Rusijos diplomatai paliks Turniškes

lzinios.lt 2017 11 30

Lietuva ir Rusija baigė kelis dešimtmečius vykusias derybas dėl abiejų šalių diplomatinių atstovybių pastatų Vilniuje ir Maskvoje. Taip pat išspręstas mūsų valstybei jautrus klausimas dėl vadinamojo alytnamio Turniškėse, kuriuo neatlygintinai naudojosi kaimynų šalies diplomatai, ir kas kėlė kai kurių mūsų politikų susirūpinimą.
Apie tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Lietuvos ambasados Maskvoje ir Rusijos ambasados Vilniuje įkurdinimo sąlygų yra baigtos, patvirtino mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija (URM). Neoficialiai teigiama, kad mainais į Lietuvos ambasados pastatą bei greta esančius svečių ir diplomato Jurgio Baltrušaičio namus Maskvoje Rusijai bus atiduotas Vilniuje esantis jos ambasados pastatas Latvių gatvėje, Žvėryne.

 

Esą taip pat sutarta, kad kaimynų šalies diplomatai atlaisvins patalpas Turniškėse, netoli kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus rezidencijos, o Rusijos ambasadoriaus rezidencijos statyboms bus suteiktas sklypas Valakampiuose.

Abiem šalims naudingas susitarimas

Kaip informavo URM, susiderėtas susitarimo projektas, kurio turinys kol kas neviešinamas, šiuo metu jis derinamas su atitinkamomis Lietuvos ir Rusijos institucijomis. Tačiau patvirtinama, kad pasirašius šį tarpvyriausybinį susitarimą sutartis dėl šiuo metu Rusijos ambasados naudojamų patalpų Turniškių gatvėje neteks galios.

 

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitarimo detales žadėjo pakomentuoti, kai bus pasirašyti reikiami dokumentai. „Derybos vyko intensyviai, ilgą laiką. Manome, kad suderinti visi abipusiai interesai. Rezultatas – to sklypo Turniškėse kaimynai neturės. Apie tai dažnai klausiama, o dabar rastas abiem šalims priimtinas sprendimas. Tačiau detales galėsime atskleisti tik pasirašę susitarimą“, – tikino ministras.

 

Pasirašymas neturėtų užtrukti
Kaip „Lietuvos žinioms“ atsiųstame atsakyme teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, vadovaujantis kaimynų šalies delegacijai derybose dėl diplomatinių atstovybių nekilnojamojo turto klausimų, Vladimiras Kuliajevas, ilgą laiką nekilnojamojo turto, naudojamo Rusijos ir Lietuvos ambasadų Vilniuje ir Maskvoje, remiantis laikinu teisiniu pagrindu, teisinis statutas buvo nesureguliuotas. „Šiuo metu, remdamiesi dvišalėmis konsultacijomis ir susitikimais, ekspertai parengė konsoliduotą tarpvyriausybinio susitarimo projekto dėl dviejų šalių ambasadų įkurdinimo sąlygų tekstą, kuriame subalansuoti šalių turtiniai interesai šioje srityje“, – teigiama atsakyme.

 

Pasak V. Kuliajevo, Rusija sutiko su Lietuvos pageidavimu susigrąžinti pastatą ir sklypą Turniškėse, kurie buvo suteikti laikinai naudoti pagal 1994 metų sutartį, mainais į nuomai pagal tarpusavio susitarimą skirtą žemės sklypą Rusijos ambasadoriaus rezidencijos statyboms. „Dėl viso kito susitarimo projektas iš esmės užtikrina šalims tą nekilnojamąjį turtą, kurį šiuo metu užima jų ambasados“, – aiškino Rusijos URM atstovas.

 

V. Kuliajevo teigimu, Rusijoje sprendimą dėl tarpvyriausybinio susitarimo dėl diplomatinio nekilnojamojo turto priima vyriausybė po visų derinimo procedūrų atitinkamose ministerijose ir žinybose. „Kalbant apie susitarimo pasirašymo terminus, yra pagrindo teigti, kad tai įvyks iki metų pabaigos arba kitų metų pradžioje“, – sakė V. Kuliajevas.

 

Būta nesutarimų

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis tikisi, kad po ilgamečių derybų šįsyk Lietuvai ir Rusijai pavyks pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą dėl ambasadų įkurdinimo. Jis prisiminė, kad derantis dėl pastatų vietos ar ploto anksčiau būta įvairių nuomonių išsiskyrimų. „Nemačiau susitarimo protokolo, bet jei nesutarimai baigėsi, kas nors sutarta, labai gerai. Susitarti reikia, nes Lietuva yra šalis, priklausanti NATO, egzistuoja atskiri saugumo reikalavimai ir panašiai“, – kalbėjo jis.

 

Mūsų šalies politikai ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad Rusijos ambasada naudojasi pastatu greta uždaro ir pareigūnų saugomo valstybės vadovų kvartalo. Tačiau anksčiau pastangos nutraukti nuomos sutartį buvo bevaisės. E. Vareikis džiaugėsi, kad pasirašius susitarimą ir Rusijos diplomatams išsikrausčius iš Turniškių nuogąstauti dėl tam tikrų grėsmių nebeteks.

 

E. Vareikis priminė, kad ir su kai kuriomis kitomis valstybėmis ilgokai derėtasi dėl mūsų šalies ambasadų pastatų. „Ilgai vargome dėl sklypo Vokietijoje, dėl patalpų Prancūzijoje, Italijoje. Tai užtrunka“, – sakė parlamentaras.

 

Ilgos derybos

Dėl ambasadų pastatų Lietuva su Rusija derasi nuo 1994 metų. 2012 metais URM buvo pateikusi Vyriausybei tvirtinti susitarimo su Rusija projektą, kuriame numatyta, kad mainais už mūsų šalies ambasados pastatą, šalia jo esančius svečių namus ir diplomato Jurgio Baltrušaičio namus Maskvoje Rusijai būtų atiduotas Vilniuje esantis jos ambasados pastatas. Pagal tuometį susitarimo projektą, Rusija Lietuvos nuosavybėn turėjo perduoti tris pastatus Maskvoje (jų bendras plotas apie 9300 kv. m) ir 101 kv. m butą. Mūsų šaliai Rusija 99 metams už simbolinį 1 rublio metinį nuomos mokestį taip pat turėjo išnuomoti 6840 kv. m bendro ploto žemės sklypus, kuriuose stovi minėti pastatai.

 

Tuomet siūlyta, kad Lietuva kaimynės šalies nuosavybėn perduos beveik 4800 kv. m ploto pastatą Vilniuje, Latvių gatvėje, kur įsikūrusi Rusijos diplomatinė atstovybė. Planuota, kad bus sudaryta pastato pirkimo-pardavimo už 1 eurą sutartis. Taip pat mūsų šalis Rusijai būtų įsipareigojusi 99 metams už 1 euro metinį nuomos mokestį išnuomoti 1494 kv. m ploto žemės sklypą, kuriame yra kaimynės šalies ambasados pastatas. Rusijos ambasados gyvenamajam namui ir ambasadoriaus rezidencijai statyti tada ketinta suteikti 4882 kv. m ploto žemės sklypą Blindžių gatvėje, sostinės Žvėryno mikrorajone.

 

2016 metų viduryje deryboms su Rusija bandyta suteikti naują postūmį. URM tąsyk pasiūlė Vyriausybei perimti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius du 14 kv. m ir 35 kv. m ūkinius pastatus bei 14 kv. m pavėsinę, esančius 3111 kv. m žemės sklype Mėlynių g. (tuomet jo nurodoma vertė siekė daugiau kaip 20 tūkst. eurų). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bylojo, kad sklypo vidutinė rinkos vertė 2016-aisiais buvo 220 tūkst. eurų. Aiškinta, kad šio sklypo skyrimas Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje rezidencijai statyti leistų baigti valstybinės reikšmės derybas.