Politologai įvertino rinkimų rezultatus: Karbauskio tezei, kad laimės visus rinkimus, paramos nebėra

lrt.lt 2019 03 04

Sekmadienio naktį paaiškėjo savivaldos tarybų ir merų rinkimų rezultatai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas docentas Mažvydas Jastramskis kalbėjo, kad šie rinkimai buvo tarsi trys egzaminai: demokratijai, partinei sistemai ir valdžiai.

„Matoma savivaldos lygmeniu lietuviškosios partinės sistemos erozija. Toks paradoksas, bet vienintelis priešnuodis tai erozijai ir komitetų sėkmei yra stiprios partijos. Dėl to, kad geriausiai šiaip pasirodė būtent socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga – partijos turinčios daugiausiai narių, seniausias organizacijas, didžiausius skyrius Lietuvoje“, – kalbėjo M. Jastramskis.

 

Kalbėdamas apie egzaminą valdžiai, jis sakė, kad valdantieji „valstiečiai“ padidino savo mandatų savivaldoje kraitį, tačiau negalima nematyti, kad net ir surinkę daugiau balsų jie liko trečioje vietoje tarp partijų, o skaičiuojant kartu su rinkimų komitetais, ketvirtoje. Anot jo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) surinkti 12 proc. balsų yra gana nedidelis skaičius, parodantis, kad palaikymas partijai mažėja.

 

„Ramūno Karbauskio tezei, kad jie laimės visus rinkimus, nebėra paramos. Klausimas, ar jie apskritai kažką belaimės iš tų rinkimų“, – komentavo politologas. Jis kalbėjo, kad rinkimai praėjo sklandžiai, skandalingų balsų papirkinėjimo atvejų nebuvo. Tačiau jis pastebėjo, kad tarp jau laimėjusių ir patekusių į antrąjį turą politikų yra nemažai žmonių, kurie yra pagarsėję autoritariškais metodais, turi problemų su teisėsauga ar yra politiniai perbėgėliai.

 

„Tai yra teisė ir laisvė žmonių rinkti tai, ką jie nori rinkti, tačiau tai, kaip mes žiūrime į demokratiją, kokios yra mūsų demokratinės nuostatos, tai šitą pasako ir ne itin gero“, – sakė VU TSPMI politologas.

 

Tiesioginiai rinkimai nepasiteisino

Politologė Ainė Ramonaitė rinkimų rezultatus vertino kaip gana keistus, nes nėra vieno laimėtojo. Pasak jos, niekas negalėtų džiaugtis, kad tikrai laimėjo šiuos rinkimus, priešingai nei 2015-aisiais. Kaip sakė politologė, šiuo metu matome tik pralaimėtojus, kurių didžiausias – Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Anot A. Ramonaitės, ši partija parodė, kad neturi jokių pajėgumų konkuruoti su Lietuvos socialdemokratų partija, nuo kurios atskilo prieš beveik dvejus metus.

 

„Kas iš tikro kelia nerimą, žiūrint į šitų rinkimų rezultatus, sakyčiau, kad tiesioginiai merų rinkimai visgi nepasiteisino. Nors mes visą laiką sakėme, kad čia bloga idėja. Ką mes dabar matome, kad stiprėja tokia feodalizacija kai kuriuose rajonuose ir bendrai labai ryškus įsitvirtinimas buvusių merų. Vargu ar tai yra vien tik iš to, kad jie labai gerai dirbo“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

 

Politologė taip pat kalbėjo, kad jei tokios tendencijos tęsis ilgam, tai gali lemti, kad nacionaliniai ir savivaldos rinkimai labai atitrūks vieni nuo kitų. Anot jos, situaciją labai keičia rinkimų komitetai ir tai, kad merų pozicijos tarsi „užsišaldo“ ir nereaguoja į pokyčius nacionalinėje politikoje.

 

Rinkėjai galvoja apie ateitį

VU TSPMI politologė Ieva Petronytė kalbėjo, kad dėmesį atkreipti reikėtų ir į rinkėjų politinį mąstymą. Anot jos, pažvelgus į dominuojančius sąrašus ir lyginant su pirmąsias vietas užėmusius kandidatus į merus, daugeliu atvejų sutampa partijos ir merų asmenybėmis.

 

„Tai rodo, kad nepaisant to, kad nelabai laikomi rinkėjai išprususiais balsuotojais arba kartais mes šiek tiek skeptiškai žiūrime į savo balsavimą, panašu, kad lietuviai galvoja apie tai, koks bus darbas savivaldybėje po rinkimų“, – kalbėjo I. Petronytė.