Įspėja dėl Putino: negalima tikėti jo triukais Ukrainoje

delfi.lt 2017 11 15

Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyva pakviesti Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) taikdarių į Donbasą – tai ne taikos siekis, o noras pakartoti Gruzijos scenarijų, kai Tbilisyje V. Putino įtaka tik dar labiau sustiprėjo.
Apie tai internetinėje svetainėje „Atlantic Council“ rašo Tbilisio universiteto profesorius Korneli Kakachia ir Gruzijos politikos instituto politikos analitikas Josephas Larsenas.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pasiūlė siųsti JTO taikdarių misiją į Rytų Ukrainą. Nors jo namuose tai atrodo kaip taiki uvertiūra, V. Putino tikrai nemotyvuoja siekis draugauti“, – teigiama publikacijoje.

Šis pasiūlymas, kaip rašo ukrinform.ru, analogiškas Rusijos veiksmams Gruzijoje 2008 m., kai Rusija palaikė JTO stebėtojų misiją Gruzijos ir Abchazijos konflikto zonoje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) misiją Pietų Osetijoje kaip jo paties taikdarių pajėgų papildymą. Šie veiksmai nebuvo skirti ilgalaikei taikai užtikrinti, o tapo preliudija savo dalyvavimą konfliktiniuose Gruzijos regionuose įtvirtinti pageidavusiai Rusijai.

Kaip rašo K. Kakachia ir J. Larsenas, karas Donbase daro intensyvų spaudimą valdžiai Kijeve, silpnindamas pastangas, dedamas siekiant įgyvendinti reformas ir skatinant euroatlantinę integraciją.

Prognozuojama, kad Kijevas ir Vakarai gali tikėtis antro konflikto etapo. „Būtent tokią pamoką galima išmokti apžvelgus įvykius Gruzijoje, į kurią Rusija įsiveržė 2008 m., ir kovinius veiksmus, panašu, kad tai niekada nesibaigs“, – teigiama publikacijoje.

Pastačiusi fizinių barjerų palei suskirstymo liniją Gruzijoje Rusija sustiprino Abchazijos ir Osetijos separatizmą, pasinaudodama nusilpusia Gruzijos valstybe ir priversdama abejoti jos europietiška ateitimi.

„Kol Ukraina ir jos sąjungininkės apmąsto naujus taikdarių formatus, vertėtų nepamiršti, kad jų buvimas nesustabdė Rusijos įsiveržimo į Gruziją 2008 metais. Toks Europos Sąjungos stebėjimo misijos dalyvavimas nuo to laiko nenutraukė Gruzijos teritorijos aneksijos ir okupacijos“, – rašo K. Kakachia ir J. Larsenas.

Jų teigimu, jei Maskva pasieks ribotą JTO taikdarių mandatą be prieigos prie Ukrainos ir Rusijos pasienio, tai atitiks situaciją Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Tokiu atveju Rusija ir toliau naudosis savo veto teise JTO Saugumo Taryboje.

Kai tik karštoji karo fazė bus baigta, Rusija, labiausiai tikėtina, mėgins sunaikinti Ukrainos suverenitetą pasitelkdama analogiškus, nors ir neidentiškus metodus, kuriuos naudoja Gruzijoje.

Viena vertus, tai reikštų Kremliaus kampanijos už tarptautinį Krymo aneksijos pripažinimą tęsinį. Kita vertus, Maskva tokiu būdu mėgins išsaugoti faktinį Donbaso kontroliavimą siekdama mažinti tarptautinį spaudimą. Tuo pačiu metu Rusija gali stiprinti karinį dalyvavimą, o tai savo ruožtu padidins jos turimas galimybes trukdyti Ukrainos valdžios dedamoms pastangoms. Rusija tai jau yra dariusi Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Kaip teigiama „Atlantic Council“ publikacijoje, šios priemonės reikš antrąjį Rusijos karo prieš Ukrainą etapą. Kaip ir Gruzijoje Rusija naudos prievartines priemones, siekdama daryti spaudimą valdžiai Kijeve, o galutinis tikslas bus užkirsti kelią šalies euroatlantinei integracijai. Ukraina ir šios šalies partnerės Vakaruose neturėtų kartoti klaidų, kurios buvo padarytos Rusijos ir Gruzijos konflikto metu.

„Rusija nebuvo sąžininga tarpininkė jokiame postsovietiniame konflikte, todėl atsakomybė už taikos užtikrinimą Donbase neturi tapti tų tarptautinių institucijų, kuriose Maskva turi veto teisę, objektu“, – akcentuoja straipsnio autoriai. Taigi siekiant išvengti Gruzijos scenarijaus pasikartojimo bet kuri taikdarių misija privalo apimti Rusijos ir Ukrainos sieną.