Vijūnėlės dvaro savininkai nesikuklina: iš valstybės reikalauja šimtų tūkstančių už namo griovimą

15min.lt 2017 11 02

Iki Kalėdų garsusis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nugriautas, savininkus tai padaryti įpareigojo teismas. Liekant vis mažiau laiko iki termino pabaigos, vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkai pateikė didžiulius reikalavimus – vien už griovimo darbus iš savivaldybės reikalauja daugiau nei 200 tūkstančių eurų. Papildomai savininkai paskaičiavo, kad žala dėl namo nugriovimo galėtų siekti virš milijono eurų.
Vijūnėlės dvaras

15min.lt
Druskininkų savivaldybei spalio pabaigoje buvo pateiktas Vijūnėlės dvaro savininkui, ginklais prekiaujančiam verslininkui, Žilvinui Poviloniui atstovaujančių advokatų raštas. Jame prašoma spręsti dėl lėšų pastato griovimo darbams skyrimo ir žalos atlyginimo.

 

Vis dėlto 15min išsiaiškino, kad valstybė yra griovusi daug didesnius pastatus nei Vijūnėlės dvaras ir tai kainavo žymiai mažiau.

 

Didžiuliai reikalavimai

15min turimame Vijūnėlės dvaro savininko atstovų rašte Druskininkų savivaldybei teigiama, kad savininkas neturi lėšų statinio nugriovimui, todėl tai spręsti turėtų savivaldybė.

„Vykdydamas teismo sprendimo dalį, kuria Ž.Povilonis ir jo žmona yra įpareigoti nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, mūsų klientas dar 2017 liepos mėn. kreipėsi į kelias statybų bendroves, prašydamas pateikti pasiūlymus šio statinio griovimo darbų atlikimui. Mažiausia statybos rangovo pasiūlyta griovimo darbų atlikimo kaina – 216 035,63 Eur.

Rangovo pasiūlyta griovimo darbų kaina Ž.Poviloniui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, už atliktus statybos darbus turi būti atsiskaitoma iš karto po jų atlikimo, tokios apimties išlaidos nebuvo numatytos Ž.Povilonio šių metų finansiniuose planuose, todėl mūsų klientas negali prisiimti įsipareigojimų finansuoti tokios apimties griovimo darbus, tuo labiau, kad Teismo sprendime konstatuoti kitų asmenų padaryti pažeidimai, lėmę teismo sprendime nustatytus įpareigojimus“, – rašoma Vijūnėlės dvaro oficialaus savininko atstovų rašte.

 

Rašte pabrėžiama, kad teismo sprendime nebuvo konstatuota Ž.Povilonio kaip savininko kaltės, todėl darytina išvada, kad už pastato griovimo finansavimą atsakingos Druskininkų savivaldybės ir valstybės institucijos.

 

Rašte prašoma paskirti pinigus namo griovimui. „Prašome jus operatyviai imtis priemonių piniginių lėšų ar finansavimo šaltinių, reikalingų teismo sprendimo įvykdymui, surasti ir paskirti“, – rašoma advokatų kreipimesi.

Taip pat pažymima, kad jeigu teismo sprendimas bus vykdomas priverstinai, suma už nugriovimą tik išaugs. Be to, Vijūnėlės dvaro savininkų atstovai papildomai parašė ir tai, kad rinkos vertintojas įvertino Vijūnėlės dvarą 1 332 000 Eur.

„Konstatuojame, kad įvykdžius Teismo sprendimą Ž.Poviloniui ir Z.Povilonienei bus padaryta ne mažesnė nei 1 332 000 Eur dydžio žala. Todėl prašome jus operatyviai spręsti šiai dienai neabejotinai numatomos žalos atlyginimo klausimą“, – rašoma rašte. Taip pat jame rašoma, kad jei dėl žalos atlyginimo reikės spręsti teisme, ši suma dar labiau išaugs.

 

15min pasiteiravo Druskininkų savivaldybės, ką ji ketina daryti, gavusi tokį prašymą. Savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Diana Sinkevičiūtė teigė, kad prašymas nukreiptas Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, šiuo metu yra laukiama teisininkų išvadų.

 

Statybų vystytojas: Vijūnėlės dvarą galima nugriauti už 50 tūkst. eurų

Vijūnėlės dvaro savininkai teigė kreipęsi į statybų įmones ir mažiausias jiems pateiktas pasiūlymas namo nugriovimui buvo 216 tūkst. eurų, kurių jie dabar reikalauja iš savivaldybės ir valstybės. 15min taip pat kreipėsi į nepriklausomus statybų vystytojus su klausimu, už kiek būtų galima nugriauti Vijūnėlės dvarą. Pasirodo, kad tikroji griovimo kaina gali būti ženkliai mažesnė.

 

Stambios Vilniaus statybų kompanijos vadovas nenorėjo, kad jo įmonė būtų minima tokiame kontekste. Tačiau statybų vystytojo teigimu, didžiausia Vijūnėlės dvaro griovimo darbų kaina galėtų būti apie 50 tūkst. eurų.

„Nebuvus vietoje ir tiksliai neapskaičiavus, nematavus tas tikslumas nėra iki galo tikslus, bet apie 50 tūkstančių eurų turėtų kainuoti su išvežimu atliekų į rūšiavimo aikšteles, jos Alytuje artimiausios yra, kiek aš žinau. Jeigu kaina keistųsi, tai greičiausiai keistųsi į mažesnę pusę“, – kalbėjo statybų įmonės vadovas.

Jis teigė, kad savininkų prašoma nugriovimo kaina galėtų būti visa tų statybų savikaina: „200 tūkstančių ten įvardinčiau statybų savikainą.“

 

Valstybė už dvigubai mažesnę kainą griovė net daugiabučius

Pažvelgus į viešuosius pirkimus, kai valstybės institucijos pirko įvairių pastatų griovimo darbus, akivaizdu, kad net daug didesnių statinių griovimas kainavo ženkliai mažiau. 15min pateikia kelis pastatų griovimo pavyzdžius.

Naujojoje Akmenėje 2016 metais buvo nugriautas apleistas daugiabutis namas. Pagal Akmenės rajono savivaldybės pasirašytą viešųjų pirkimų sutartį, didžiulio pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo kaina – 88 tūkstančiai eurų.

 

Sutartyje minima, kad nugriauto daugiabučio namo plotas buvo 5582 kvadratiniai metrai. Žiniasklaidoje skelbta, kad Vijūnėlės dvaro plotas – beveik 600 kvadratinių metrų.

Kitas pavyzdys – visai neseniai, 2017 metais, Vilniuje griautas nebaigtas statyti apartamentų viešbutis Ozo g. 39. Teismų buvo pripažinta, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

 

Žiūrint į nuotraukas, akivaizdu, kad jau pastatyta didelė dalis statinio, kuri turėjo būti sulyginta su žeme. Pagal viešųjų pirkimų sutartį, tokie darbai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai kainavo 37 tūkst. eurų.

Primename, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) birželio mėnesį priėmė sprendimą, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas.

 

Byloje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs valčių nuomos punktą Druskininkuose, taip pat įsigijo teisę nuomotis žemės sklypą, kuris priklausė valstybei. 2010 m. valčių nuomos punktas sudegė. 2011 m. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sujungus valčių nuomos punktą su kitais sklypais į vieną, buvo patvirtintas detalusis planas. Jo patvirtinimu buvo pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, iš rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, į gyvenamąją teritoriją.

Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos.

 

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Druskininkuose pastatytas pastatas prieštarauja saugomų teritorijų apsaugos ir žemės nuomos teisės aktų reikalavimams, todėl būtina pašalinti neteisėtos statybos padarinius, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį, ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo per 6 mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose, LAT paliko nepakeistą. 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo datos bus praėję gruodžio mėnesio pabaigoje.