Sąjūdžio jubiliejaus dieną Landsbergis – apie dabarties grėsmes: siūlomas pražūtingas kelias

delfi.lt 2018 10 23

Minint Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo trisdešimtmetį Lietuvos sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis perspėjo įžvelgiantis dabartinėje Lietuvoje dalies grupės žmonių norą tvarkytis šalyje nedemokratiškai.
Vytautas Landsbergis

delfi.lt   K. Čachovskij nuotr.
„Nemažai kalbama apie poslinkį, kryptį į demokratijos mažėjimą, į norą valdyti iš viršaus, tam tikrą grupę arba sluoksnį žmonių (…). Jie nori tvarkyti Lietuvą nedemokratiškai, ir turėti tokią, galbūt, naują savotišką tarybinę, komunistinę, senoviškai įprastą Lietuvą, kada Centro Komitetas, Biuras, Partijos sekretorius buvo šventas daiktas, (…) galutinis žodis“, – sakė V. Landsbergis atsakydamas į klausimą apie šiandien prie LRT vykstančius protestus, ir tai, kad visuomenei nebeprieinami Vyriausybės posėdžių įrašai.



Jis priminė, kad Sąjūdis prieš tai sukilo, buvo politinė, taiki kova.

 

„Dabar tas pražūtingas kelias vėl siūlomas, su tokiais šūkiais – kaip „tvarka“, labai garsiai tas šūkis jau 20 m. skamba Maskvoje. (Yra) žmogus, kuris įvedė tvarką, reiškia, užkimšo burnas tiems, kurie galvoja kitaip, kai ką nužudė, kai ką ištrėmė, sunaikino tuos, kurie nepritarė. Vėl įvesdinėjama nevilties ir pasyvumo būsena. Bet ji yra labai sena, taip buvo sovietmečiu“, – sakė V. Landsbergis.

 

Garbės pirmininkas prisiminė Sąjūdžio masiškumą ir bendruomeniškumą kovojant už savo idealus.

„Sąjūdis tai buvo – mūsų tiek daug, mūsų jokie tankai neištaškys, bet todėl, kad mes norime tiesos, mes norime gero, mes remsime vienas kitą ir nesitrauksime. Sąjūdžio pergalė buvo ta, kad jis nesitraukė“, – sakė V. Landsbergis.

 

Ragina išlaikyti vertybinį pojūtį

Dabartinėje politinėje padangėje V. Landsbergis labiausiai pasigenda idealizmo, tikėjimo gėriu (gėriu žmoguje, bendruoju gėriu).

 

„Dalykai yra susmulkėję, sumenkėję, pavirtę kažkokiu grobiu, kas daugiau užims erdvės valdžioje, kas daugiau prieis prie finansinių srautų, pasimalonins save ir savo draugus, arba užsitvirtins bazę sekantiems rinkimams. Viskas yra labai siauralaikiai, trumpi ir menki dalykai“, – sakė Sąjūdžio garbės pirmininkas.

 

Lygindamas su „Sąjūdžio idealistiniu pakilimo ir tikėjimu kitokia žmonių ateitimi“ prof. V. Landsbergis teigė, kad tas svarstomų dalykų sumenkėjimas dabar yra labai ryškus.

 

„Bet kadangi tai buvo, ir tai yra galimas dvasios pakilimas ir noras kitokio gyvenimo, noras būti kitokiu žmogumi, tarp kitokių sau artimų žmonių, neįsileisti į mėšlyną, nebūti jo dalimi. Tai liečia visus, kartais ir kai kuriuos žurnalistus, kurie įsileidžia, kadangi tai turi paklausą, galbūt, šefai nori, kad būtų rašoma apie kokius nors antraeilius dalykus (…). Reikia stengtis išlaikyti vertybinį pojūtį savyje, žmonių tarpe“, – sakė V. Landsbergis.

 

Jis priminė, kad sąžinė tai yra vidaus balsas, kurį Emanuelis Kantas laikė Dievo įrodymu.

 

„Iš kur žmoguje – tas vidaus balsas, kuris sako, kas yra teisybė, o kas melas – ne todėl, kad tave auklėjo ir išmokė taip galvoti. Kaip tave beauklėtų, yra kažkoks vidaus balsas, kuris pasako, taip kaip motinos prisiminimas: „štai mama tam nepritartų“. Ir tada aš turiu kuo atsiremti. Reikia tuos dalykus branginti, puoselėti ir netapti tokiais sumenkėjusiais „pomarksistais“ ir „pokrikščionimis“, – kalbėjo V. Landsbergis primindamas, kad „krikščionybė yra brolybės religija“.

 

Prisiminė suvažiavimo dieną

1988 m. spalio 22-23 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įvyko steigiamasis Sąjūdžio suvažiavimas, 180 tūkst. judėjimo narių atstovavo 1127 delegatai.

 

„Prieš 30 metų tai buvo diena, arba dvi dienos ir visa naktis tarp jų, kai Sporto rūmai skambėjo dainomis, improvizuotomis kalbomis, ir skaitomais dokumentais, čia pat redaguojamais, skelbiamais Lietuvai kaip nauja epocha, naujas laikas, kuris ateina“, – sakė V. Landsbergis.

Sąjūdžio garbės pirmininkas pastebėjo, kad valstybė galėtų tą dieną paminėti reikšmingiau.

 

„Bet gal dabartiniai vadovai arba Vyriausybė nejaučia, kad ji stovi ant tų pagrindų, gal neturi tikrų pagrindų po savimi. O mes tuos pagrindus jaučiame, nes atpažįstame pasidžiaugdami tuo, kas pasiekta, ir apgailestaudami dėl to, kas galėjo būti geriau pasiekta“, – sakė V. Landsbergis.

 

Pasak garbės pirmininko, Sąjūdis skelbė kitokios Lietuvos viziją – neįklimpusios sovietijoje – su visais melais ir giluminėmis blogybėmis. O to sąlyga buvo laisvė.

 

Pasak garbės pirmininko, Sąjūdis įkūnija ryšį tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuvos.

 

„Sąjūdis ėjo į Kovo 11-osios Lietuvą, remdamasis Vasario 16-osios Lietuva, jos teise ir valia būti“, – sakė V. Landsbergis.

 

Landsbergis nuginčijo Rudnosiuką

Garbės pirmininkas savo kalboje minėjo Sąjūdžio žmonių idealistines nuostatas, kurios atvedė šalį į laisvę.

 

„Kelias į tai buvo ne kalbėti apie nepriklausomybę, o įkūnyti ją. Nepriklausoma širdis turėjo ateiti ir prabilti. Ir prabilti laisvėje, nebijodama, nesivaržydama, nei skundiko, nei savo karjeros, nei kaip čia man susiklostys kokie nors reikaliukai. Visa tai ėjo į šalį kaip visiškai antraeiliai dalykai“, – sakė V. Landsbergis.

Pasak jo, Sąjūdžio politika Sovietų sąjungos atžvilgiu laimėjo geranoriško įtikinėjimu „ir su visišku įsitikinimu, kad mūsų pusėje tiesa, teisė (ir tarptautinė teisė), ir kitaip nebus“, – sakė V. Landsbergis.

 

Sąjūdžio garbės pirmininkas yra įsitikinęs, kad žmonės tos kitokios Lietuvos vis dar nori, ir įvairiuose lygmenyse bando apie tai kalbėti ir dėl jos kovoti.

 

„Lietuva taip ir juda: pirmyn, atgal, du žingsniai pirmyn – vienas atgal arba vienas žingsnis pirmyn – du atgal. (…) Ir vistiek einame į priekį“, – šypsojosi V. Landsbergis.

 

Pasak jo, Sąjūdis dabar nėra labai įtakinga organizacija, „bet jis yra nusėdęs mūsų sąmonėje, širdyse kaip ta kitokios Lietuvos galimybė“.

 

„Pamažu mes kuriame tą kitokį gyvenimą. O kas yra gyvenimas? Meškiukas Rudnosiukas yra pasakęs nepaprastą mintį: „viskas būtų gerai, jeigu ne tas gyvenimas“. Jo supratimu gyvenimas nėra gerai. Gyvenimas trukdo gerumui. Bet tai yra neteisingas gyvenimas“, – sakė V. Landsbergis.

 

Pasak jo, gyvenimas tai yra buvimas tarp artimų, ir geros valios žmonių buvimas tarp geros valios žmonių.

„Gali būti ir kitaip suprantamas gyvenimas, tai yra gamyba ir paskirstymas. Čia – jau Marksas. Ir didelė dalis pasaulio tebesėdi tame marksizme, kad svarbiausia yra gamyba.

 

O iš gamybos jau galima ten ką nors kam nors duoti. Arba įsitvirtinti savo valdžią ir būti laimingiems. Tartum valdžia yra svarbiausias dalykas. Gyvenimas yra tikras gyvenimas, kai esame tarp artimųjų. Ir Sąjūdis buvo ideologija: „būkim artimi“, – sakė V. Landsbergis.

 

Plačiau apie Sąjūdžio įkūrimo aplinkybes galima paskaityti čia.