Rusijos dezinformacijai neatspariausia – Latvija

lzinios.lt 2017 12 14

Pagarsinti tyrimo rezultatai apie Baltijos šalių atsparumą priešiškai dezinformacijai. Dėmesio centre – taip vadinamas Kremliaus įtakos indeksas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ekspertai vertino valstybinių institucijų plėtros lygį, teisinę bazę, žiniasklaidos reguliavimą, pilietinės visuomenės kontrapriemones ir taip toliau.

lzinios.lt

Tarptautinio gynybos ir saugumo centro valdybos narys Dmitrijus Teperikas etvpluss komentavo kolegų gautus duomenis ir pagal juos padarytas išvadas. Būtent šis centras atliko tyrimą Kremliaus įtakos indeksui nustatyti, o projektą parėmė Vokietijos Marshallo fondas.

 

 

Baltijos šalių, Ukrainos ir Lenkijos ekspertai rašė balus pagal skalę nuo vieno iki penkių. D. Teperikas perspėjo: reikia suprasti, kad kiekvienas indeksas, taip pat ir atsparumo dezinformacijai – tai supaprastintas modelis.

 

Pagal atsakymus dėl dezinformacijos, kai ekspertai vertino valstybinių institucijų plėtros lygį, teisinę bazę, žiniasklaidos reguliavimą ir pilietinės visuomenės kontrapriemones, geriausią rezultatas iš Baltijos šalių buvo Estijos – 2,3 balo. Tačiau pagal pažeidžiamumą informaciniame kare Estijos balai mažiausi – 3,6.

 

„Tam tikra Estijos rusakalbių gyventojų dalis iki šiol gyvena Rusijos žiniasklaidos erdvėje, mes kalbame ne tik apie tradicinę žiniasklaidą, bet ir apie interneto leidinius bei socialinius tinklus“, – sakė D. Teperikas.

 

Tačiau pagal visus rodiklius pati blogiausia padėtis yra Latvijoje.

„Latvijoje dėl šių klausimų nėra sisteminio požiūrio, supratimo apie grėsmes. Be to, rusiško turinio vartojimas ir Rusijos televizijos programų žiūrimumas – daug didesnis, negu Estijoje, – teigė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro atstovas. – Lietuvoje šie rodikliai žemesni. Tačiau tam yra savų priežasčių. Lietuvoje daug mažiau rusakalbių gyventojų, be to, šalis šiais klausimais rūpinasi labai seniai.“

 

Pastaruosius pusantrų metų ekspertai stebėjo Rusijos žiniasklaidos naratyvą, skiriamą Baltijos šalims.

 

„Tai naratyvas, pasakojantis apie mūsų ekonomikos nestabilumą. Apie tai, kad greit bus eilinis ekonominis kolapsas, pavyzdžiui, kad Estijos ekonomika nepatvari, niekas negaminama, gyvenimas skurdus, o ypač skurdžiai gyvena rusakalbiai gyventojai“, – teigė D. Teperikas. Jis priminė posakį: „Apgauti mane nesunku, pats mielai apsigaunu.“

 

Beje, konkrečios užduoties naratyvai gali būti pateikiami ir pramoginėse programose.

 

„Jeigu pramoginėse laidose vaizduojamas kokios nors šalies didybės arba požiūrio į Vakarus ar vakarietiškas vertybes naratyvas – tai labai subtili materija. Apie kai kuriuos dalykus nereikia kalbėti labai tiesmukiškai tam, kad jie įstrigtų kieno nors širdyje ir sieloje“, – mano D. Teperikas.

 

Ekspertas pateikė konkretų pavyzdį. Daugiau kaip prieš mėnesį buvo išleista Mihkelio Raudo knyga „Esto žinynas. 100 dalykų, kuriuos daro tikras estas“, užpildyta savikritika ir saviironija. Ir tik neseniai prokremliška žiniasklaida šią temą parodė visai kitoje šviesoje – esą tai yra vadovėlis, „kaip įžeidinėti rusus“. Kaip galima tai pamatyti tokioje šviesoje? Šito reikia jų klausti. Tačiau tai, kad kitos žiniasklaidos priemonės pasigavo šią temą ir pradėjo ją pūsti, yra sąmoninga dezinformacija ir bandymas manipuliuoti visuomenės nuomone“, – sakė D. Teperikas.