KT ėmėsi M. Basčio apkaltos: parlamentaras teismą apipylė prašymais

alfa.lt 2017 12 05

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį ėmė nagrinėti parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltos bylą.

Konstitucinis Teismas žodinio proceso tvarka nagrinėja  Mindaiugo Basčio bylą

alfa.lt   P. Peleckio nuotr.

KT turi atsakyti, ar Seimo apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

 

Komisija konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB“, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais.

 

Apkalta M. Basčiui inicijuota ir dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

 

Prašymų lavina

Pradėjus nagrinėti apkaltos bylą, M. Basčio advokatas Egidijus Losis pateikė KT šūsnį prašymų. Parlamentaro atstovas prašė apklausai iškviesti VSD vadovą Darių Jauniškį.

 

Taip pat parlamentaro gynyba norėjo, kad į KT posėdį duoti parodymų atvyktų buvęs KGB darbuotojas P. Vojeika, „Rosatom“ atstovas J. Kostinas. Be to, M. Bastys siekė, kad prie bylos būtų pridėtas VSD dokumentas, kuriuo jis buvo perspėtas nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

 

Visus prašymus, išskyrus pastarąjį, KT po trumpo pasitarimo atmetė.

 

Kirto M. Basčiui: aktyviai veikia „Rosatom“ interesams

Seimui KT atstovavęs parlamentaras Stasys Šedbaras teisme tvirtino, kad nagrinėjant M. Basčio apkaltos bylą, būtina suprasti situacijos foną, tai yra, jog Lietuvos saugumas yra susijęs su Lietuvos energetiniu saugumu.

 

„Mes aiškiai matome, kad „Gazprom“, „Rosatom“ projektai nėra komerciniai projektai. [...] Aišku, kad šios įmonės yra Kremliaus įrankiai spausti Lietuvą“, – dėstė S. Šedbaras.

 

„Ar tokio lygio politikas, ne vieną kadenciją dirbęs Seime, kontaktuodamas su tokiais asmenimis, gali būti toks naivus, kad nesuprastų, kad tai yra? Ar neturi saugotis tokios įtakos?“, – klausinėjo parlamentaras.

 

Tuo metu kitas Seimo atstovas, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tikino, kad su organizuodamas „Rosatom“ atstovų susitikimus su šalies pareigūnais M. Bastys veikė ne Lietuvos interesams.

 

„M. Bastys aktyviai veikia „Rosatom“ interesams“, – akcentavo.

 

V. Bakas akcentavo, kad M. Bastys parlamentinio tyrimo metu slėpė labai svarbią informaciją, kad išvengtų apkaltos.

 

„Nuo 2002 metų M. Bastys palaikė artimus, sisteminius ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais. Šiuos ryšius M. Bastys bandė nuslėpti“, – komentavo Seimo narys.