Vasiliauskas: pajamų nelygybė – viena didžiausių šalies ekonomikos ydų

alfa.lt 2017 10 05

Pajamų nelygybė skaldo visuomenę, kelia įtampą tarp miestų ir regionų, grasindama tvariam ūkio augimui ir žmonių gerovei. Būdų, kaip ją sumažinti, pirmą kartą Lietuvos banko surengtoje Ekonomikos konferencijoje ieško šalies ir užsienio ekspertai.

Vitas Vasiliauskas

alfa.lt

„Ekonomika jau kurį laiką auga, tačiau nerimą kelia tai, kad to augimo naudą junta ne visi vienodai. Pajamų lygio skirtumai pastaruosius kelerius metus didėjo, o tai lemia neigiamas ekonomines bei socialines pasekmes. Neišspręstos pajamų nelygybės problemos gali skaudžiai atsiliepti valstybės ekonominei raidai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

 

 

 

Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES. Mūsų šalyje 2012 m. 20-ies proc. daugiausia uždirbančių ir 20-ies proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi 5 kartus. 2016 metais šis rodiklis jau viršijo 7 kartus. ES vidurkis – 5 kartai. Skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus. Didelė dalis skurstančių – tvarkingi, dirbantys, už žemą (minimalų ar net mažesnį) atlygį šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai ir pensininkai.

 

„Pajamų nelygybę galima ir būtina mažinti nedelsiant. Kad tai įmanoma, įrodo Šiaurės šalių pavyzdžiai. Pirmiausia reikia imtis realių mokesčių, pensijų ir švietimo sistemų pokyčių. Lietuvos bankas pasirengęs prie pokyčių prisidėti ekspertinėmis žiniomis“, – sako V. Vasiliauskas.

 

Pajamų nelygybę mažintų didesnis sukurtos ekonominės gerovės perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 % BVP) – trečia nuo galo, pagal išlaidas (34,2 % BVP) – priešpaskutinė. Viena iš priežasčių – veikimas šešėlyje.

 

Pasak V. Vasiliausko, kad mažėtų paskatos šešėliui ir didėtų pajamų surinkimas, mokesčių srityje būtina platesnės aprėpties reforma. Ją numatant reikėtų susitelkti į, pirma, darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, antra, pajamų mokesčio režimų įvairovės mažinimą ir trečia – į naujų pajamų šaltinių paiešką. Galėtų ir turėtų būti svarstomas platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.

 

Mažėjant gyventojų skaičiui ir visuomenei senstant, svarbu didinti žmonių motyvaciją dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Siūlomas nebrangus būdas tai padaryti – asmeninė sąskaita, iš kurios gyventojas kasdien galėtų matyti, kokią pensiją jam garantuoja oficialus uždarbis. Sustiprinta įmokų ir išmokų sąsaja bei aiškumas mažintų paskatas likti šešėlyje ir gerintų „Sodros“ situaciją. Tačiau pertvarkant pensijų sistemą reikėtų ją suvokti kaip vientisą visumą ir jokiu būdu nepriešinti atskirų jos elementų (pakopų).

 

Konferencijoje pajamų nelygybės klausimus ir galimus jų sprendimų būdus kartu su Lietuvos ekspertais svarstys Kingstono, Stokholmo universitetų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Komisijos socialinės srities žinovai.

 

Lietuvos banko tyrėjas Mihnia Konstantinesku (Mihnea Constantinescu) gilinosi į pajamų nelygybę Lietuvos verslo sektoriuje.

 

„Didžiausi darbo užmokesčio skirtumai matomi mažose ir itin mažose įmonėse. Be to, matyti, kad tam tikrose ekonominėse veiklose daugėja dirbančių ne visu etatu darbuotojų. Tai prisideda prie darbo pajamų atotrūkio tarp dirbančių visą ir ne visą darbo dieną“, – sako M. Konstantinesku.

 

Pasak Lietuvos banko tyrėjo, nagrinėjant valandinio darbo apmokėjimo tendencijas, aiškėja, kad ir eksportuojančiose, ir neeksportuojančiose įmonėse darbo užmokesčio nelygybė mažėja. Tiesa, eksportuojančios įmonės dėl didesnio darbo našumo moka vidutiniškai didesnius atlyginimus nei neeksportuojančios.