Virginijus Savukynas. Kokie Lietuvos interesai?

lrt.lt 2018 07 24

Nereikia būti dideliu politikos žinovu, kad pasakytum, jog gyvename permainų laikotarpiu.

delfi.lt  V. Radžiūno nuotr.

Putino Rusija yra nenuspėjama ir agresyvi, stengianti sugriauti nusistovėjusią po Sovietų Sąjungos žlugimo pasaulio tvarką.

 

Paradoksalu, tačiau jos sąjungininkas šiuo klausimu yra Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Jo netikėti pareiškimai socialiniuose tinkluose, jo vykdoma politika priverčia susimąstyti tiek JAV sąjungininkus, tiek ir nedraugus. Nesvarstykime šiandien, ar tai yra gerai, ar blogai, tiesiog konstatuokime faktą.

 

O jį konstatavus susimąstyti verta ir Lietuvai. Jau praėjo laikai, kada buvo galima besąlygiškai pasitikėti Europos Sąjunga ir NATO. Atrodę nepajudinami milžinai šiandien kelia abejonių, ar tikrai jie veiksmingi. Ir koks jų vaidmuo naujoje tvarkoje? Ir kur Lietuvos vieta?

Prieš atsakant į šį klausimą, reikėtų iškelti kitą: o kas gi yra Lietuvos interesai? Vien pasakyti, kad tai yra saugumas ir ekonominė gerovė, nepakanka.

 

Parodykite man šalį, kuri siektų, jog būtų nesaugi, o jos ekonomika būtų menka. Reikia konkretesnių interesų apibrėžimo. Politinis elitas, regis, atsakymų nežino. Tad reikia jam padėti.

Pirma, Europos Sąjungos klausimas. Europos Sąjunga yra tikrai puikus projektas, įrodęs savo naudą: kol kas nekilo joks karas tarp šalių, kurios priklauso šiam aljansui. O tai labai daug, jei pažvelgsime į istoriją.

Tačiau kokia ateities Europa? Akivaizdu, kad tai ne Briuselio Europa. Briuselio biurokratai, užsidarę savo kabinetuose, atitrūkę nuo realybės, negali pasiūlyti ateities modelio. Priešingai, jie užsispyrę stumia tai, ko Europos žmonės nenori.

 

Akivaizdu, kad tautinis tapatumas niekur neišnyko, jis yra labai svarbus. O Briuselio biurokratų kartojami užkeikimai sukelia erzelį nuo Graikijos iki Lenkijos.

 

Briuselio biurokratai kaip užsikirtusi plokštelė kartoja, jog reikia daugiau europietiškumo, tačiau bėda ta, kad neaišku, kas gi yra tas europietiškumas, jei atsisakoma krikščioniškų mūsų civilizacijos šaknų.

 

Lietuvos intelektualai ir politikai galėtų smarkiai prisidėti prie diskusijų, kas gi yra naujasis europietiškumas. Tai tikrai Lietuvos interesas.

 

Antras klausimas: Europos Sąjunga jau nėra monolitinė. Mes matome susidūrimą tarp Vakarų ir Vidurio Europos. Lenkija atvirai diskutuoja daugeliu klausimų su Briuseliu. O kur yra Lietuva? Ar mes kartu einame su Lenkija, ar įsiklausome į Vokietiją?

O gal Prancūzija yra mūsų strateginė partnerė? Ar kada girdėjome tokias diskusijas Lietuvoje? Ne. O juk turėti atsakymą į šį klausimą yra mūsų strateginis interesas.

Nereikia pamiršti ir Latvijos su Estija. Juk esame Baltijos valstybės, turime nelinksmą bendrą praeitį. Jei derintume savo pozicijas, mūsų balsas būtų labiau girdimas.

 

Izraelis yra labai svarbus šiandienos pasaulyje. Kokie mūsų santykiai su juo? Jei sakome, kad tai mūsų partneris, tai kodėl nepalaikėme JAV ambasados perkėlimo į Jeruzalę klausimo? Taip su draugais nesielgiama.

 

Ir, aišku, Jungtinės Valstijos. Kaip grįsti santykius su šia valstybe? Juk akivaizdu, kad mums gyvybiškai būtini geri santykiai su šia supervalstybe. Vien tik pasakyti, kad jie jau yra mūsų partneriai, neužteks. Juk žinome, kad D. Trumpas konfrontuoja su Europos Sąjunga. Kurią pusę mums pasirinkti? O gal tyliai nuošalyje sėdėti? Galbūt. Bet kur studijos, kur politikai, kurie pateiktų vienokią ar kitokią argumentaciją?

Besikeičianti situacija mažoms šalims, ypatingai turinčioms tokį kaimyną kaip Rusija, kelia daug grėsmių. Tačiau atsiranda ir šansų. Lietuvos valstybės interesas – būti matomai pasaulio žemėlapyje.

 

Todėl turi būti aktyvi diplomatija. Aišku, daug kas pasakys, kad maža šalis nieko negali. Tai tiesa, tačiau maža šalis gali puikiai atlikti tarpininko vaidmenį. Kodėl Lietuva negalėtų būti tarpininke sprendžiant bent jau mūsų regiono klausimus? Šiuo atveju tai, kad esame maži, tik pliusas – didžiosios valstybės nejaučia įtarumo mūsų atžvilgiu.

 

Akivaizdu, kad šiame trumpame komentare neišsėmiau visų klausimų apie Lietuvos interesus. Tačiau yra gyvybinis interesas, kad apie tai būtų kuo didesnės, garsesnės ir gilesnės diskusijos. Juk tai yra diskusija apie mūsų vaikų ateitį.

 

Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.