Lietuvių vienybė jau sutvirtinta pirmaisiais akmenimis

lzinios.lt 2018 01 03

Daugelį metų brandinęs idėją pastatyti monumentą, skirtą pasaulio lietuvių vienybei stiprinti, skulptorius Gediminas Radzevičius džiaugiasi, kad pamatai jau iškilmingai sumūryti. Europos parke susirinkę jo bičiuliai – Žemaičių kultūros draugijos nariai ir kiti bendraminčiai – į duobę būsimo ugniakuro pakurai mėtė akmenis, pylė betoną ir išsakė palinkėjimus Lietuvai.

lzinios.lt  A. Stričkos nuotr.

Skulptoriaus sumanymu, monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ turi būti pastatytas vien iš žmonių suaukotų lėšų. Paklaustas, ar jų pakankamai jau suaukota, kad ryžosi pradėti statybas, G. Radzevičius entuziastingai atsakė: „Lėšų nerenku, aš tiesiog statau. Jei kas dar nori, gali prisidėti.

 

 

Akmenų, cemento jau turim ir dviese su savanoriu Romu Vitartu ridenam akmenis. Pirmuosius atsivežiau iš Trakų, Vytauto Didžiojo gimtinės. Kitus planuoju atsivežti iš visų Lietuvos etnografinių regionų.“ O jų reikės nemažai, nes monumento kolonos iškils iki 5 metrų aukščio. Greitai skulptoriui prireiks ir krano, kuris padės akmenis taip aukštai sukilnoti. Monumento statybai Europos parko steigėjas Gintaras Karosas dar 2013 metais išskyrė 1 ha žemės plotą šiai idėjai įgyvendinti.

Ilgai brandinta idėja

G. Radzevičius penkerius metus važinėjo po Lietuvą, platino skrajutes apie būsimą monumentą ir laukė lėšų. Dauguma jam sakė: „Pirma pradėk, statyk, matysim, ar tikrai monumentas kyla, tada ir prisidėsim. Projektų dabar visokių sklando, nežinai, ar jie rimti, ar ne, ar kas iš to išeis.“ Savo idėja degantis skulptorius pasiraitojo rankoves ir pradėjo. Orai kol kas leidžia intensyviai darbuotis.

 

„Į „Lietos“ labdaros fondą truputį lėšų prikapsėjo, nemažai pridėjau pats: pastatau kam nors stogastulpį, užsidirbu, ir visus pinigus šio monumento statybai skiriu“, – pasakojo projekto autorius.

 

Nors savo sumanymą G. Radzevičius skiria Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui, darbą pabaigti Vasario 16-ajai neketina. „Nenoriu prisirišti prie konkrečių terminų. Visi metai – jubiliejiniai, o tautos vienybę stiprinti visada reikia“, – sakė jis.

Simboliais – apie vienybę

Statomas paminklas, pasak jo sumanytojo G. Radzevičiaus, simboliais išreikš pasaulio lietuvių vienybės idėją, susitelkimą išsaugoti nepriklausomą Lietuvą ir pastangas ją stiprinti. Tarp aštuonių kolonų išsirikiuos lenkti metaliniai lankai, simbolizuojantys dangaus skliautą. Lankuose išsidėstys koriai, simboliškai pasakojantys apie viso pasaulio lietuvius, triūsiančius tautos labui. Akmenėliai koriuose – karūnos brangakmeniai, visų pasaulio lietuvių indėlis į Lietuvos valstybės Nepriklausomybės išsaugojimą.

 

Po tuo dangaus skliautu, ant kalnelio, simbolizuojančio piliakalnį, bus sumūrytas akmeninis aukuras apeiginei ugniai užkurti. Į jį bus nukreipti aštuoni iš visų pasaulio kraštų vedantys takai, tarsi kviečiantys visus sugrįžti namo. Skliautų viršūnėje, ant simbolinio Žemės rutulio, švytės žalvarinis Vytis – vėtrungė, pasisukanti į tą pusę, iš kurios vėjas pučia. Pasak skulptoriaus, vėtrungė – nuo seno simbolizuoja apsaugą nuo įvairiausių negandų.

 

Šalia šios vienybės karūnos ant didžiulių, kaltinėmis saulutėmis papuoštų lauko riedulių, bus iškaltos svarbių istorinių įvykių, lėmusių tautos ir valstybės išlikimą, datos.

 

Laisvės paženklintas

Gražų G. Radzevičiaus užmojį savo albumo „Laisvės paženklinti“ III tome jau įamžino fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Menininkas ir simbolinį akmenį į statomo monumento ugniakuro pamatą įmetė. Trijuose „Laisvės paženklinti“ tomuose R. Dichavičius pasakoja apie 200 šalies menininkų ir daugiau kaip 500 valstybės simboliką įprasminančių jų darbų. Pasak albumo autoriaus, „menininkų sukurtas laisvės rūbas tampa skydu, šarvais, saugančiais nuo plėšrūnų“. Statoma vienybės karūna – vienas iš tokių skydų, šarvų.

 

Skulptorius G. Radzevičius džiaugiasi, kad jo dar nepastatytas monumentas avansu atsidūrė tarp reikšmingų, valstybei svarbių kūrinių. „Didesnės garbės man ir nereikia, o akmenų statyboms rasim“, – šypsojosi jis.