Grėsmės nacionaliniam saugumui: aukštus pareigūnus Rusija šantažuoja dėl ryšių su KGB

alfa.lt 2018 03 26

Lietuvos žvalgybos tarnybos pirmadienį pristatė metinį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas pabrėžia, jog didžiausia grėsme tradiciškai išlieka Rusija, kuri bando radikalizuoti Lietuvoje gyvenančius žmones, veikti politikus ir aukštus pareigūnus naudodamasi šantažu ir didina savo karines pajėgas.

alfa.lt   P. Peleckio nuotr.

Pristatydamas ataskaitą D. Jauniškis saugumo padėtį apibūdino kaip „rytų fronte nieko naujo“. Vis dėlto jis tvirtino, kad Rusija šantažuoja Lietuvos politikus ir pareigūnus, naudodamasi KGB korta.

 

 

„Suvaldyti situaciją yra sudėtinga. Liustracijos procesas Lietuvoje nebuvo pakankamai skaidrus“, – sakė VSD vadovas. Esą daug KGB bylų buvo išvežta į Rusiją, todėl sunku pasakyti, kiek žmonių yra pažeidžiami, gali būti šantažuojami. 

 

D. Jauniškis užsiminė, jog kai kurie valstybės tarnautojai nėra prisipažinę apie savo KGB praeitį.

 

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas nurodė, jog dėl ryšių su KGB pažeidžiami ir aukšti valstybės pareigūnai. Paklausus, ar tai galėtų būti Seimo, Vyriausybės nariai, V. Bakas atsakyti negalėjo.

 

Nors KGB bylos į Rusiją buvo išvežtos prieš beveik tris dešimtmečius, anksčiau šantažo atvejų nebuvo fiksuojama.

 

„Tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos turi galimybę pasiekti netgi aukščiausius Lietuvos politikus, yra faktas. Tą mes matėme, kai buvo paskirtas netgi vienas iš Seimo pirmininko pavaduotojų. Tai yra tikrovė. Kodėl apie tai nebuvo kalbama anksčiau? Aš nežinau. Daugelis pažeidžiamų politikų, pareigūnų buvo žinomi nuo 2002 m.“, – sakė V. Bakas.

 

Ekspertė: neprisipažinusių galėtų būti „vienetai“

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Teresė Birutė Burauskaitė naujienų agentūrai BNS pirmadienį sakė, kad neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių, dirbančių valstybės tarnyboje, galėtų būti „vienetai“.

 

„Aišku, gali būti, kad vienas-kitas atsiduria, tačiau supraskime, kad jau praėjo 30 metų nuo to laiko, tai kokio amžiaus tie žmonės turėtų būti?“ – BNS sakė ji.

 

„Aš manau, kad vienetai“, – paklausta, kiek tokių Lietuvai nežinomų buvusių KGB bendradarbių galėtų dirbti valstybės institucijose, sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė.

 

Pasak T. B. Burauskaitės, LGGRTC neturi duomenų apie žvalgybos tarnybų paviešintą informaciją, bet svarstė, kad minimi asmenys galėtų būti buvę slapti KGB bendradarbiai, kurių bylos buvo išgabentos į Rusiją.

 

„Kadriniai (buvę KGB darbuotojai – BNS) jiems neturėtų būti labai įdomūs, nes buvusių KGB kadrinių darbuotojų įstatymas dėl jų veiklos ribojimo dešimt metų veikė ir jie negalėjo atsidurti strategiškai svarbiuose postuose, kadangi buvo draudimas dirbusiems KGB pareigūnams dirbti strateginiuose objektuose. (...) Kadriniai visi žinomi, nes jie nespėjo išvežti personalinių kortelių – nuo 1940 metų atvykusių į Lietuvą dirbti KGB pareigūnų iki pačių paskutinių visos jų asmens kortelės yra likusios“, – sakė ji.

 

T. B. Burauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pretenduojant į bet kokias atsakingesnes pareigas valstybės tarnyboje, asmenys yra patikrinami tiek Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, tiek žvalgybos institucijų, todėl ataskaitoje minimi asmenys greičiausiai nėra Lietuvai žinomi buvę agentai. Tikimybė, kad į Rusijos žvalgybos rankas būtų patekusi informacija apie prisipažinusius ir neviešinamus buvusius KGB bendradarbius, pasak jos, irgi yra labai menka.

 

Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijos tarnybų šantažui pažeidžiami gali būti ne tik šie asmenys, bet visi, turintys, ką slėpti savo biografijose. Be to, reikiamus asmenis galima bandyti papirkti ir pinigais, o tai, T. Burauskaitės nuomone, yra didesnė grėsmė nei galimi pavieniai buvę KGB bendradarbiai.

 

„Aš manau, kad dauguma, jeigu yra asmenų, kurie šantažo ar kokiu nors būdu bandomi pritraukti, tai yra labai nedidelis skaičius – vienas kitas. Dabar yra perkami, Rusija tikrai negaili tam lėšų“, – svarstė ji.

 

Pasak Genocido centro vadovės, ji nėra radusi tokios agento bylos, kad žmogus pats būtų pasisiūlęs užsiverbuoti agentu: „Viskas buvo arba pinigais, arba šantažu“.

 

Rinkimai pažeidžiami

Lietuvos žvalgybos tarnybų vadovai pirmadienį taip pat pabrėžė, kad 2019 m. Lietuvos laukiantys prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimai taps Rusijos taikiniu. Jau ateinančiais metais esą galima tikėtis išaugusio propagandinių žinučių lietuvių kalba skaičiaus socialiniuose tinkluose, Rusijai palankių kandidatų rėmimo, šantažo.

 

Seime svarstomą elektroninio balsavimo galimybę žvalgybos vadovai vertina atsargiai. „Reikėtų rimtai investuoti į IT technologijas, saugumo priemones ir, tik įsitikinus, kad jos tinkamai apsaugotos, būtų galima pereiti prie elektroninio balsavimo“, – sakė D. Jauniškis.

 

Anot V. Bako, Lietuvoje turėtų būti sudaryta galimybė balsuoti internetu, tačiau tai turėtų būti tik viena iš priemonių.

 

NSGK pirmininkas pabrėžė, jog Seimas aktyviau siekia apsaugoti Lietuvos politinę sistemą nuo kišimosi, užtikrinti skaidresnį partijų finansavimą ir išvengti galimo įtakos darymo.

 

„Šiemet bus kalbama apie priemones, kurios padidins politinių partijų finansavimo skaidrumą. Su vyriausybe rengiamos tam tikros pataisos, kurios bus pateiktos po parlamentinio tyrimo, – komentavo V. Bakas. – Politinių partijų finansavimas nebuvo stiprioji Lietuvos pusė.“

 

Žvalgybos agentūros pernai užkirto kelią keletui įmonių investuoti Lietuvoje. Buvo išsiaiškinta, jog su Rusija susiję verslo subjektai stengėsi investuoti Lietuvoje per lengvatinio apmokestinimo įmones. Kartu naudojamasi leidimais, gautais kitose ES šalyse.

 

Kaliningrado grėsmė

Žvalgybos vadovai ir NSGK pirmininkas sutaria, kad vieną didžiausių grėsmių Lietuvai kelia Kaliningrado sritis. Čia Rusija dislokuoja vis gausesnes karines pajėgas, o pernai buvo sumontuota raketų paleidimo sistema „Iskander“, kuri gali nešti branduolinį užtaisą.

 

AOTD vadovas Remigijus Baltrėnas nurodė, jog Kaliningrade buvo dislokuota visa taktinio branduolinio ginklo paleidimo sistema.

 

„Rusijos surengti kariniai mokymai „Zapad 2017“ buvo gerokai padidinę įtampą regione. Prie to prisidėjo ir tai, jog Rusija pateikė klaidingus duomenis apie pratybose dalyvavusių karių skaičių, manevrų pobūdį“, – sakė R. Baltrėnas.

 

Žvalgybos duomenimis, šiose pratybose dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, buvo imituojami puolamojo pobūdžio veiksmai prieš Baltijos regiono valstybes.

 

„Rusijos kariniai pajėgumai yra pakankami konfliktui su regiono valstybėmis, bet nepakankami plataus masto veiksmams prieš NATO bloką“, – spaudos konferencijoje teigė R. Baltrėnas. Todėl, pasak jo, Rusija stengtųsi karinį konfliktą lokalizuoti, išvengti plataus masto atsako ir pakreipti jį sau naudinga linkme.

 

Kitų šalių keliamą grėsmę žvalgybos vadovai komentavo nenoriai. „Visos šalys turi šnipinėjimo instrumentus ir interesus“, – sakė D. Jauniškis.