Seimo nariai neskuba riboti savęs įstatymu

lzinios.lt 2017 12 18

Valdančiųjų „valstiečių“ garsiai išreklamuotas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas šiemet finišo nepasieks. Pusmetį po Seimo komitetus klajojantis dokumentas „apauga“ vis naujais tautos išrinktųjų pasiūlymais. Šis klausimas nukeliamas į pavasario sesiją.

Seimo nariai neskuba priimti jų teises, pareigas ir veiklos garantijas reglamentuojančio įstatymo. Dar liepos mėnesį į komitetus iškeliavęs projektas į plenarinių posėdžių salę grįš tik po Naujųjų metų. Tarp Seimo narių pateiktų pataisų – pasiūlymai įteisinti parlamentarų atostogas, didinti parlamentinei veiklai numatytas lėšas, keisti jų naudojimo tvarką ir kiti.

 

Prieš 13 metų Konstitucinis Teismas (KT) politikams priminė, kad Seimo narių pareigas, teises ir garantijas būtina reglamentuoti atskiru įstatymu. Anksčiau visi mėginimai priimti tokį teisės aktą baigdavosi nesėkme. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, taip pat parlamentarų pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato Seimo statutas. Jis turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.

 

Trukdė kiti darbai

Trečiadienį planuotas Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto bendras posėdis, kuriame ketinta aptarti Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą, atidėtas.

 

„Nespėjome pasirengti. Turime apsvarstyti daug teisės aktų, kurie įsigalios nuo sausio 1 dienos. Prie minėto projekto grįšime kitais metais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Politikės teigimu, įstatymas bus priimtas per pavasario sesijoje. „Jis kelia daug diskusijų, bet vienokius ar kitokius sprendimus vis tiek reikės priimti. KT įpareigojimas jau ir taip labai ilgai nevykdomas“, – kalbėjo parlamentarė.

Seimo vicepirmininkas, įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius spėjo, kad plenarinių posėdžių salę pasiekęs projektas neturėtų kelti didelių audrų. Jo vertinimu, darbo grupės pateiktas variantas bent kol kas dėl kolegų pataisų labai nenukentėjo. „Tačiau pasiūlymų esu girdėjęs visokių“, – neslėpė A. Nekrošius. Seimo vicepirmininko nuomone, kuo greičiau įstatymas įsigalios, tuo bus geriau.

 

„Seimo vadovai nerodo politinės valios, kad šis teisės aktas būtų kuo greičiau priimtas“, – įsitikinęs konservatoriaus Jurgis Razma. Jo akimis, per pusę metų projektą buvo galima ne tik apsvarstyti, bet ir priimti. „Juk čia nėra reguliuojami kokie nors sudėtingi santykiai, jie aiškiai suvokiami“, – pabrėžė J. Razma.

 

Per mažos parlamentinės lėšos

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teigia, jog atėjo laikas nuo 1 iki 1,5 VMDU (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis) didinti parlamentinei veiklai skirtas lėšas. „Manome, kad siūlomas dydis, įvertinus infliacijos mastą, būtų adekvatus ir visiškai kompensuotų dėl Seimo nario veiklos patiriamas išlaidas“, – argumentavo komitetas, įstatymo projekte pateiktuose siūlymuose.

 

Konservatorius Sergejus Jovaiša įsitikinęs, jog nepasitvirtino draudimas Seimo nariams iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nuomotis automobilius. Todėl jis siūlo kitą išeitį. Esą siekiant, kad automobilis būtų nuomojamas darbo, o ne prabangos tikslu, pakanka nustatyti tam lėšų limitą – iki pusės parlamentinėms išlaidoms gaunamos sumos.

Pataisomis siūloma Seimo narių atostogų trukmė varijuoja nuo 20 iki 40 dienų. Yra manančiųjų, jog atostogas tiksliau būtų apibrėžti kaip laisvadienius.

 

Pateikta variantų ir dėl naujojo projekto nuostatos, numatančios, kad Seimo viešbutyje gyvenantys parlamentarai už komunalines paslaugas turi mokėti patys. Dabar tai daro Seimo kanceliarija. S. Jovaišos nuomone, už komunalines paslaugas turėtų mokėti tik su šeimomis viešbutyje gyvenantys Seimo nariai. A. Nekrošius siūlo, kad laiku nesumokėtus mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją Seimo kanceliarijos Finansų skyrius išskaičiuotų iš Seimo nario artimiausio mėnesio atlyginimo „ne ginčo tvarka.“

 

Ragina pagaliau sustoti

„Valstietei“ Aušrinei Norkienei atrodo, kad parlamento viešbutyje gyvenantys Seimo nariai komunalines išlaidas galėtų padengti iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Iš šio šaltinio, anot jos, derėtų leisti susimokėti ir už automobilių statymą mokamose zonose. „Nesu vilnietė, gyvenu Seimo viešbutyje. Iš savo atlyginimo turiu sumokėti ir šeimos gyvenamojo būsto mokesčius, ir dar kartą juos mokėti būdama čia, komandiruotėje Vilniuje. Kitaip tariant, privalau išlaikyti du namų ūkius. Neslėpsiu, mažumėlę skriaudžiu savo šeimą“, – savo pasiūlymą argumentavo Tauragės rinkimų apygardai atstovaujanti A. Norkienė. Tačiau politikė pripažino, kad labai nesigrauš, jeigu jos pateikti pasiūlymai nesulauks pritarimo.

 

J. Razmos manymu, geriausia būtų parlamentarų „apetitą“ pažaboti ir apsistoti prie darbo grupės parengto varianto. „Įvairių pasiūlymų priėmimas visuomenei gali sudaryti įspūdį, kad Seimo nariai tikisi papildomų privilegijų ar nori piktnaudžiauti“, – pažymėjo jis „Lietuvos žinioms“.