Druskininkų merui R. Malinauskui – dar vienas kirtis: teks griauti ir Latežerį

delfi.lt 2017 09 29

Druskininkų savivaldybės merui Ričardui Malinauskui Kauno apygardos teismas vakar, rugsėjo 28-ąją, priimta nutartimi sugriovė politiko tailandietiškąją svajonę – turėti sodybą kaime, kur po namu tekėtų upė.
Druskininkų merui R. Malinauskui – dar vienas kirtis: teks griauti ir Latežerį

delfi.lt
Minėta teismo teisėjų kolegijos nutartis įpareigojo R. Malinauską nugriauti iš močiutės paveldėtą sodybą Latežerio kaime: gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, taip pat sutvarkyti statybvietę.

 

„Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas paskelbė nutartį, kuria pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą – ieškovo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinį patenkino visiškai, pripažino negaliojančiais Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą 2006 m. gegužės 29 d. projektavimo sąlygų sąvadą, 2006 m. birželio 1 d. statybos leidimą, Alytaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 30 d. įsakymu sudarytos komisijos 2008 m. spalio 16 d. išduotą statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir įpareigojo atsakovą R. M. nugriauti/išardyti žemės sklype, esančiame Druskininkų sav., pastatytus ginčo statinius: gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį ir sutvarkyti statybvietę“, - DELFI penktadienio rytą sakė Milda Bučnytė, laikinai einanti Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėjos pareigas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis, pasak teismo atstovės, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.

 

Bylinėjosi nuo 2014-ųjų metų

R. Malinausko nesėkmių ruožas dėl Latežerio kaime, ant Ratnyčios upės kranto, stovinčios sodybos, kurią politikas paveldėjo iš savo močiutės, prasidėjo 2014-aisiais, kai vietos aplinkosaugininkams užkliuvo prabangią sodybą juosianti tvora. Tuomet konstatuota, kad tvora pastatyta pažeidžiant galiojančius aplinkosauginius reikalavimus – yra per arti nuo upės pakrantės apsaugos juostos.

 

Nurodymą nugriauti dalį tvoros R. Malinauskas apskundė teismams, tačiau po poros bylinėjimosi metų juose pralaimėjo ir tvora griuvo.

 

Tačiau tuomet, 2014-aisiais, R. Malinausko sodyba užkliuvo ne tik aplinosaugininkams. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marijus Šalčius įtarė, kad sena sodyba į prabangią vilą rekonstruota pažeidžiant galiojusius teisės aktus. Buvo kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo į teismą – siekiant įrodyti, kad leidimai statyboms ir sodybos rekonstrukcijai tuometinio Druskininkų mero R. Malinausko senelei Zosei Miliauskienei buvo išduoti neteisėtai. Leidimus išdavė anūko vadovaujamos Druskininkų savivaldybės administracija.

 

2016-aisiais, pirmosios instancijos – tų pačių Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimas buvo palankus R. Malinauskui: teismas atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir Druskininkų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą. Taip pat teismas nenustatė pažeidimų dėl statybos leidimo išdavimo.

 

Tačiau statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą teismas pripažino iš dalies negaliojančiu – dalis tvoros, stoginė ir lauko židinys pastatyti Ratnyčios upės 5 metrų apsaugos juostoje. Šiuos statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę teismas įpareigojo per 6 mėnesius.

 

Teismo posėdyje R. Malinausko gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas tuomet teigė, kad per laiką upės vagos linija pakito. Krantai buvo paveikti erozijos ir upės vaga pasislinko link pastato. R. Malinauskas esą tik atstatė buvusią upės vagą.

 

Tokį Druskininkų apylinkės teismo sprendimą viešąjį interesą ginanti prokuratūra apskundė Kauno apygardos teismui.

 

Belaukdamas teismo, R. Malinauskas ėmėsi sunkiai paaiškinamų veiksmų: siekdamas padidinti atstumą nuo upės vandens paviršiaus iki gyvenamojo namo, kad šis atitiktų teisme ginčijamą pakrantės apsaugos juostos reikalavimą, R. Malinauskas savo sodyboje Latežeryje 2017-ųjų metų pavasarį surengė talką, kurios metu dalis Ratnyčios upės buvo užversta akmenimis.

 

Aplinkosaugininkai fiksavo pažeidimą ir įpareigojo atstatyti gamtai padarytą žalą. Taip pat surašė privalomąjį nurodymą atstatyti upės būklę į pirminę.

 

R. Malinauskas tokius nurodymus apskundė ir šiuo metu procesas yra teismuose.

 

Įpareigojo nugriauti Vijūnėlės dvarą

R. Malinausko siekis ir pastangų mastai bet kokiu būdu įteisinti ir pateisinti savo tailandietiškąją svajonę – sodybą, po kurios terasa čiurlentų vanduo, kaip ir būdai tam pasiekti – nestebina. Buvo keičiami teisės aktai, ieškoma pažinčių ir užtarimo ministerijose, vyriausybėse, įjungiami pavaldiniai, turintys derinti įvairius leidimus ir kita.

 

Panašus metodas kaip Latežeryje jau buvo išbandytas anksčiau taip vadinamojoje Vijūnėlės dvaro istorijoje. Čia, aplinkosaugininkams suabejojus pastato atstumu iki vandens paviršiaus, krantinė buvo sutvirtinta betoniniais luitais, krantas užpiltas tiek, kad pakrantės apsaugos juostos atstumui užtektų.

 

Po kelerių bylinėjimosi metų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželį neskundžiamai konstatavo, kad Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas.

 

Ir nors sodyba Druskininkų centre, vadinamasis Vijūnėlės dvaras, priklauso sutuoktinių porai iš Kauno, būtent politikas R. Malinauskas buvo ir iki šiol yra tas asmuo, kuris labiausiai išgyvena dėl tokio sprendimo, vis dar ieškodamas būdų, kaip išvengti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo.

 

Viešais savo pareiškimais dėl Vijūnėlės dvaro baigties R. Malinauskas tik sustiprina įspūdį, kad jis ir yra tikrasis Vijūnėlės dvaro šeimininkas.

 

Kaip viskas vyko?

DELFI pateikia chronologiją įvykių, kaip ir kas buvo daroma, siekiant įteisinti tiek statybas Latežeryje, tiek kitas R. Malinauskui svarbias statybas Druskininkų mieste. Neteigiame, kad teisės aktai buvo keičiami ar priimami nauji išimtinai tik dėl su R. Malinausku siejamais klausimais, tačiau tokie pakeitimai turėjo įtakos ir šioms statyboms.

 

• 2000 m. - Ričardas Malinauskas išrenkamas Druskininkų savivaldybės meru ir šias pareigas be pertraukos eina iki šiol.

• 2006 m. – Druskininkų savivaldybės administracija išduoda leidimus R. Malinausko močiutės Zosės Miliauskienės vardu registruotos sodybos Latežeryje rekonstrukcijos darbams. Kultūros paveldo saugomoje teritorijoje Latežerio kaime esantis ūkinis pastatas rekonstruojamas į gyvenamąjį namą.

 

• 2008 m. – Alytaus apskrities viršininko administracija pripažįsta statinius Latežeryje (ir naują tvorą) tinkamais naudoti. Viršininko administracijai vadovauja Eugenijus Palavinskas, buvęs Druskininkų savivaldybės vyriausias architektas, buvęs Druskininkų savivaldybės tarybos narys. Aktą pasirašo jo pavaduotoja, tuometinė R. Malinausko bendražygė Lietuvos socialdemokratų partijoje Ona Balevičiūtė, dabartinė Vyriausybės atstovė Alytaus apskrityje.

 

• 2014 m. vasario 28 d. – Valstybinės statybų priežiūros inspekcija surašo aktą dėl Latežerio tvoros, kuri pažeidžia Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostos reikalavimus.

 

• 2014 m. gegužės 5 . – Nacionalinė žemės tarnyba konstatuoja, kad namas Latežeryje pastatytas per arti vandens ir pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai.

• 2014 m. gegužės 21 d. - Druskininkų aplinkos apsaugos agentūra surašo aktą dėl R. Malinausko tvoros Latežeryje.

 

• 2014 m. kovo 10 d. – prokuratūra kreipiasi į teismą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro statybų leidimų išdavimo teisėtumo.

 

• 2014 m. birželio 27 d. – R. Malinauskas kreipiasi į teismą dėl Latežerio tvoros negriovimo.

 

• Tą pačią 2014 m. birželio 27 d. prokurorai kreipiasi su nauja byla dėl statybų Latežeryje, Ratnyčios upės pakrantėje, leidimų išdavimo teisėtumo. Nuo tada teisės aktų priėmimai, kuriais remiantis galima būtų pateisinti, palengvinti ir/ar įteisinti su R. Malinausku siejamas statybas Druskininkų savivaldybėje, įgauna pagreitį.

 

• 2014 m. liepos 9 d. – Vyriausybė priima nutarimą Nr. 662 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pakeitimo“, kurio esmė – pakeisti pakrantės apsaugos juostose galiojančių draudimų reikalavimus. Nutarime po pakeitimo vietoje draudimo tverti tvoras vandens telkinių pakrantėse ir jų apsaugos juostose, atsiranda lengvinanti sąlyga „draudžiama tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo“. Vyriausybės nutarimo projektą teikia aplinkos ministro pareigas laikinai einantis socialdemokratas susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Posėdyje dalyvauja Ūkio ministras socialdemokratas Evaldas Gustas, kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis, viceministras Žimantas Pacevičius ir kt. Vyriausybės nutarimą pasirašo premjeras Algirdas Butkevičius, LSDP pirmininkas.

• 2014 m. liepos 17 d. – aplinkos ministru pradeda dirbti „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas.

 

• 2014 m. rugsėjo 15 d. – aplinkos ministras K. Trečiokas pasirašo įsakymą dėl darbo grupės sudarymo, kuri vėliau parengia ir Vyriausybei pateikia garsųjį „zadanijų“ nutarimo projektą Nr. 1025 „Dėl kurorto specialiųjų zonų panaikinimo“.

 

• 2014 m. lapkričio 12 d. - kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašo įsakymą Nr. IV – 813 „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“. Šis aprašas reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į Kultūros vertybių registrą bei tikslinant duomenis Registre įrašytoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms.

• 2014 m. gruodžio 2 d. - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, remiantis aukščiau minėtu Š. Biručio nutarimu, priima sprendimą dėl kultūros paveldo objekto Nr. 0339, t.y. saugotinu kultūros paveldo obejktu nuo 1980 m. esančio 18-os sodybų gatvinio Latežerio kaimo paveldo apsaugos sugriežtinimo, įtraukdamas į saugotinų sąrašą ne tik Latežerio tvoras, bet ir „istorines sklypų ribas“.

 

• 2014 m. gruodžio 16 d. – aplinkos ministras K. Trečiokas pasirašo įsakymą Nr. D1-1038, kuriuo patvirtina „Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą“. Šiuo aprašu nustatomi aplinkosaugos reikalavimai paviršinių vandens telkinių (toliau – vandens telkiniai) tvarkymo ir jų pakrančių tvarkymo darbams atlikti: iki 1-o aro tvarkant pakrantes galima darbus daryti laisvai, nuo 1-o iki 4-ių arų – reikalingas minimalus pranešimas Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos.

 

• 2015 m. kovo 16 d. – tas pats Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos staiga persigalvoja dėl Latežerio kaimo apsaugos ir priima aktą Nr. KPD – AV – VT2/15, kuriuo Latežerio kaimas iš viso išbraukiamas iš Kultūros paveldo saugotinų objektų sąrašo „kaip netekęs saugotinų savybių, t.y. praradęs autentiškumą“.

• 2015 m. rugsėjo 23 d. – A. Butkevičiaus Vyriausybė priima nutarimą Nr. 1025 „Dėl kurorto specialiųjų zonų panaikinimo“.

 

• 2015 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus teisme nagrinėjama vadinamoji Vijūnėlės dvaro byla. Kyla vadinamasis Vijūnėlės dvaro skandalas.

 

• 2016 m. – 2017 m. m. – aplinkosaugininkai ir prokurorai teismuose kovoja su R. Malinausku ir Druskininkų savivaldybės administracija dėl galimų pažeidimų aplinkosaugos ir statybų bei teritorijų planavimo srityse Latežerio, Vijūnėlės ir R. Malinausko gyvenamojo namo Turistų g. 11, Druskininkuose bylose.