikymą Lenkijos visuomenėje.“ Pasak VDU docento, opozicinės Lenkijos partijos taip pat pritaria tokiai šalies politikos krypčiai, tik didesnį dėmesį norėtų skirti sąjungininkams Vakarų Europoje.

 

CSBA idėjų kalvės tyrime teigiama, kad karinė bazė į rytus nuo Vokietiją ir Lenkiją skiriančios Oderio upės suteiktų postūmį Lenkijos kariuomenės modernizacijai, o kartu ir suteiktų ryžto politikams Varšuvoje nedvejojant ginti Baltijos valstybes.

 

Sąjungininkų svarba

Intensyvėjantis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje nekelia konkurencijos ryšiams su Latvija bei Estija. Kaip pabrėžia D. Šlekys, kilus konfliktui, sąjungininkų pagalba ginti Baltijos šalių turėtų keliauti per Lenkiją, todėl visos valstybės supranta, kad svarbu užtikrinti gerus santykius su Lenkija.

 

„Lig šiol daugiau darėm ir garsiau kalbėjome su Baltijos valstybėmis ir partnerėmis, o dabar pagaliau įeiname į normalų darbinį režimą su pietiniu kaimynu“, – apibendrina VU TSPMI politologas.

 

Lenkija taip pat suvokia, kad visos Baltijos valstybės yra vertingos sąjungininkės.

 

„Požiūris į Lietuvą yra palankus, visos Baltijos šalys patenka į artimų bičiulių ratą. Yra labai gilus supratimas dėl Suvalkų koridoriaus. (...). Tai Lenkijoj yra plačiai aptariama ir galima pastebėti ryškų Lietuvos palaikymą“, – teigė A. Pukšto.

 

Lenkijos kariuomenės vado pareiškimus bendromis jėgomis ginti Lietuvą galima vertinti kaip Rusijos atgrasymui skirtą akciją.

 

„Jei lenkai su lietuviais gerai sutars, iš to išlošia ir Latvija, ir Estija. Lenkija turi daugiau kariuomenės, geresnę ginkluotę, ji yra politiškai svarbesnė, nes didesnė. Amerikiečiai yra dislokavę pajėgas Lenkijoje, kurios ateitų į pagalbą mums.(...) Tai nebėra tik kažkas „ant popieriaus“, bet einama link konkrečių dalykų. Tai nelabai gera žinia Maskvai“, – sakė D. Šlekys.

 

Analitikai rekomenduoja pirmiausiai stiprinti NATO oro gynybos pajėgumus Rytuose, ilgo nuotolio ginkluotę, žvalgybos ir stebėjimo išteklius bei kibernetinę ginkluotę. Lietuvai, Latvijai ir Estijai rekomenduojama investuoti į palyginti nedidelės kainos ginklus, dėl kurių itin išaugtų Rusijos atakos kaštai: mobilius antitankinius ginklus, trumpo nuotolio oro gynybos sistemas, didinti ryšių kanalų atsparumą. Prie saugumo regione prisidėtų infrastruktūros, kuria krizės atveju keliautų karinė technika, atnaujinimas.

 

Keisti požiūrį

LRT.lt kalbintas VDU politologas A. Pukšto pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija dar turės nueiti ilgą kelią, kad dvišaliai santykiai pasiektų tokį lygį, kokį šiandien galime stebėti tarp Prancūzijos ir Vokietijos.

 

„Čia daug yra neatsiejamų dalykų – karinis, energetinis saugumas, ekonominis bendradarbiavimas, investicijos abiejose šalyse, bet tuo pačiu ir minkštoji galia – atminties politika, diskusijos dėl tautinių mažumų padėties. Šiandien kietoji galia yra neatsiejama nuo minkštosios galios, kurią formuoja ir šalių vaizdavimas žiniasklaidoje. Tai didelis darbas“, – sakė A. Pukšto.

 

VU TSPMI politologas D. Šlekys pažymi, jog bendras Lenkijos ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas su JAV tik gilės.

 

„Lenkijos kariniai įsipareigojimai, biudžetas ir ryšiai su JAV tik didėja ir gilėja. Mūsų santykis su amerikiečiais taip pat įgauna didesnį intensyvumą. (...) Jeigu viskas klosis gerai, jei išlaikysime dabartinius biudžetus ir politinę valią, einame link rimtos, pilnavertiškos ir kokybiškos partnerystės“, – sakė jis.