Rūta Vanagaitė nerimsta: kliūva ir miško broliai, ir Lietuvos žydai

lzinios.lt 2017 11 22

Lietuvoje skandalą savo pareiškimais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sukėlusi Rūta Vanagaitė toliau nežada nurimti – tik dabar auditorijos ieško už mūsų šalies ribų.

lzinios.lt  A. Ožič nuotr.

Į JAV paskaitas skaityti susiruošusi publicistė interviu Ukrainos naujienų portalui pareiškė, kad miško broliai mokėsi kariauti „ant žydų“ ir be kita ko užsipuola Lietuvos žydų bendruomenę.

 

„Madinga“ tema

 

Ukrainos žurnalo „Fokus“, kurio redakcija yra Kijeve, naujienų portalas pirmadienį, lapkričio 20 dieną, paskelbė pokalbį su R. Vanagaite. Interviu įžangoje autorius ją vadina „skandalinga lietuvių rašytoja“.

Ukrainos leidiniui R. Vanagaitė pasakojo, kad jos knyga „Mūsiškiai“ tapo bestseleriu, kurio 2000 egzempliorių tiražą išpirko per pirmas 48 valandas, kad vėliau tiražas padidėjo iki 19 tūkst. O Lietuvos bibliotekose – iki šiol eilės norinčiųjų perskaityti šį leidinį.

 

Anot R. Vanagaitės, jei knyga būtų parašyta prieš kokius 10 metų, reakcija būtų buvusi „totaliai negatyvi“. „O dabar ne taip – atsirado jaunimas, kurio mąstymas visai kitoks, ir visuomenė susiskaldė – jaunajai kartai tapo labai svarbu atsiriboti nuo kaimiško, katalikiško savo tėvų antisemitizmo. Be to, susidomėjimas žydais, užuojauta Holokausto aukoms tapo madingais – vadinasi, esi europietis. Ir ne toks, kaip „protėviai“, – teigė ji.

 

R. Vanagaitė pasakojo, kad ji sulaukė labai daug dėmesio, kai išėjo „Mūsiškiai“. Knygą skaitė, autorė buvo prašoma autografų, keletą mėnesių „neišlindo iš televizijos“. „Akademiniai istorikai to neturi. Jie patys sako, kad gali rašyti tiesą ir leisti ją 300 egzempliorių tiražu tik todėl, kad jų niekas neskaito“, – tikino ji.

Dėl „kovinės patirties“

R. Vanagaitė pasakojo, kad klausė specialistų, kiek reikėtų žmonių ir laiko, kad būtų ištirtas Holokaustas Lietuvoje. Jai buvo atsakyta, jog penkių žmonių, kurie dirbtų prie šios temos 10 metų.

 

„Buvo kalbama tik apie lietuviškus archyvus. O dar yra vokiečių, rusų, Izraelio... – tęsė ji. – Tačiau kam to reikia, jei pagal oficialų naratyvą vokiečiams žudyti žydus padėjo saujelė lietuvių-išsigimėlių. O tiesa ta, kad okupacijos metais visoje Lietuvoje buvo nuo 600 iki 900 vokiečių, ir šiame kontekste visa mūsų to laikotarpio istorija atrodo kitaip. Kas rizikuos apie kalbėti?“

 

Toliau R. Vanagaitė pateikė tokią versiją: „Kam įdomu, kad dalis „miško brolių“, išėjusių į miškus 1944-aisiais ir kovojusių su sovietais, iki tol turėjo kovinę patirtį? Ką tai reiškia? Nuo 1941 metų vidurio iki 1944 metų vidurio Lietuvoje rusų nebuvo, su vokiečiais lietuviai nekariavo, ir „kovinę patirtį“ galima buvo įgyti tik šaudant žydus. Koks istorikas išdrįs tai tyrinėti?“

 

„Neverta susitikti“

Knygos „Mūsiškiai“ autorė pasidalijo mintimis apie Lietuvos žydų bendruomenę. Klausiama, kaip į leidinį reagavo mūsų šalies žydų bendruomenė, R. Vanagaitė atsakė: „Niekaip. Man buvo paskirtas susitikimas su bendruomenės vadove – sekretoriate pralaukiau pusę valandos, po to priėmimas buvo itin šaltas. Ponia pirmininkė man pareiškė, kad tokių knygų pilna ir apskritai nereikia kelti aistrų. Esą mūsų santykiai su vyriausybe geri, ir šitas triukšmas niekam nereikalingas. Kai svečiai iš kitų šalių bandė su manimi susisiekti per bendruomenę, jiems sakydavo, kad aš darau pinigus iš žydų kraujo ir su manimi neverta susitikti. Todėl kai pernai mane vis dėlto pakvietė į vieną žydų mokyklą, buvau labai nustebusi.“

 

Tokią reakcija ji paaiškino paprastai – esą niekas nenori išsupti valties. „Žydų bendruomenė iš vyriausybės gauna po keletą milijonų eurų per metus, naudoja juos įvairiems projektams ir visai nenori kirsti šakos, ant kurios sėdi“, – tvirtino ukrainiečių leidiniui „Mūsiškių“ autorė.

 

Leidimas rusų kalba ir pinigai

Per interviu kalba pasisuko ir apie tai, kad kitais metais knyga „Mūsiškiai“ bus išleista rusų kalba. Žurnalistui paklausus, ar tai nebus pateikiama, kaip „darbo Putinui“ įrodymas. R. Vanagaitė atsakė: „Aš sutikau daug normalių žmonių Rusijoje, posovietinėje erdvėje, Izraelyje, jie norėjo perskaityti knygą ir turės tokią galimybę.“

Rašytoja buvo paklausta ir apie tai, ar keliaudama po Lietuvoje esančias žydų žudynių vietas kartu su Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktoriumi Efraimu Zuroffu nediskreditavo knygos patriotinės visuomenės akyse. Anot R. Vanagaitės, tai turėjo įtakos. Mat E. Zuroffas Lietuvoje nemėgstamas, manoma, kad jis yra nusiteikęs priešiškai.

 

„Todėl prie gandų apie „Putino pinigus“, atsirado kalbų apie žydų pinigus, kuriuos aš atidirbinėju ir panašiai. Kaip su ironija mano studentui sūnui sako bendramoksliai iš universiteto, mano mama nuo Putino jau tiek pinigų gavo, tad sumokėk už alų, – pasakojo R. Vanagaitė. – Iš tikrųjų iš Holokausto uždirbau 1500 eurų, kuriuos gavau už knygą iš leidyklos. Už benziną, beje, su Zuroffu mokėjome per pusę.“

 

Susitikimai JAV

Beje, Rūta Vangaitė susiruošė į JAV. Anapus Atlanto su ja numatomi susitikimai. Knygų autorė dar nepaskelbė kelionės programos. Tačiau apie kai kuriuos susitikimus yra sukurti „Facebooko“ įvykiai.

 

Šiame socialiniame tinkle LŽ patyrinėjo ir rado penkis planuojamus susitikimus nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio vidurio, iš kurių keturi skelbiami rusų kalba ir vienas – anglų. Taigi, galima numatyti, dauguma jų – su rusakalbiais JAV gyventojais.

 

Ten taip pat galima rasti informacijos, kad kitų metų pradžioje, vasario mėnesį, R. Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ bus išleista rusų kalba.

 

***

Kaip spalio mėnesį skelbė LRT.lt, R. Vanagaitė teigė surinkusi skandalingų faktų apie Lietuvos karininką, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Partizanas esą buvo KGB agentas, nebuvo žiauriai kankinamas okupantų, bet esą pats save sužalojo, o Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas esą net surinkęs duomenų apie žydų žudynes.

 

Į šokiruojančius teiginius reagavo Lietuvos visuomenė, istorikai. Buvo paskelbta daug publikacijų šia tema.

 

Vėliau R. Vanagaitė dėl kai kurių teiginių apie partizaną Ramanauską-Vanagą viešai atsiprašė.