Lukašenka pagrasino Rusijai: galite prarasti vienintelę sąjungininkę

delfi.lt 2019 01 11

Rusija gali prarasti vienintelę Vakarų kryptimi esančią sąjungininkę – Baltarusiją, jei šalys nepajėgs susitarti dėl kompensacijų, susijusių su naftos sektoriaus mokesčių manevrais.
Aleksandras Lukašenka

delfi.lt

Apie tai sausio 10-ąją, ketvirtadienį, pranešė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Jo žodžius perduoda naujienų agentūra TASS.

 

Kaip pažymėjo A. Lukašenka, susitarimų su Rusija šiuo klausimu nebuvimas šaliai netaps katastrofa: „Jei Rusijos vadovybė pasirinks tokią veiksmų kryptį ir vienintelės sąjungininkės Vakarų kryptimi praradimą, tai jau jų pasirinkimas. Mes juk negalime jų priversti“, – aiškino Baltarusijos prezidentas.

 

Baltarusijos lyderis paragino šalies vyriausybę rasti kitų „patikimų šaltinių“, kad būtų galima kompensuoti su Rusijos mokesčių manevrais susijusius Baltarusijos biudžeto praradimus.

 

Be to, A. Lukašenka pabrėžė, jog Baltarusijai uždirbti papildomus keturis šimtus milijonų dolerių (maždaug 349,19 milijono eurų) yra „jokia problema“.

Praėjusių metų gruodį A. Lukašenka paskelbė, kad, jo paskaičiavimu, Minsko nuostoliai dėl Rusijos mokestinio manevro naftos pramonėje artimiausiais metais sudarys 10,5 milijardo dolerių (apie 9,16 milijardo eurų). Jis taip pat skundėsi, jog Maskva atsisako Minskui išmokėti kompensaciją.

A. Lukašenka nurodė vyriausybei išsiaiškinti alternatyvius naftos tiekimo į šalį variantus.

 

Jis priminė, kad šiais metais planuojama užbaigti dviejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų modernizavimą, o tuomet Baltarusija galės pirkti tolesniam perdirbimui skirtą naftą jau ne tik iš Rusijos.

 

„Aš jau seniai iškėliau šį uždavinį, ir mums reikia jį išspręsti: pradėti alternatyvų naftos tiekimą per Baltijos šalių uostus. Jei lietuviai nesutiks, tada susitarti su latviais ir pirkti naftą. Perdirbti ją Navapolacko naftos perdirbimo gamykloje ir aprūpinti Baltijos šalis“, – sakė A. Lukašenka.

Jo teigimu, Baltijos šalims toks variantas bus pigesnis nei dabar, kai jos perka naftą įprastinėmis kainomis. „Galima sutarti tai, kad tai bus mūsų bendra nafta, kurią mes perdirbame modernizuotoje Navapolacko naftos perdirbimo gamykloje. Be to, tokio plano atveju mums netgi atsiveria įvairių galimybių“, – tvirtino Baltarusijos prezidentas.

 

Valstybės vadovas ragino neišpūsti su Baltarusijos biudžeto nuostoliais dėl Rusijos mokestinio manevro susijusių problemų ir ieškoti kitų patikimų šaltinių, galėsiančių kompensuoti šį neigiamą poveikį.

„Tačiau aš noriu perspėti: net negalvokite apie tokius sprendimus, kaip permesti šias problemas ant mūsų žmonių, baltarusių, pečių. Gyventojai neturi pajusti jokios papildomos naštos. Bet netgi jei mes nieko nekompensuotume, bent jau kitais metais dėl to nebus jokių problemų“, – sakė A. Lukašenka.

 

Baltarusijos vadovo manymu, uždirbti papildomus keturis šimtus milijonų dolerių Baltarusijai yra jokia problema.

 

„Pagal perkamosios galios paritetą, kaip dabar įprasta skaičiuoti, Baltarusijos BVP yra iki 80 milijardų dolerių (maždaug 69,83 milijardai eurų). Tai kur problema? Problemos nėra“, – įsitikinęs A. Lukašenka.

 

Lukašenka: apie susijungimą negali būti nė kalbos

A. Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad darbotvarkėje nėra klausimo apie šalies susijungimą su Rusija.

 

Anot prezidento, tai „pritemptas“ klausimas ir apie tai nėra pagrindo rimtai kalbėti.

 

„Šiandien pernelyg dažnai – analizuoju situaciją mūsų visuomenėje, taip pat Rusijoje – kalbama apie dviejų valstybių susijungimą. Dėl Ukrainos cerkvės dabar atsirado daug klausimų apie mūsų cerkvės Baltarusijoje autokefaliją. Vadinu šiuos klausimus labai kvailais, pritemptais mūsų visuomenės svarstymui“, – sakė A. Lukašenka pasitarime apie šalies socialinę bei ekonominę raidą 2019 metais.

Prezidentą cituoja naujienų agentūra „BelTa“.

 

A. Lukašenka pabrėžė, kad kalbos apie Baltarusijos ir Rusijos susijungimą nėra.

 

„Mes su Rusijos prezidentu aiškiai apibrėžėme, kad šiandien tokio klausimo – dėl susijungimo – darbotvarkėje nėra“, – kalbėjo jis.

 

A. Lukašenka priminė, kad Baltarusija ir Rusija savu laiku pasirašė susitarimą dėl sąjunginės valstybės sukūrimo ir savo santykius plėtojo griežtai vadovaudamosi šiuo dokumentu.

 

„Turėjome savu metu priimti konstitucinį aktą, t. y. Sąjunginės valstybės konstituciją, ir ten turėjo būti viskas surašyta: ir valdymo organai, ir valdžios organai, ir bendra valiuta, politika ir t. t. Rusija savu laiku atsisakė eiti šiuo keliu. Priminiau tai Rusijos prezidentui, jis pasakė: „Taip ir buvo“. Kyla klausimas: ką darysime su sąjungine valstybe? Reikia sėsti prie stalo ir žiūrėti, ką šiandien vadovaudamiesi susitarimu galime drauge nuspręsti, ko galime be jokio spaudimo drauge imtis“, – kalbėjo prezidentas.

 

A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusijos ir Rusijos sąjunga gali vystytis tik vadovaujantis lygiateisiškumo principu.

„Ir ne todėl, kad taip nori A. Lukašenka, kaip tai pateikia Rusija, o todėl, kad tai yra esminiai bet kokios sąjungos sudarymo principai. Nėra lygiateisiškumo – nėra sąjungos“, – sakė jis.

 

„Visa turi vykti remiantis lygiateisiškumu, ir tai turi būti dviejų valstybių – Rusijos Federacijos ir Baltarusijos – valia. Mes visą laiką formuodami šią sąjungą turime paisyti savo žmonių nuomonės. Todėl dėl daugelio priežasčių, kaip patys suprantate, apie dviejų valstybių susijungimą kalbos nėra“, – pažymėjo A. Lukašenka.

 

Tokio žingsnio, anot A. Lukašenkos, negali žengti ir Rusija. Pasak Baltarusijos vadovo, tai patvirtino prezidentas Vladimiras Putinas.

 

„Turint galvoje pasekmes, Rusija tokios galimybės neturi. Todėl reikia nusiraminti ir baigti šias kalbas, esą kažkas kažką palenkė ar lenkia“, – pažymėjo jis.

 

A. Lukašenka taip pat sakė, kad Rusija gali prarasti savo „vienintelę sąjungininkę“ Vakaruose, kadangi neturi susitarimų dėl kompensacijos už vadinamąjį mokesčių manevrą naftos srityje.

 

„Nereikia manyti, kad tai – katastrofa. Jei Rusijos vadovybė išsirinks tokį judėjimo kelią ir (pasirinks) prarasti vienintelę sąjungininkę Vakaruose, tai jų sprendimas. Mes jų priversti negalime“, – aiškino jis.

Pastaruoju metu aštrėjo žodžių mūšis tarp Minsko ir Maskvos, bet taip yra buvę ne kartą, skelbė lrt.lt.

 

Gruodžio 29 d. Rusijos ir Baltarusijos prezidentai susitiko antrą kartą per savaitę, bet Kremlius tuomet neigė planus prijungti kaimyninę šalį.

 

Skelbta, jog pagrindinės jo derybų su V. Putinu temos buvo Sąjunginės valstybės sutarties įgyvendinimas bei taip vadinamas „mokesčių manevras“ Rusijos naftos sektoriuje, dėl kurio Baltarusija teigia kasmet patirsianti milijardinių nuostolių ir reikalauja juos kompensuoti.

 

A. Lukašenka atsisakė Rusiją vadinti broliška šalimi: esą ją valdo žmonės, kuriems rūpi tik partnerystė.

 

Maskva kaltino Minską dėl veltėdžiavimo ir paramą susiejo su Baltarusijos integracija. A. Lukašenka atkirto, kad suverenitetas jam šventas.

 

Rusija sutiko leisti bendrą valiutą, sujungti muitines, steigti bendrą teismą. Bet jei Minskas nepaklus, žada naftą jai tiekti jau su muitais, taikomais užsienio šalims. Pigios naftos perdirbimas ir eksportas yra vienas iš pagrindinių Minsko pajamų šaltinių.

Jokios oficialiosios informacijos apie šių derybų rezultatus nebuvo, o V. Putinas šeštadienį vakare pareiškė, jog A. Lukašenka išskubėjo į Minską, atsisakęs jo pasiūlymo sužaisti ledo ritulį Raudonojoje aikštėje išlietoje čiuožykloje.