Konstitucijos ekspertas: valdančiųjų siekis nuleisti kartelę referendumui gali atverti Pandoros skrynią

delfi.lt 2018 07 31

Valdantiesiems pareiškus apie ketinimus nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, Konstitucijos ekspertas būgštauja, kad siūlomomis įstatymo pataisomis bus užprogramuotos grėsmės kitose vietose.
Konstitucijos ekspertas: valdančiųjų siekis nuleisti kartelę referendumui gali atverti Pandoros skrynią

delfi.lt
Savo sumanymą grįsdami valdančiųjų lyderiai ketvirtadienį akcentavo, kad, jų nuomone, referendumo reglamentavimo tvarka yra konstituciškai nepagrįsta, ir tikino, kad kito kelio įtesinti dvigubą pilietybę tiesiog nėra. Politikai tamsiomis spalvomis piešė referendumo dėl dvigubos pilietybės galimybes ir aiškino, kad nekeičiant įstatymų tiesiog nerealu tikėtis sėkmės Lietuvai svarbiame referendume.

 

Visgi vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius neliko sužavėtas tokiu valdančiųjų gudravimu.

„Bendras įspūdis tiesiog primena populizmą“, - valdančiųjų iniciatyvą apibendrino V. Sinkevičius.

 

MRU profesorius pabrėžė, kad Konstitucijoje neatsitiktinai yra suformuluoti didesni reikalavimai atskiriems skirsniams, kuriuose įrašytas ir Konstitucijos 12 straipsnis, apibrėžiantis pilietybės statusą. Todėl, pasak jo, valdančiųjų siūlymas atsisakyti nurodymo, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui nebereikėtų daugiau kaip pusės visų rinkimų teisę turinčių piliečių palaikymo referendume, yra nepagrįstas.

„Pirmasis ir keturioliktasis skirsnis pagal Konstituciją yra ypatingai saugomi. Kai tauta priiminėjo Konstituciją 1992 metais, išskyrė šiuos skirsnius, kaip labiausiai saugotinus, ir pasakė, kad tik referendumu gali būti keičiamos šio skirsnio nuostatos. Todėl sakyti, kad dabartinis sureguliavimas yra nepagrįstas, yra neteisinga“, - kalbėjo MRU profesorius, pabrėždamas, kad visai neatsitiktinai šiuose skirsniuose esantiems straipsniams taikoma didesnė apsauga.

 

Pasak jo, siūlymas pakeisti referendumo įstatymą gali atverti savotišką Pandoros skrynią. Profesorius aiškino, kad siūlomos valdančiųjų įstatymo pataisos kartu sumažintų ir tokių Konstitucijos straipsnių kaip lietuvių kalbos statusas ar nesijungimas į posovietines organizacijas apsaugą.

 

„Dabartinė balsų dauguma apsaugo nuo spontaniškų ar neapgalvotų visuomenės sprendimų. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos statuso keitimo, tautinių bendrijų gausiai gyvenančiose vietovėse, ar nesijungimo į posovietines sąjungas, ar teritorinio vientisumo išlaikymo“, - detalizavo V. Sinkevičius.

Profesorius pabrėžė, kad galima tik spėlioti, kuris iš pirmojo skirsnio straipsnių, sumažinus reikalingą daugumą, jog referendumu būtų priimtas nutarimas, galėtų atsidurti kito referendumo taikinyje.

 

V. Sinkevičius įtariai į valdančiųjų sprendimą žiūrėjo ir dėl kitos priežasties - pagarbos Konstitucijai.

 

MRU profesorius abejojo, ar teisinga būtų, jei nedidelė tautos dalis perrašytų Konstituciją, kurią savo laiku priėmė piliečių dauguma.

 

„Priimant Konstituciją balsavo daugiau nei 70 proc. visų rinkimo teisę turinčių žmonių. Tai reiškia, kad absoliuti tautos dauguma pasakė, jog šitos nuostatos yra saugomos ypatingai“, - pabrėžė V. Sinkevičius.

 

„Nustačius, kad referendume pakanka, jog ateitų tik daugiau nei pusė rinkėjų, ir kad sprendimas būtų priimtas, pakaktų to, jog balsuotų nemažiau nei trečdalis visų rinkėjų, kyla klausimas, ar trečdalis rinkėjų gali išreikšti visos tautos valią. Juk referendume sprendžiami svarbiausi tautos klausimai. Tai jei pasisako tik dalis tautos - ar tai yra tautos valia?“ - samprotavo konstitucijos ekspertas.

V. Sinkevičius pripažino, kad valdančiųjų logika leistų sprendimą dėl dvigubos pilietybės priimti lengviau, nes tam, jog referendumas būtų įvykęs, reikėtų kone puse milijono piliečių mažiau. Tačiau, nepaisant to, MRU profesorius pabrėžė, kad būtina laikytis Konstitucijos vientisumo.

 

Ketvirtadienį referendumo įstatymo pataisas dėl Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų pasiūlė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Premjeras Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

 

Anot valdančiųjų lyderių, siūlomos pataisos iš esmės padėtų išspręsti visus klausimus ir išsklaidyti abejones dėl to, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės bus sėkmingas.

 

Siūloma, kad privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai. Inicijuojamu projektu siūloma, kad tam, jog referendumu priimtas sprendimas būtų laikomas priimtu, jam pritarti turėtų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

 

Išimtimi liktų tik Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostata, skelbianti, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, LSDD frakcijos narys Juozas Bernatonis ketvirtadienį išplatintame valdančiųjų pranešime teigė, kad esama referendumo reglamentavimo tvarka yra konstituciškai nepagrįsta.

„Siūlome visiems konstituciškai nereglamentuotiems sprendimams pasirinkti kompromisinį, šiuo metu vidurinį variantą, kuriuo sprendimas privalomajame referendume būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Mūsų manymu, tokie pakeitimai padėtų geriau įgyvendinti piliečių išreikštą valią“, - sakė įstatymo projektą rengęs LSDD frakcijos narys J. Bernatonis.

 

Dabartiniame referendumo įstatyme rašoma: „Privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus“.

Remiantis šiuo įstatymu, siekiant pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį dėl dvigubos pilietybės reglamentavimo, referendume turėtų dalyvauti ne tik daugiau nei pusė visų įregistruotų rinkėjų, tačiau siūlomai nuostatai turėtų pritarti daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų.

 

Tad tam, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės pavyktų, reikėtų apie 1,3 mln. piliečių sutikimo.

 

Svarstoma, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su Prezidento rinkimais 2019 metais.