LRT suvalstybinimas

lzinios.lt 2018 10 11

LRT siekiama suvalstybinti, o valdančiųjų kėslai Lietuvos žiniasklaidos atžvilgiu labiau primena Rusiją negu Lenkiją ar Vengriją. Taip „Lietuvos žinioms“ tvirtino profesorius Vytautas Ališauskas.

lzinios.lt
Kultūros veikėjas, diplomatas ir akademikas V. Ališauskas 1992–1996 m. ir 2000–2008 m. buvo LRT Tarybos narys (2006–2008 m. – Tarybos vicepirmininkas), turėjęs galimybę iš arti stebėti svarbiausius LRT raidos nepriklausomoje Lietuvoje lūžius. Su juo kalbėjomės apie Seime svarstomų laikinosios komisijos LRT veiklai tirti išvadų keliamus iššūkius ir žiniasklaidos padėtį Lietuvoje.

– Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų projekte LRT Taryba apibūdinama kaip turinti per plačius įgaliojimus, per menkai atskaitinga visuomenei ir nepakankamai kompetentinga. Ar jūsų darbo Taryboje patirtis patvirtina šiuos teiginius?

– Bet kokiai tarybai, valdybai ar kitai valdymo institucijai galima prikišti, kad ji turi per plačius įgaliojimus. Tai priklauso nuo kalbėtojo požiūrio. Jei norime apriboti LRT savarankiškumą, tai pradedame aukščiausiai valdymo institucijai prikaišioti, kad ji pernelyg plačiai įgaliota. Tada kyla klausimas, kam perduosime tą dalį įgaliojimų, kuriuos nurėšime nuo Tarybos.

 

Kalbėtojas – Seimo komisija, šiuo atveju tvirtina, kad Taryba savo pobūdžiu yra panaši į dalininkų susirinkimą ir jai turėtų būti paliktos „klasikinės“ tokios institucijos funkcijos. Šalia Tarybos reikėtų įsteigti valdybą.

 

Pirmiausia, visiškai neaišku, kodėl ta valdyba kurias nors funkcijas atliks geriau negu dabar atlieka Taryba. Antras klausimas: kodėl reikėtų LRT – nacionalinį transliuotoją traktuoti kaip įprastą verslo projektą? „Klasikinės“ tarybos ir valdybos funkcijos gali būti išskirtos įmonėje ar įstaigoje, orientuotoje į pelno gavimą. Kitas labai svarbus dalykas – projektuojant tokią „klasikinę“ struktūrą iš viso ignoruojamas faktas, kad LRT nebeturi jokių verslo galimybių. Jeigu anksčiau LRT, kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės, gaudavo nemažas pajamas iš reklamos, tai dabar reklama nacionalinio transliuotojo eteryje uždrausta. Taigi, LRT – labai specifinis darinys.

– Su kuo būtų galima palyginti šį darinį, jei neadekvatu jį lyginti su įmone?

– Turbūt su tuo, ką vadiname kultūriniais projektais. Projektais, kurių tikslas nėra pelnas.

 

– Ar tokiems projektams pakanka vienos valdymo institucijos?

– Klausimas ne tas, kiek institucijų reikia turėti. Klausimas – ko norime pasiekti. Galima prikurti įvairiausių institucijų ir struktūrų, bet kas iš to? Ar norime pasiekti tam tikros kokybės? Ar norime užtikrinti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, kuris yra nepaprastai svarbus ir kurio aiškiai reikalauja ES?

 

– Seimo komisija deklaruoja siekį padidinti atskaitingumą.

– Žodis „atskaitingumas“ taip pat kyla iš komercinio pasaulio. Atskaitingumas kam?

 

– Komisija tvirtina, kad visuomenei.

– Nelabai įsivaizduoju, kaip tai realiai turėtų atrodyti. Yra skaičiai, kurie yra visiškai vieši. Yra skaičiai, kurie visada liks ne visiškai vieši, nes sudarys sutarties konfidencialumą ar net paslaptį. O šiaip jau visuomenė atskaitingumo ir skaidrumo siekia per savo institucijas. Aš dvylika metų buvau LRT Taryboje ir gerai atsimenu nuolatinius, intensyvius Valstybės kontrolės tikrinimus. Tai, beje, tik vienas visuomenės interesą užtikrinančios kontrolės institucijos pavyzdys. Jei mes sakome, kad kontrolę vykdančios valstybės institucijos yra nepatikimos, tai gal pradėti reikėtų nuo jų reformos. Kam tada rūpintis tokiu visiškai nedideliu segmentu kaip LRT? Jei nepasitikite Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Mokesčių inspekcija, Valstybės kontrole ar kitomis tarnybomis, tai keiskite jas.

– Kokie tuomet tikrieji valdančiųjų tikslai? Ko, Jūsų nuomone, siekiama?

– Tikruosius tikslus galėtų deklaruoti tie, kas sugalvojo šiuos dalykus. Kaip matome, apie tikruosius tikslus jie kažkodėl nenori kalbėti. Aš nežinau, kokie valdančiųjų tikslai, bet galiu pasakyti, kas įvyks. Dauginant LRT valdančias institucijas ir ypač keičiant Tarybos sudarymo tvarką bus išbalansuotas LRT nepriklausomumas. Dabartinė LRT Tarybos sudarymo tvarka yra rezultatas labai sunkaus kompromiso, pasiekto po didelės krizės, kuri truko visą pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Galima sakyti, kad tuomet Lietuvos politinės partijos pademonstravo sveiką požiūrį paremdamos įstatymą, kuris užtikrino LRT nepriklausomumą ir stabilų valdymą. Tai matome ir iš rezultatų.

 

LRT kokybė augo, nors visada liks nepatenkintų, be to, kokybė – toks dalykas, kurį nuolat galima auginti. Atsirado finansinis stabilumas, dabar jau pasiektas bent patenkinamas finansavimas. Nors, beje, LRT biudžetas išlieka neproporcingai mažas net lyginant su panašiomis Vidurio ir Rytų, o ne Vakarų Europos valstybėmis. Šie dalykai ir užtikrina visuomenės interesą. Dabar galiojantis LRT įstatymas sukūrė nacionalinį, o ne valstybinį transliuotoją – tai labai svarbus skirtumas. Išbalansuoti šį trapų konsensusą visai nesunku.

 

– Ar patvirtinus Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas transliuotojas taptų labiau valstybinis negu nacionalinis?

– Transliuotojui iškiltų pavojus būti taip traktuojamam. Per savo darbo Taryboje laiką nemačiau nė vienos valdančios partijos, kuri būtų patenkinta nacionaliniu transliuotoju. Visos skųsdavosi, kad transliuotojas tendencingas, palaiko opoziciją ir t.t. Dar labiau erzindavo tai, kad nacionalinis transliuotojas mažai užsiimdavo valdančiųjų propagavimu ir gyrimu. Bet yra tam tikros ribos, kurių iki šiol jokie valdantieji nedrįso peržengti. Turint galvoje, kad publicistika ir analitinė žurnalistika apskritai nyksta iš televizijos lauko, ypač komercinėse televizijose, dabartinių valdančiųjų siekiami nacionalinio transliuotojo suvaržymai ir kontrolė kelia nerimą. Rengiant dabar galiojantį LRT įstatymą siekta, kad Taryba išliktų kuo labiau nepriklausoma ne tik nuo valdančiųjų, bet apskritai nuo politikų.

 

Beje, visuomeninės institucijos deleguojančios Tarybos narius taip pat nevertina to kaip politinės įtakos. Pats esu atstovavęs ir krikščionių demokratų partiją, ir Vyskupų konferenciją ir niekada nepatyriau jokio spaudimo ar reikalavimo ką nors daryti kitaip nei numatyta LRT veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Dabartinė Taryba – labai stabili struktūra. Vis kartoju žodį „stabilumas“, nes prisimenu tą chaosą, kuris buvo prieš tai sukeltas.

 

– Seimo laikinoji tyrimo komisija siūlo peržiūrėti visuomeninių organizacijų atstovavimo LRT Taryboje tikslingumą. Kurioms organizacijoms labiausiai gresia būti pašalintoms iš sąrašo?

– Svarbu kitkas. Yra tam tikros organizacijos, kurių buvimas šiame sąraše būtų parankesnis dabartinei valdžiai, ne kartą davusiai suprasti, kad atėjo labai ilgam. Jei ateini labai ilgam, neketini žaisti pagal demokratijos taisykles ir bandai sukurti to ilgumo prielaidas, tada dairaisi, kuriomis organizacijomis būtų galima pasiremti. O kas dėl to bus iš sąrašo pašalintas – antrareikšmis klausimas. Visada bus galima pasakyti, kad ana organizacija reprezentuoja visuomenę geriau ar įspūdingiau negu šita. Tai sunkiai pasveriami dalykai, todėl visada galima jais manipuliuoti.

– Kaip turėtume pavadinti mūsų aptartą procesą: LRT politizavimu, užvaldymu ar kaip kitaip?

– Manau, kad tai LRT suvalstybinimas pačia blogiausia šio žodžio prasme. Suvalstybinimas šiuo atveju reiškia pajungimą valdantiesiems, valdančiajai partijai. Vadinasi tai kartu ir LRT supartinimas, bet, kaip teisingai pasakėte, tai procesas. Stovime šio proceso pradžioje. Siekiama, kad LRT negalėtų atspindėti politikos kaip laisva ir nepriklausoma žurnalistika.

 

– Ar šiuo požiūriu Lietuvos padėtis tampa panaši į Lenkijos ar Vengrijos?

– Panašumas čia tik vienas – populistinės valdžios partijos, ypač Vengrijoje, siekia užtikrinti savo valdžios ilgalaikiškumą. Populistinė politika paprastai baigiasi nemenka krize, ne tik politine ar visuomenine, bet ir ekonomine. Tokiam scenarijui ruošiantis ir siekiama garantuoti informacinio lauko palankumą, tikintis, kad valdymą pavyks pratęsti. Bet aš labiau žiūrėčiau ne į Lenkiją ar Vengriją, o į Vladimiro Putino valdomą Rusiją. Ten labai aiškiai matėme, kaip gana grakščiai buvo sudorotas visas informacinis laukas, kaip jis paverstas priklausomu ir kontroliuojamu. Tai yra tikroji analogija to, ko siekiama Lietuvoje. Bent taip atrodo.

 

Prisimenu prieš tai buvusį bandymą reikalauti gerųjų naujienų kvotos, dabar ilgas ir kruopščiai suplanuotas bandymas suvalstybinti LRT. Ar kas galėtų suabejoti, kad tyrimo komisija tam ir buvo sukurta, kad pasiūlytų esmines LRT įstatymo pataisas? Turbūt ir Registro centro duomenų apribojimas yra to paties proceso dalis. Tai platus užmojis. Kartais valdantieji šiek tiek atsitraukia, pristabdo, kartais kažką tyliai pakeičia visai kitoje vietoje. Svarbiausia – padaryti informacijos gavimą ir skleidimą kuo labiau kontroliuojamą, o tos informacijos interpretaciją ir analizę – kuo mažiau veiksmingą.

 

– Kokia jūsų ateities prognozė?

– Prognozių Lietuvoje geriau neskelbti. Norisi būti melagingu pranašu, nes į galvą ateina patys niūriausi scenarijai. Bet tikiu, kad egzistuoja pilietinė visuomenė, opozicija, ES, kurios kontekste mes neišvengiamai turime veikti. Kol mes esame ES, valdantieji negali visko padaryti taip, kaip V. Putinas daro. Per trumpos rankos, per mažai galimybių. Ačiū Dievui. Užtat matome kylant antieuropines jėgas, kurios ta proga tikriausiai papasakos, kad Lietuvos suverenumas apribotas, nes negalima suvaržyti žiniasklaidos laisvės. Manau, kad žiniasklaidos solidarumas šiandien yra vienas iš svarbiausių dalykų. Nepaisant to, kad Lietuvoje žiniasklaida nepopuliari, kartais ir dėl visai pagrįstų priežasčių, šiandien aiškiai matome, kad laisva žiniasklaida yra demokratijos išlikimo ir laisvos visuomenės sąlyga.