Į „valstiečių“ užmojį šnairuoja ir opozicija, ir savi: R. Karbauskio laukia nemaloni staigmena?

alfa.lt 2018 01 12

Po ilgų ir audringų diskusijų dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) buhalterijos „valstiečiai“ siekia nacionalinio transliuotojo finansus išnarstyti parlamente. Tačiau panašu, kad Ramūno Karbauskio komanda gali smarkiai nusvilti, mat tiek koalicijos partneriai, tiek ir opozicija perspėja, jog LRT tyrimas gali virsti politiniu farsu, todėl jame dalyvauti neketina. Be to, iki galo nėra aišku, ar šiuo klausimu vieningi bus ir patys „valstiečiai“.

Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

alfa.lt

Po ne vieną savaitę trukusių R. Karbauskio, kitų „valstiečių“ ir LRT žurnalisto Edmundo Jakilaičio kautynių „Facebook“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija paskelbė surinkusi parašus dėl parlamentinio tyrimo dėl LRT finansų. „Valstiečiai“ teigė, jog negavo visų atsakymų iš nacionalinio transliuotojo apie jo finansinę, ūkinę veiklą, sutartis su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis.

 

 

Atrodė, kad LVŽS pasiryžę po kauliuką išnarstyti LRT buhalteriją. Tačiau „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad parlamentinis tyrimas yra kraštutinė priemonė, kurios būtų galima išvengti.

 

„Manyčiau, kad Seimas nėra ta institucija, kuri turėtų dubliuoti ar perimti kitų institucijų funkcijas, kurios yra atsakingos: viešieji pirkimai – jeigu kyla klausimų, yra atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba, mokestiniai klausimai – yra Mokesčių inspekcija, pats auditavimas, lėšų panaudojimas ar efektyvumas, galiausiai yra Valstybės kontrolė“, – „Žinių radijui“ institucijas, kurios galėtų atlikti LRT finansų tyrimą, vardijo S. Skvernelis.

 

Tad kyla įtarimas, jog dalis LVŽS frakcijos, neoficialiai vadinama S. Skvernelio flangu, gali suabejoti iniciatyva kurti parlamentinę komisiją dėl LRT finansų.

 

NSGK vadovas: nenorėčiau, kad komisija būtų

Alfa.lt kalbintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos narys Vytautas Bakas tikino, kad frakcijos nariai, kritikuodami atskirus žurnalistus, padarė klaidų, anot jo, dėl tokios pozicijos susidaro įspūdis, jog „valstiečiai“ bando kištis į žiniasklaidos darbą. Vis dėlto jis neslėpė tikintis, jog frakcija bus vieninga, ir suburti parlamentinę komisiją, kuri ištirtų LRT finansus, pavyks.

 

„Jeigu tyrimas yra nukreiptas į konkrečius žurnalistus ar jų šeimos narius, nesvarbu, nors ir pažeidę galbūt jie įstatymus arba kažko nepasakė, tai nėra parlamento darbas. Jeigu tos komisijos reikia norint paskatinti LRT administracijos ir tarybos veikloje pokytį, be abejo, mes tai galime padaryti, pateikti siūlymus, pateikti ir įstatymų pakeitimus, kad padarytume tą skaidrumo žingsnį, kurio mums labai reikia“, – aiškino jau ne vieną parlamentinį tyrimą atlikęs V. Bakas.

 

„Tikrai manęs neįtikina, kad komercinis, privatus interesas turėti įslaptintas sutartis vien dėl to, kad yra komercinis interesas, gali būti pastatytas prieš viešąjį interesą turėti skaidrią ir stiprią žiniasklaidą“, – kritikos LRT negailėjo pašnekovas.

 

V. Bakas tikino, kad, jei LRT atstovai būtų pateikę visus atsakymus, kurių prašė Seimo nariai, inicijuoti tyrimo Seime galbūt ir nebūtų prireikę.

 

„Aš labai nenorėčiau, kad Seime ta komisija būtų, bet, jeigu nėra kitos išeities, jeigu tai yra kraštutinis atvejis, vis dėlto mes turime padaryti pokytį“, – pabrėžė NSGK vadovas.

 

Liberalai turi planą

O Seimo opozicijos atstovai, šioje Seimo kadencijoje nedemonstravę didelio vieningumo, LRT tyrimo klausimu kalba tarsi vienu balsu. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Alfa.lt tvirtino, kad, jei minėtas tyrimas būtų pradėtas, virstų farsu.

 

„Mes šitame farse, kaip aš siūlau, turime nedalyvauti. Aš manau, kad šitie faktai pasieks ir Europos transliuotojų sąjungą, ir apskritai daug bus diskutuojama, kad bandoma politiškai vertinti nacionalinį transliuotoją. Pamatysime, kaip žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva kris jau vien dėl šito bandymo, o jeigu mes dar dalyvautume ir leistume vykti šitiems tyrimams, tai tada visai būtų blogai“, – tvirtino liberalas.

 

Jis teigė mėginsiąs suvienyti opozicines frakcijas, sieksiąs, kad opozicijos atstovai, Seime balsuojant dėl parlamentinės tyrimo komisijos sudarymo, balsavime nedalyvautų, o jei tokia komisija ir būtų patvirtinta, opozicija nedeleguotų savo narių į ją. E. Gentvilas priminė, kad tyrimo komisijai patvirtinti užtenka paprastos Seimo narių daugumos, taigi, siekiant užkirsti kelią šiam žingsniui, reikia veikti kartu.

 

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Irena Degutienė teigė, kad konservatoriai dar nėra nusprendę, kaip balsuos dėl LRT tyrimo, tačiau neslėpė mananti, jog tokie parlamentiniai tyrimai niekur nenuvestų. Be to, pasak I. Degutienės, prisiminus visas diskusijas dėl nacionalinio transliuotojo, susidaro vaizdas, jog viskas įsiplieskė dėl E. Jakilaičio pateiktų klausimų apie „Agrokoncerno“ veiklą.

 

„Visi pamiršo, kad pradžia buvo „Agrokoncernas“, apie jį niekas nebekalba, dabar fokusas yra LRT ir E. Jakilaitis. Matau, kad tai (parlamentinis tyrimas – Alfa.lt) yra vienas iš būdų nukreipti dėmesį, iškeliant kitą problemą. Puolimas yra geriausia gynyba. Jau vien dėl to aš nenorėčiau dalyvauti tokiame šou. Man norisi ir vienu klausimu, ir kitu gauti labai konkrečius faktinius duomenis. Ar būtų „valstiečiai“ kėlę dėl LRT finansavimo ir lėšų panaudojimo klausimą, jeigu nebūtų paliestas „Agrokoncerno“ klausimas?“ – Alfa.lt kalbėjo I. Degutienė.

 

Socdemai ir „tvarkiečiai“ įžvelgia politikavimą

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas Alfa.lt akcentavo pritariantis, kad Seimas nacionalinio transliuotojo tyrimais užsiimti neturėtų, tai, pasak socdemo, yra Valstybės kontrolės ir kitų kontroliuojančių institucijų darbas.

 

J. Olekas tikino pritariantis E. Gentvilo nuomonei, jog „valstiečių“ noras išnarstyti LRT yra politizuotas politikų žingsnis, kurį galėjo inspiruoti kritika R. Karbauskiui dėl neatsakytų klausimų apie „Agrokoncerno“ veiklą.

 

„Aš manau, kad tai yra akivaizdus faktas, kad „valstiečių“ pirmininkui R. Karbauskiui buvo užduoti klausimai, o atsakymų į juos nei uždavėjas neišgirdo, nei visuomenė, o vietoj to Seimas sudarinėja komisiją, be abejo, tai yra akivaizdžiai susiję dalykai, ir, matyt, norima turėti tokį pagyrų ruporą, kuris transliuotų, tiesiog šlovintų „valstiečius“. Tai yra labai akivaizdi sąsaja“, – apie įtarimus, kad „valstiečiai“ nori užvaldyti LRT, kalbėjo J. Olekas.

 

Panašiai apie parlamentinį tyrimą dėl LRT finansų pasisakė ir opozicinių „tvarkiečių“ frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis. Parlamentaro manymu, „valstiečių“ iniciatyva yra „totalus politikavimas“.

 

„Baikime čia cirkus krėtę, tam yra institucijos, ir Seimas neturi kištis. Yra, galų gale, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė, „Sodra“, jeigu yra kažkas blogai su įdarbinimais, yra Valstybinė mokesčių inspekcija, Darbo inspekcija. [...]

 

Kas čia per cirkas yra? Vienam ponui R. Karbauskiui, matai, kažkas nepatiko. Gal ir yra kažkas ne taip, gal ten kyla klausimų ir abejonių, tai aš manau, kad taip. Bet kodėl Seimas turi tapti kaip ikiteisminio tyrimo institucija? Man, kaip teisininkui, man nepriimta, kad Seimas pradeda vykdyti ikiteisminius tyrimus, ir tai jau yra nebe pirmas atvejis“, – Alfa.lt komentavo R. Žemaitaitis.

 

„Tvarkietis“ teigė negalintis nuspėti, kaip dėl LRT tyrimo balsuos Petras Gražulis, tačiau likę frakcijos nariai, anot pašnekovo, LVŽS iniciatyvos neturėtų palaikyti.

 

Į LVŽS iniciatyvą šnairuoja ir savi

Aiškėja, kad LVŽS siekį išnarstyti LRT finansus parlamente skeptiškai vertina ir koalicijos partneriai – Socialdemokratų darbo frakcija Seime.

 

Šios frakcijos narys Gediminas Kirkilas teigė, kad parlamentinės tyrimo komisijos nereikia, ir pridūrė tikintis, jog frakcija šio siūlymo neparems.

 

„Manau, kad pirmiausia tokia komisija, turint galvoje išskirtinį LRT statusą, kuris turi tarybą, o taryba – atskirta nuo politikos, turbūt nelabai mums tą parlamentinį tyrimą ir leistų daryti. Kitas klausimas yra tas, kad pati taryba jau kreipėsi dėl finansų patikrinimo į Valstybės kontrolę, tai aš nemanau, kad parlamentinė komisija – tokiose man teko ne kartą dalyvauti – ką nors galėtų geriau padaryti. [...] Man atrodo, kad komisiją būtų galima kurti tik tuo atveju, jeigu yra daugiau ar mažiau platus konsensusas Seime, bet jo nėra“, – Alfa.lt komentavo G. Kirkilas.