V. Landsbergis. Kaltas gyvenimas

lzinios.lt 2017 12 28

Meškiukas Rudnosiukas yra pasakęs: „viskas būtų gerai, jeigu ne tas gyvenimas“.

lzinios.lt

Taip, atėjo sumautas gyvenimas, ir jis mus valdo, murdo, kruša-muša, o mes, prasčiokai bėdžiai Žemaičių ir Lietuvos, turime nors „ant ko“ pasakyti. Ant gyvenimo.

 

 

Carai ir kruglodurovai, dvarponiai ir girdytojai nekalti.

 

Gyvuok toliau, mieloji, nes taip nustatytoji, baudžiava.

 

Štai mūsų dabartis, fundamentalioji senosios ir nūdienės sovietijos pergalė. Pabėgot? – Niekur nepabėgsit! Jeigu kaltas gyvenimas, o ne gyventojai, tai tebesame pavergtoji tauta, nusipelniusi gyventi šūdiniau.

 

Ar yra pagrindo taip kalbėti, juk vadavomės? Deja, yra. Kadangi jau patenkinti ir neteise, ir savivale (by ne karas), o dar leidžiama privačiai dūsauti ir neviešai keiktis. Dar yra vogti tetos „Europos“ pinigų. Leidžiama, beje, ir likviduotis kaip tautai – žemės paveldėtojai. Štai net sąmojus išnyko, tai sunkios ligos požymis. Varom lauk, ir paprasta.

Čia naujųjų laikų aplinkybė, o visi anie dalykai – seni kaip gyvenimas.

 

Klausimėliai seminaristams

Ar buvusi sovietija yra tik „buvusi“?

Toli gražu ne.

 

Smegenyse to užkrato gausiai gausu, jis net legitimuojasi, mėgina įsitvirtinti. Ką gi, buvo ir tokia Lietuva. Pripažinkim jos buvimo faktą ir mažiau pabrėžkim vykusį tyčinį, smurtinį laisvosios Lietuvos naikinimą, tapatybės nuodijimą, tikrąjį totalinį sovietizacijos karą. Bus lengviau, bent kai kam.

 

Jeigu tauta buvo pasmerkta dvasiškai ir moraliai išnykti – ar tai ne lėtinis genocidas?

 

Jeigu tai tęsiasi naujomis aplinkybėmis, nužmogėjimo ir materializmo pažeistai tautai ilgai neišsigydant, ar tai ne tolydinis karas? Prieš Lietuvą, pavyzdžiui.

 

Tai kokia „taika“ taip vaikiškai džiaugiamės, kol budeliai rausia ketvirtąją tranšėją ištisoms tautoms? Anot jų, kaip ir seniau, nevertoms gyventi.