Tremtiniai – Lietuvos stiprybės simbolis

15min.lt 2018 02 21

Iš Lietuvos ištremti žmonės savo skaudžia patirtimi įrodė, jog ištremti žmogų iš šalies gali, bet meilės gimtinei ištrinti iš žmogaus širdies neįmanoma. Apie tremties istorijos išsaugojimo svarbą ir perdavimą ateities kartoms pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį diskutuota Vilniuje surengtoje konferencijoje „Atminties apie tremtį svarba šiandieninei visuomenei ir ateities kartoms“.

Lietuviai tremtiniai šv. Kūčių vakarienės metu laužia kalėdaičius. Verchnije Talcai, Buriat-Mongolijos ASSR, 1954 m.

15min.lt
Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SPPD) surengtame šventiniame renginyje susirinko per 200 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos atstovų.



Susirinkusius sveikindamas SPPD direktorius Aivydas Keršulis pabrėžė, kad Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai, ištvėrė nežmoniškus išbandymus ir nepalūžę sunkiausiomis sąlygomis išsaugojo meilę Tėvynei. Išlaikę žmogiškąsias vertybes jie yra tautos tvirtybės, vienybės ir pilietiškumo pavyzdys jaunajai kartai.

 

 

Lietuvos valstybės atkūrimo proga už bendradarbiavimą ir aktyvią veiklą įgyvendinant tremtinių programą, A. Keršulis įteikė Socialinių paslaugų priežiūros departamento apdovanojimus – ,,Garbės ženklas“.

Konferencijoje pranešimus apie jaunų žmonių iniciatyvas įamžinti partizanus skaitė Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė, „Misija Sibiras“ patirtis pristatė ekspedicijų vadovas Arnoldas Fokas. Lietuvių tremtinių religines praktikas apžvelgė Vilniaus universiteto istorijos fakulteto doc. dr. Arūnas Streikus, tyrimus užsienyje apie gulagus pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Violeta Davoliūtė-Opgenorth.

 

Sveikinimo kalbą sakydama LR Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė pabrėžė, kad nors tremtis buvo labai skaudi visai lietuvių tautai, tačiau net žiaurūs išbandymai nepalaužė žmonių dvasios.

„Mus trėmė, bandė naikinti, bet niekaip nesunaikino. Nepalaužė mūsų dvasios. Svarbu, kad ateities kartos niekada nepamirštų kas ir kaip su mumis elgėsi“, - sakė I. Degutienė.

 

Habil. dr. Alvydo Nikžentaičio moderuotoje diskusijoje ieškota idėjų ir pasiūlymų kaip tremties klausimu sudominti būsimas kartas ir skaudžią šalies patirtį išlaikyti gyvą ilgus metus. Kaip vienas iš galimų sprendimų įvardintas ir humoras. Apskrito stalo dalyviai vieningai sutarė, kad visi, kurie sugeba į patirtus sunkumus pažiūrėti ironiškai, rodo savo vidinę tvirtybę ir stiprumą. Tinkama to iliustracija, anot dalyvių, galima įvardyti Balio Sruogos romaną „Dievų miškas“.

 

„Tremties temos aktualumą ilgus metus pavyktų išsaugoti, jei sugebėtume sukurti mitą, kuris sudomintų jaunąją kartą. Ne pats geriausias pavyzdys dėl savo turinio, bet gera iliustracija dėl mito žinomumo yra Pilėnų istorija. Ši istorija jau daug šimtmečių keliauja iš kartos į kartą“, - tokią mintį iškėlė žurnalistas R. Valatka.

Vilniaus Rotušėje vykusio renginio metu taip pat įteikti aukščiausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimai – „Gerumo žvaigždės“. Apdovanojimus įteikė ir sveikinimo kalbą sakė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir renginį organizavusio Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Aivydas Keršulis.

 

Už ilgametį, profesionaliai ir nepriekaištingai atliekamą darbą socialinės apsaugos srityje pagerbti Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas, specialiųjų socialinės globos namų „Tremtinių namai“ vyriausioji socialinė darbuotoja Ona Ulozienė bei Socialinių paslaugų priežiūros Socialinių programų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Petronėlė Gudelytė, daug prisidėjusi prie Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programos kūrimo ir įgyvendinimo.

 

Šventinius pasirodymus surengė Karininkų ramovės choras ,,Aidas“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių choras ,,Laisvė“, Vilniaus lietuvių namų gimnazijos kolektyvas.