Dėl Žaliojo tilto skulptūrų – naujos versijos: gal tai – tik priedanga

delfi.lt 2017 11 15

Prieš dvejus metus nukeltos Žaliojo tilto skulptūros tebekursto aistras. Šįkart dėl jų nesutaria Valstybinės kultūros paveldo komisija (VKPK) ir Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Dėl Žaliojo tilto skulptūrų – naujos versijos: gal tai – tik priedanga

delfi.lt   T. Vinicko nuotr.
Komisija savo dokumente mini, kad „formuojant Vertinimo tarybą, pagrindinis kriterijus formuojant tarybos sudėtį buvo kandidato nuomonė dėl minėtų skulptūrų apsaugos“. Esą „siekiant išvengti akivaizdaus piktnaudžiavimo“ nustatant vertes, būtina Vertinimo tarybų sudarymo funkciją, išskyrus savivaldybių sudaromas vertinimo tarybas, perduoti Kultūros ministerijai.

 

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė atkreipė dėmesį, kad 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje tik tapusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke Evelina Karalevičienė viešai pareiškė, kad Žaliojo tilto skulptūros turi būti sutvarkytos ir grąžintos į vietą.

 

„2016-03-01 KPD Pirmoji Vertinimo taryba, vad. prof. Romo Pakalnio panaikino teisinę apsaugą Vilniaus mieste esančiam Žaliajam tiltui ir jo skulptūrinėms grupėms, vadinamiesiems kultūros paveldo „žaliesiems žmogeliukams“. Netrukus po to KPD kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydama leisti pradėti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statuso panaikinimui. Iki šiol šis sprendimas nepriimtas“, - teigė D. Varnaitė.

Negana to, pasak KPD vadovės, Valstybinė kultūros paveldo komisija nepaliauja ieškojusi priekabių dėl teisinės apsaugos Žaliajam tiltui su skulptūromis panaikinimo, pastaruoju metu skleisdama tarnybinio pobūdžio informaciją, esą pagrindinis kriterijus formuojant Vertinimo tarybos sudėtį, buvo kandidato nuomonė dėl minėtų skulptūrų apsaugos ir įvertino tai kaip akivaizdų KPD vadovybės piktnaudžiavimą.

 

„Kitaip tariant, formuojamos abejonės dėl Vertinimo tarybos priimto sprendimo teisėtumo. Akivaizdu, kad VKPK vykdomo spaudimo KPD viena iš varančiųjų jėgų – priešiškos Lietuvos Respublikai valstybės ideologinių simbolių atstatymas viešojoje erdvėje“, - teigė D. Varnaitė.

 

Nesutinka su kritika dėl paveldo apsaugos būklės

VPKP sprendimo projekto „Dėl valstybinės kultūros paveldo apsaugos sistemos pertvarkos“ preambulėje pateikiamas apibendrinimas, kad kultūros paveldo apsauga pasiekė kritinę būklę. KPD direktorės nuomone toks teiginys yra visiškai absurdiškas, nes prieštarauja ne tik akivaizdiems faktams, bet ir oficialiai statistikai.

 

„Kultūros paveldo stebėsenos duomenys rodo kultūros paveldo objektų fizinės būklės pagerėjimą. Tai yra vieninteliai objektyvūs duomenys, leidžiantys spręsti apie kultūros paveldo būklę. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis prikelti ir atgaivinti reikšmingiausi Lietuvos identitetui svarbūs istoriniai objektai“, - teigė D. Varnaitė.

 

Ji pastebėjo, kad apskaitos rezultatų niekuo nepagrįsta kritika ypač suaktyvėjo po to, kai KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2016 m. panaikino teisinę apsaugą Vilniaus Žaliojo tilto skulptūroms.

 

„Kultūros paveldas yra įtvirtintas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme kaip nacionalinio saugumo išteklius. Pabrėžtina, KPD departamento veikla yra sėkminga. Kultūros ministerija neturi jokių priekaištų KPD veiklai – visi Kultūros ministerijos iškelti rodikliai yra vykdomi ir viršijami. Todėl VKPK puolimas yra ne tik, kad nepagrįstas, bet sąmoningai propagandinis“, - teigė D. Varnaitė.

 

KPD vadovei kilo klausimas, kodėl yra puolama jos vadovaujama institucija.

„Vienintelis logiškai paaiškinamas atsakymas yra šis: kažkam nereikia Lietuvos paveldo aktualizavimo ir piliečių tapatybės stiprėjimo. Šis puolimas yra informacinio karo prieš Lietuvą dalis“, - yra įsitikinusi D. Varnaitė.

 

Tikina, kad Žaliojo tilto skulptūros – ne prie ko

Valstybinės kultūros paveldo komisijos Evelina Karalevičienė nusistebėjo, kodėl Žaliojo tilto skulptūrų klausimas tebėra keliamas.

 

„Žaliasis tiltas jau yra praėjęs dalykas. Ir dabar, manau, kad visiems turėtų labiau rūpėti Gedimino kalnas. (…) Vėl grįžti prie senų dalykų aš nematau prasmės“, - sakė E. Karalevičienė.

 

Komisijos pirmininkė neigia, kad jos vadovaujama institucija esą vis ieško priekabių dėl teisinės apsaugos Žaliajam tiltui su skulptūromis panaikinimo.

 

„Tai yra visiška netiesa, ką D. Varnaitė kalba, tai gal tegul ji toliau apie tai ir komentuoja apie skulptūrų konfliktą, apie kurį aš asmeniškai nežinau. O kad šiaip yra konfliktas, tai jis kaip tik vakar buvo teismo nuosprendis, nes mūsų komisija nepritarė departamento veiklos ataskaitai. Tada departamentas apskundė mūsų sprendimą, ir vakar (pirmadienį – DELFI) teismas sprendime pasisakė aiškiai, kad departamentas šitaip elgdamasis tiesiog nenori siekti nei pažangesnės, nei efektyvesnės paveldosaugos“, - kalbėjo E. Karalevičienė.

Komisijos pirmininkės nuomone, kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras bandoma nuo to nukreipti dėmesį į neaktualius dalykus.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas lapkričio 13 d. sprendimu nepatenkino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymo panaikinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimą nepritarti KPD 2016 m. veiklos ataskaitai. Nustatyta, kad Paveldo komisija nepritardama ataskaitai veikė savo kompetencijos ribose, o priimtas sprendimo turinys yra motyvuotas, todėl KPD skundas atmestas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu KPD skundą motyvavo tuo, kad toks Paveldo komisijos sprendimas pablogino KPD dalykinę reputaciją, sumenkino pasitikėjimą juo visuomenės akyse, teigiama komisijos išplatintame pranešime spaudai.