Karolis Dambrauskas: Pats prasčiausias metas šlykštėtis politika

15min.lt 2018 06 21

Šį trečiadienį Agnės Širinskienės vadovaujama specialioji Seimo komisija nusprendė, jog nemato pagrindo teigti, kad parlamentaras Artūras Skardžius galėjo sulaužyti priesaiką ir pažeisti Konstituciją.

15min.lt

Apkaltos šis valdančiosios koalicijos narys, priklausantis geriausiems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) draugams parlamente – Gedimino Kirkilo „socdarbiečiams“, greičiausiai išvengs. Koalicijai reikia balsų, tad savas savam akies nekirs.

Bet ką žmonėms pasakys valstiečių frakcijos narys Vytautas Bakas, kuris neseniai pradėjo turą po Lietuvą, skirtą pristatyti „patį drąsiausią“ tyrimą dėl verslo poveikio politikams?

 

 

Kas dar nutiko, kol visą savo dėmesį ir emocijas esate sutelkę į Pasaulio futbolo čempionatą? Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė keisti politinių partijų finansavimo modelį. Pasiūlymų esmė?

 

Finansai nuo šiol partijoms būtų skirstomi ne pagal gautą rinkėjų balsų skaičių, o pagal išrinktų narių skaičių.

 

Parlamentinei partijai ar jos Seimo frakcijai suskilus (sulaikykite kvėpavimą!) ir įregistravus naują parlamentinę partiją, Seime turinčią daugiau narių nei buvusi partija, finansavimas iš valstybės biudžeto būtų skiriamas už išrinktus Seimo narius, padalinant jį tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal tai, kiek atstovų jos turi Seime. Turbūt jau spėjote suprasti, kad vienas iš šio genialaus pataisų pasiūlymo autorių yra Gediminas Kirkilas, atstovaujantis nuo Lietuvos socialdemokratų partijos atskilusiems ir be finansavimo likusiems „socdarbiečiams“.

Žurnalistams G.Kirkilas patvirtino, kad LVŽS siūlomas pataisas rems. „Tai aišku, kalbėjom. Jie pasakė, kad rems. Ir pats Ramūnas Karbauskis“, – sakė G.Kirkilas.

Pagal naująją partijų finansavimo tvarką „socdarbiečiai“ gautų maždaug 286 tūkst. eurų. Valstiečių ir žaliųjų finansavimas augtų 50 proc. Tuo tarpu opozicinėms partijoms finansavimas mažėtų: TS-LKD gautų maždaug 15 proc. mažiau, Liberalų sąjūdis – 30 proc., socialdemokratai – 35 proc. mažiau.

 

Ir tokio pobūdžio žinios mus pasiekia beveik kasdien. Šitaip pamažu esame pratinami prie minties, kad viskas, kas vyksta, yra normalu. Kalti yra arba išorės priešai, kurie puola pokyčius vykdyti atėjusius politikus, arba vidiniai išdavikai. Visa tai daroma tam, kad nepastebėtas liktų kaltintojas ir jo darbai. Kuo labiau bus šaukiama apie tai, kad kažkas iš opozicijos siekia sabotuoti permainas, tuo mažiau visi kreips dėmesį į jau pajuoka virtusį valstiečių šūkį apie moralinį atsinaujinimą, kurį jie vykdo sėdėdami viename laive su Skardžiumi, Kirkilu ir kitais iš LSDP išvarytais bebrais.

 

Su skaitytojais reikia būti atviram, todėl noriu deklaruoti, jog esu socialdemokratinių pažiūrų, palaikau atsinaujinti bandančią Lietuvos socialdemokratų partiją. Kaip jai seksis atsinaujinti, parodys laikas. Bet reikalas čia yra daug sudėtingesnis nei vien savų palaikymas ir oponentų smerkimas.

Ką daro R.Karbauskio vadovaujami valstiečiai? Jie naikina kitus galios centrus ir siekia perkurti partinę Lietuvos sistemą tokiu būdu, kad galiausiai joje liktų tik valstiečių ir kokia nors kita partija ar kelios mažos, nuo LVŽS priklausomos partijėlės.

 

Liberalų sąjūdis, jei šiuo metu vyktų rinkimai į Seimą, neperžengtų 5 proc. rinkiminio barjero. Socialdemokratų padėtis, kiek leidžia spręsti apklausos, taip pat kebli. Nei opozicijoje nei pozicijoje esanti LLRA-KŠS neformaliai dažniausiai palaiko valdančiuosius. Panašiai elgiasi ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariai Seime. V.Uspaskicho vadovaujamų darbiečių reitingai atkuto, tačiau kas gali žinoti, ar partijos praeitis nesuteiks peno dar vienam antikorupciniam tyrimui. Tarkime, prieš pat artėjančius Seimo rinkimus.

Ligšiolinė Lietuvos partinė sistema nebuvo tobula. Tačiau ji vis dėlto skiriasi (skyrėsi?) nuo partinių sistemų tokiose šalyse kaip Vengrija, kurioje šio teksto autoriui teko gyventi ir matyti, kaip pamažu, per daug metų diena iš dienos, stiprindami savo įtaką ir žmones pratindami prie to, Vengrijos valdantieji suformavo beveik vienpartinį režimą, formaliai ginantį „tautos interesus“, o neformaliai – valdžioje ir aplink ją susispietusiųjų gerovę.

 

Ilgainiui šalyje nebeliko efektyvių politinių jėgų, kurios galėtų sutramdyti vienvaldystės skonį pajutusią partiją. Nenoriu pasakyti, kad nebeliko opozicijos, kad „blogiečiai“ į užmarštį išstūmė „geriečius“. Man nerimtai atrodo idealistiški pamintijimai apie moralią politiką esamos politinės situacijos kontekste.

 

Tam tikra prasme sutinku su tais, kurie sako, kad visos šiandien veikiančios partijos yra blogos. Tačiau kas geriau – ar visas partijas (žinoma, be savęs) ištirti norinti ir vienvaldystės siekianti viena partija, ar kelios skirtingo blogumo partijos? Ar viena partija, kuri gavusi valdžią galės daryti ką nori (idealistams, sakysiantiems, kad taip negali nutikti, vėlgi – galime pažvelgti į Vengriją, Lenkiją ar tą pačią Rusiją), ar keletas blogų, tačiau tarpusavy konkuruojančių ir viena kitai dėl to įsigalėti neleidžiančių partijų?

 

Jei jus pykina nuo jų visų, pagalvokite kaip stipriai jus pykins tuomet, kai šalyje liks tik viena partija.

Todėl dabar yra pats blogiausia metas šlykštėtis politika. Priešingai, reikia ja itin atidžiai domėtis ir nuo jos nenusisukti.

 

Nesvarbu ar jūs – socialdemokratas, žaliasis, liberalas ar krikščionis demokratas. Padarykite viską, kad jūsų palaikomos partijos, geros jos šiuo metu ar prastos, liktų šalies politinėje arenoje.