Paleidus Astravo AE, Baltarusijai teks konservuoti kitas elektrines

lrt.lt 2018 04 05

Baltarusijos energetikos ekspertai ir valstybės institucijos dar tik pradeda skaičiuoti, koks elektros energijos perteklius rasis šalyje, paleidus Baltarusijos atominę elektrinę (BAE), kuri statoma Astrave, 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Vis dėlto jau manoma, kad perteklius bus toks, jog teks konservuoti kitas šalies elektrines.

lrt.lt     BNS nuotr.

Vieno populiariausių Baltarusijoje interneto portalų Tut.by žurnalistai atrado, kad kaimyninės šalies vieningoje valstybės pirkimų sistemoje internete yra skelbiamas konkursas, kurio tikslas – atrinkti ir pagrįsti būdus, kaip ilgam laikotarpiui konservuoti didžiausios šalyje Lukomlio šiluminės elektrinės įrangą bei energijos blokus. Numatytas tikėtinas atlyginimas „už analitines paslaugas“ – 35 tūkst. Baltarusijos rublių (14,3 tūkst. eurų).

 

Galingiausia šalyje

Valstybinės šalies energetikos kompanijos „Belenergo“ atstovai Tut.by žurnalistams suskubo paneigti, kad Lukomlio jėgainę ketinama konservuoti tuojau pat. „Šis darbas skirtas ateičiai“, – sakė „Belenergo“ atstovai. Be to, jie pabrėžė, esą kliaujasi prognozėmis, kad pradėjus veikti BAE, Baltarusijoje dėl to teks konservuoti ne vieną, o kelias šilumines elektrines.

 

Lukomlio elektrinė Vitebsko srities Novolukomlio mieste yra galingiausia kaimyninėje šalyje. Jos instaliuotoji galia siekia 2889,5 megavatų (MW), t. y., ji galingesnė nei Sovietų Sąjungos laikais pastatyta jėgainė Elektrėnuose (1955 MW). Ji pagamina 60 proc. Baltarusijos suvartojamos elektros energijos vasarą ir apie 40 proc. – žiemą.

 

„Vitebskenergo“ duomenimis, šiuo metu joje dirba 1872 žmonės. Novolukomlio mieste, oficialiais duomenimis, iš viso gyvena daugiau nei 13 tūkst. gyventojų, tad galima daryti prielaidą, kad maždaug kas septintas jų dirba jėgainėje. Baltarusijos žurnalistai tvirtina, esą tai yra vadinamasis monomiestas, panašus į Lietuvos Elektrėnus, kuriame, be elektrinės, reikšmingos darbo vietų pasiūlos nėra.

 

Verslo planas – apgraibom

Nors BAE renčiama sparčiais tempais – pirmasis 1200 megavatų branduolinis blokas turi būti paleistas 2019 m., antrasis – 2020 m. (sprendimas dėl investicijų priimtas 2010 m.), tačiau apie rinkas joje pagamintai elektros energijai realiai susirūpinta tik prieš metus. Baltarusija pripažįsta, kad pradėjus veikti BAE (kurios statyba, oficialiais duomenimis, kainuos 11 mlrd. JAV dolerių), šalies elektros rinkoje prognozuojamas elektros energijos perteklius.

 

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka prieš keletą metų džiaugėsi, kad kartu su Rusijos koncerno „Rosatom“ projektu į Baltarusiją ateis ne mažiau kaip 10 mlrd. JAV dolerių investicijų. Jis manė, kad AE statyba užtikrins naujų darbo vietų baltarusiams ir atgaivins šalies šiaurės vakarų regiono socialinę aplinką.

 

Vis dėlto Baltarusijos prezidento minėtos investicijos yra grįstos Rusijos vyriausybės paskola Baltarusijos respublikinei unitarinei įmonei „Baltarusijos atominė elektrinė“ (statomos elektrinės projekto operatorius) su oficialaus Minsko garantija. Paskolą teks grąžinti iki 2035 m.

 

BAE teks prijungti prie tiesiamos elektros tiekimo sistemos perdavimo linijos. Šiems darbams pasiskolinta dar 300 mln. JAV dolerių iš Kinijos.

 

2011 m. gruodžio 23 d. surengtoje spaudos konferencijoje A. Lukašenka sakė: „Mes pastatysime paties aukščiausio technologinio lygio elektrinę pasaulyje. Taip atsisakysime elektros energijos importo ir didelę jos dalį parduosime išorės rinkose.“

 

2013 m., kalbėdamas Baltarusijos agrarinio universiteto studentams, Baltarusijos lyderis žadėjo pirmiausia elektros energija „už normalią kainą“ aprūpinti vidaus rinką: „Perteklių eksportuosime, jeigu bus naudinga, t. y., mums už ją mokės daugiau nei elektros savikaina. Ko gero, kiek nors eksportui turėsime. Aš manau, kad Europos Sąjungoje visada energija kainuos brangiai ir mes sugebėsime kiek nors parduoti.“ Tąsyk jis užsiminė, kad, atsiradus poreikiui, Baltarusija galėtų pastatyti dar vieną branduolinę jėgainę arba dar du papildomus blokus Astrave.

 

Tų pačių metų gruodį oficiali Baltarusijos žinių agentūra BELTA išplatino pranešimą, kuriame buvo teigiama, esą šalies energetikai rimtai svarsto būsimojoje atominėje elektrinėje pagamintą elektros energiją parduoti Lietuvoje, Ukrainoje ir Rusijoje.

 

Daugiau elektros namų ūkiams

Šiuo metu Baltarusijoje veikia elektros gamybos pajėgumai, kurių bendra instaliuotoji galia siekia 10 teravatų (TW). Namų ūkių ir pramonės veiklai didžiausios paklausos (piko) metu reikia nepilnų 6 TW, remdamasis vietos energetikos ekspertais anksčiau rašė kitas interneto portalas „Večernij Brest“.

 

Šalies vyriausybė dabar ieško galimybių, kaip padidinti elektros vartojimą šalyje (kalbama apie elektrines pastatų šildymo, autonomines karšto vandens gamybos namų ūkiuose sistemas ir eksportą į Rusiją). Taip pat ir dabar veikiančių, daugiausiai rusiškomis dujomis varomų šiluminių jėgainių stabdymą, konservavimą arba pritaikymą tiekti „karštojo“ (kada neveikiantis elektros gamybos šaltinis privalo įsijungti ir patiekti elektros energiją į tinklą per kelias sekundes) ir „šaltojo“ (kada reikia ne taip operatyviai į rinką patiekti tam tikrą elektros energijos kiekį) rezervo paslaugas.

 

Neslepiama, kad pradėjus jėgainės statybas, Baltarusijos vyriausybė tikėjosi turėti elektros energijos eksporto į Vakarus – Baltijos šalis, Lenkiją – galimybes. Tačiau Lietuvos Seimui priėmus įstatymą dėl Astravo elektros energijos importo ribojimo, taip pat Lenkijos pareigūnams pareiškus, esą BAE pagamintos energijos šalis pirkti neplanuoja, šias vizijas teko koreguoti.

 

Minskas laiku neatkreipė dėmesio, dėl kokių priežasčių prieš keletą metų Rusijos Kaliningrado srityje buvo užkonservuota kitos branduolinės jėgainės statyba. Pagrindinė šio sprendimo priežastis buvo ta, kad Rusijos valstybinės kompanijos „Rosatom“ bei „Inter RAO“ per keletą metų taip ir nesugebėjo atrasti rinkų statomoje jėgainėje pagamintai elektros energijai. Kaliningrado planai buvo dar labiau ambicingi: ne tik Baltijos šalys, Lenkija, bet ir Skandinavija per už Lietuvos ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigus nutiestas elektros jungtis „LitPol Link“ ir „NordBalt“.