Siaurusevičius naujai LRT vadovei paliko „dovanėlę“

delfi.lt 2018 04 19

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad naujo sezono laidų įsigijimui išleista kur kas daugiau pinigų nei tam buvo numatyta biudžete. Tokią situaciją ji paveldėjo iš 10 metų LRT vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus.

delfi.lt   K. Čachovskij nuotr.
Apie tai M. Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį informavo LRT tarybos narius, kada šie pasiteiravo apie konkursą rudens sezono laidoms įsigyti.

 

„Reikia akcentuoti, kad dabartinis konkursas jau prasidėjęs, jis vyksta tam tikromis sąlygomis, dalies dalykų keisti negalima, negalime numatyti naujų sąlygų, ką galėsime, bandysime keisti ir efektyvinti, bandysime ieškoti kuo geresnio kainos ir kokybės santykio, nes finansinė situacija, kurią radome atėję, nėra labai palanki. Laidų įsigijimui buvo išleista daugiau pinigų nei buvo subiudžetuota“, – tarybos nariams kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Trečiadienį ji DELFI įvardijo konkrečius skaičius, atspindinčius realią įstaigos finansinę situaciją.

 

„Lyginant situaciją 2017 m. pradžiai ir 2018 m. pradžiai, mes turime 1,6 mln. eur skolų padidėjimą ir 1,2 mln. eur mažesnį banko sąskaitose esančių pinigų likutį. Ši dalis matyti ir iš mūsų viešai skelbiamų finansinių ataskaitų“, – sakė LRT vadovė.

 

Pats A. Siaurusevičius trečiadienį DELFI sakė švenčiantis gimtadienį ir jokių komentarų iki rudens neteiksiantis. Jam sukako 51 m.

Kaip DELFI jau rašė, šįmet prodiuseriai, norintys kurti laidas nacionaliniam transliuotojui LRT, paraiškas konkursui dėl ateinančio rudens sezono turėjo pateikti keliomis savaitėmis anksčiau. Nors toks terminas neįprastai ankstyvas, LRT tuomet teisinosi, kad to priežastis – ne A. Siaurusevičiaus kadencijos pabaiga, o noras geriau pasirengti.

 

Nepriklausomų prodiuserių laukia permainos

Tarybos nariai taip pat teiravosi apie LRT sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis.

 

M. Garbačiauskaitė-Budrienė aiškino ateityje planuojanti geriau įsivertinti, ar kai kurias laidas verta įsigyti iš išorės, ar kurti LRT viduje. Naujoji vadovė taip pat ketina tarybai pagrįsti, kodėl kai kurios laidos įsigyjamos iš nepriklausomų prodiuserių, o kitos kuriamos pačioje LRT.

Taip pat ketinama šiek tiek kitaip formuluoti konkurso sąlygas, esant reikalui, dažninti konkursus, koreguoti atrankos kriterijus.

 

„Aš manyčiau, kad įsigyjant laidas iš išorės prodiuserių, o taip pat ir kalbant apie viduje gaminamas laidas, mums reikėtų geresnės kokybės kontrolės. (…)

 

Mes norime viešinti bendrus LRT poreikius, kiek projektų pirksime, kiek išleisime pinigų, tuo pačiu skelbsime ir įmones, kurios pateikia daugiausia projektų bei bendrą visų prodiuserių pateiktų projektų skaičių ir bendrai visų projektų vertę. Tai turėtų parodyti, kad laimėti, būti atrinktam nėra taip paprasta, lygiai taip pat, kaip ir atrinkti tuos projektus“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

 

Ji patikslino nematanti problemų, kad laidos įsigyjamos iš išorės, tik kelią klausimą dėl populiarių laidų įsigijimo kainos.

 

Šįmet valstybės biuždete LRT skirta 38,841 mln. eurų.