„Socialdarbiečiai“ gali likti be dotacijos

delfi.lt 2018 10 04

Premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad valstybės dotacijos siekiantys „socialdarbiečiai“ gali likti be pinigų. Pasak ministro pirmininko, tarptautiniai valstybės įsipareigojimai užtikrinti tinkamą krašto gynybos finansavimą yra svarbiausias Vyriausybės tikslas.

delfi.lt   O. Gurevičiaus nuotr.
„Tiesiog jeigu kažkam yra nepriimtina, jei šitas Vyriausybės būdas netinkamas yra, tai reikia jį atsiimti, ir mes tikrai finansuosime bet kokiu atveju savo įsipareigojimus gynybai. Bet politinės partijos negaus finansavimo. Tiesiog Lietuvos socialdemokratų darbo partija negaus lėšų iš biudžeto, nes kito kelio, techninio kelio nėra“, - po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo S. Skvernelis.

Vis dėlto premjeras sakė nesuprantantis, kodėl kilo ažiotažas. S. Skvernelis teigė, kad tiesiog nemato kito būdo Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) skirti dotaciją, nei papildomam partijų finansavimui lėšas skolintis kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. nuo BVP įsipareigojimus NATO.

Pasak premjero, nė viena partija nuo to nenukentės, o pats projektas niekaip nesugretina gynybos finansavimo ir politinių partijų finansavimo.

„Tiesiog yra tas pats straipsnis. Būtų kvaila ir juridine forma neįmanoma, kad teiktume to paties įstatymo pakeitimo du skirtingus projektus - vieną susijusį su partijų finansavimu, antrą - su įsipareigojimais NATO“, - apibendrino premjeras.

Dėl tokio požiūrio S. Skverneli sukritikavo prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis diplomatas Vygaudas Ušackas. Pasak jo, S. Skvernelio pareikštas pritarimas Agnės Širinskienės iniciatyvai, numatančiai, kad lėšos papildomam partijų finansavimui būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. nuo BVP įsipareigojimus NATO, pakerta žmonių pasitikėjimą šalies gynyba.

ELTA primena, kad poreikis skolintis papildomai lėšų krašto apsaugai atsirado dėl spartesnio, nei buvo numatyta, šalies ekonomikos augimo. Planuojant 2018 m. biudžetą, tikėtasi, kad Lietuvos gynybos finansavimas turėtų siekti 2,006 proc. BVP. Tačiau dėl spartesnio ekonomikos augimo procentinė krašto gynybai skiriama dalis sumažėjo. 2 proc. BVP gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas valstybių įsipareigojimas.

Rugsėjo 27 d. Seimo valdantieji lėšas papildomam partijų finansavimui nesėkmingai bandė slėpti po įstatymu, skirtu papildomai skolintis gynybai, kad skiriamos išlaidos atitiktų 2 proc. nuo BVP įsipareigojimams NATO.

Opozicijai nesiregistravus balsavime ir užsiregistravus tik 63 Seimo nariams, pasiūlymas buvo atidėtas. Šis valdančiųjų pasiūlymas sukėlė milžinišką opozicijos nepasitenkinimą. Opozicijoje esantys politikai valdančiųjų sumanymą vadino skandalingu ir grėsmingu nacionaliniam saugumui.

Prie pataisų ketinama grįžti ateinančios savaitės antradienį. A. Širinskienė Eltai tvirtino, kad tikriausiai naujų siūlymų nebus, todėl valdantieji sieks priimti tas pačias pataisas.