Laisvės gynėjams – dozė naujų pažadų

lzinios.lt 2018 01 12

Seimas jau visus metus neapsisprendžia, ar reikėtų keisti Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991-ųjų sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, ir numatyti šioms šeimoms kompensuoti 50 proc. išlaidų už socialinio būsto nuomą.

lzinios.lt  A. Ožič nuotr.

Šio įstatymo pataisos Seime įregistruotos prieš metus, t. y. pernai sausio 10 dieną, tačiau taip ir nesvarstytos. Po metų, vėl sausio 13-osios išvakarėse, šiek tiek pakoreguotos pataisos registruotos dar kartą. Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos vadovas Gasparas Genzbigelis tai vadina tik politikų siekiu pelnytis politinį kapitalą laisvės gynėjų sąskaita.

Kurti orias gyvenimo sąlygas

„Valstietė“ Virginija Vingrienė Seime vėl įregistravo Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo projektą. Juo siūloma nustatyti, kad tiems žmonėms ir jų šeimoms būtų kompensuojama 50 proc. išlaidų už socialinio būsto nuomą. Dabar šiems asmenims taikomos 50 proc. kompensacijos už būsto šildymą, vandenį, nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį (mėnesinį) mokestį, žemės, esančios po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu, mokestį ir kitas paslaugas.

Pasak Seimo narės, dalis Sausio 13-osios agresijos aukų neturi nuosavo būsto ir galimybių jį įsigyti, todėl gyvena savivaldybių suteiktuose socialiniuose butuose ir moka nemenką nuomos mokestį. Kai kurie dėl traumų negali rasti darbo, patiria nuolatinių gydymo išlaidų. Todėl, V. Vingrienės manymu, privalu prisidėti kuriant orias gyvenimo sąlygas laisvės gynėjams.

„Susidūriau su konkrečia situacija sostinės Pilaitės mikrorajone. Per Sausio 13-osios įvykius nukentėjęs asmuo gyvena nuomojamame socialiniame būste, bet už nuomą turi mokėti visą kainą, o neįgaliojo pašalpa labai maža. Tai socialiai neteisinga, nes šis žmogus Lietuvai lemtingų įvykių metu patyrė traumų, jam pašlijo sveikata“, – pabrėžė V. Vingrienė. Ji teigė renkanti Seimo narių parašus, kad minėto įstatymo pataisos būtų svarstomas kuo skubiau.

Savivaldybėms nebus našta

Siūloma, kad kompensacijos būtų skiriamos iš savivaldybių biudžetų fondų, iš sukauptų socialinės paramos lėšų. Mat jau ne vienus metus merijos sutaupo apie 50–60 proc. tam numatytų lėšų. Šie pinigai išleidžiami kitoms socialinėms reikmėms, o kartais ir įvairioms skoloms, paskoloms dengti, miestų, rajonų infrastruktūros plėtrai.

Šiandien Lietuvoje gyvena maždaug tūkstantis asmenų, pripažintų nukentėjusiais nuo 1991 metų sausio 13-osios agresijos. Nukentėjusiųjų pensiją gauna apie 300 žmonių, tačiau duomenų, kiek jų glaudžiasi savivaldybių nuomojamuose socialiniuose būstuose, niekas nerenka. Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas mano, kad sostinėje tokių asmenų yra labai mažai. „Jei Seimas nuspręstų jiems taikyti lengvatas ir būtų sumažintas socialinio būsto nuomos mokestis, tai neturėtų didelės įtakos savivaldybės biudžetui. Tačiau skurdžiau gyvenančiam žmogui, be abejo, tai būtų nemenka parama“, – kalbėjo sostinės vicemeras.

Pasak G. Palucko, su finansiniais sunkumais susiduriantys nepriklausomybės gynėjai gali kreiptis į savivaldybės tarybą, kad būtų atleisti nuo socialinio būsto nuomos mokesčio. Tereikia patiems žmonėms ar jiems atstovaujančioms organizacijoms parodyti daugiau iniciatyvos.

Gerais norais netiki

Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos vadovas G. Genzbigelis prisipažino nededantis daug vilčių į pakartotinai siūlomą minėto įstatymo pataisą. „Tai primena viešųjų ryšių triuką“, – pažymėjo jis. G. Genzbigelio žodžiais, kasmet sausio 13 dieną susirinkusieji Konstitucijos salėje girdi įvairių pažadų, tačiau jų nesilaikoma. Brolijos vadovas minėjo, kad buvo prašyta nukentėjusiesiems per sausio 13-osios įvykius endoprotezuoti, nelaukiant ilgose eilėse, tuomet pažeistus sąnarius, gauti kitokios medicininės pagalbos. Tačiau buvo paaiškinta, esą jie negali turėti privilegijų kitų gyventojų atžvilgiu.

„Pernai žadėta surengti nukentėjusiųjų susitikimą. Deja, tai ir liko tik pažadas. Vienintelė Teisingumo ministerija pasiūlė advokatų paslaugas tiems, kurie norėtų savo interesus ginti Sausio 13-osios byloje“, – pasakojo G. Genzbigelis. Anot jo, dabartinės šalies valdžios požiūrį į nukentėjusius laisvės gynėjus akivaizdžiai parodo ir prieš trejus metus susiklosčiusi situacija, kai iš Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos buvo atimtos patalpos Gedimino prospekte, o kitų nesuteikta. Laikiną prieglobstį organizacija rado tik Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Čia ji glaudžiasi 8 kvadratinių metrų kambarėlyje, esančiame penktame aukšte.