Vanagaitė gavo apdovanojimą iš su Kremliumi siejamos organizacijos

delfi.lt 2018 02 19

Pastaruoju metu skandaluose klimpusiai rašytojai Rūtai Vanagaitei Vienoje „Už indėlį atkuriant didžiausios Lietuvos žydų tragedijos istorinį teisingumą“ įteiktas Europos žydų kongreso metinis apdovanojimas. Apdovanojimą būtų galima laikyti maloniu įvertinimu, tačiau šios organizacijos vadovą persekioja Rusijos prezidento Vladimiro Putino šešėlis.

delfi.lt  A. Ufarto nuotr.
Jau devynerius metus Europos žydų kongresui vadovaujantis Moshe Kantoras yra vertinamas prieštaringai. Siejamas ne tik su nelegalia ginklų prekyba, bet ir su Kremlium, konkrečiai su Vladimiru Putinu, šis oligarchas Europos žydų kongreso vadovo rinkimus 2016 m. laimėjo be jokios konkurencijos.

 

Ksenofobijos ir radikalizmo bangai šluojant žemyną, atsinaujinus įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, sustiprėjo nerimas dėl oligarcho, garsėjančio ryšiais su Rusijos prezidento V. Putino režimu, kuris yra Europos žydų kongreso pirmininkas, taip pat kyla klausimų dėl pačios organizacijos aktualumo šiuo metu.

Europos žydų kongresas jau ir anksčiau palaikė R. Vanagaitę. Praėjusių metų lapkritį jis griežtai pasmerkė „išpuolius prieš ją“ ir sprendimą nebeleisti ir išimti iš prekybos jos knygas.

 

Savaitgalį atsiimdama apdovanojimą, R. Vanagaitė pasakė jausmingą kalbą.

 

„Aš nesu herojė. Netgi neypatingai drąsus žmogus. Esu paprasčiausia vidutinio amžiaus lietuvė moteris su širdimi. Rūpestinga širdimi“, – sakė R. Vanagaitė.

Rašytoja savo kalboje prisipažino, kad beveik 60 savo gyvenimo metų, kaip ir daugelis lietuvių, težinojo bendrus faktus apie tai, kas nutiko jos šalyje, kol vieną žiemos dieną atsitiktinai sužinojo, kad du jos šeimos nariai dalyvavo Holokauste.

 

„Mano senelis ir mano tetos vyras asmeniškai nieko nenušovė, tačiau jie buvo dalimi tos biurokratinės mašinos, kuri atliko nužudymus. Jie arba sudarinėjo sąrašus tų, kurie bus nužudyti, arba organizavo šaudymus, ir vėliau buvo apdovanoti už jų pagalbą“, – kalbėjo R. Vanagaitė.

 

Rašytoja teigė, kad tądien jos akys atsivėrė ir ji pradėjo savo kelionę ieškant tiesos. „Tiesa buvo šokiruojanti“, – apie duomenų, kurie sugulė į knygą „Mūsiškiai“, paiešką kalbėjo R. Vanagaitė.

Rašytoja savo kalboje nenuslėpė, kad šios knygos, kaip ir kitos, kurias ji parašė, buvo išimtos iš prekybos vietiniuose knygynuose praėjusių metų spalį, kai ji išreiškė abejonę, ar antisovietinio pasipriešinimo lyderis vertas būti pagerbtu parlamente. Bet esą tai visiškai nesvarbu, kaip ir tai, kad ji yra vadinama tautos prieše ir užsienio agente.

„Aš tikiu, kad Mūsų Žmonės vienu ar kitu būdu sugrįš. Galiausiai mano šalyje prasidėjo gydymo ir susitaikymo procesas, ir niekas negali jo sustabdyti“, – sakė R. Vanagaitė.

 

Apdovanojimas R. Vanagaitei buvo įteiktas per Austrijos sostinėje Vienoje surengtą konferenciją „Antisemitizmo pabaiga“. Per konferenciją 150 mokslininkų iš skirtingų šalių kurs strategijas prieš antisemitizmą.

 

Atgavo savas knygas

DELFI primena,kad po R. Vanagaitės pasisakymų apie vieną Lietuvos partizanų vadų Adolfą Ramanauską–Vanagą beveik 27 tūkst. jos knygų atsidūrė Kauno Laisvosios ekonominės zonos sandėliuose. Leidykla „Alma littera“ sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su R. Vanagaite ir išimti jos knygas iš prekybos vadino nuoširdžia leidyklos reakcija ir vertybiniu sprendimu.

 

Rašytoja pernai spalį pareiškė, neva vienas iš Lietuvos partizanų vadų A. Ramanauskas–Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.

 

R. Vanagaitė ir tuometinis jos partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro taip pat prakalbo apie tariamą A. Ramanausko–Vanago vaidmenį per Holokaustą. Kilus skandalui R. Vanagaitė viešai atsiprašė ir pripažino klydusi.

Vasarį rašytoja su leidykla sutarė, kad ji atgaus visas iš prekybos išimtas knygas. Praėjusią savaitę R. Vanagaitė visas knygas atgavo.