Rima Urbonaitė. Kai koalicija yra, bet jos nėra

lzinios.lt 2017 09 29

Dar rugsėjo 20 dieną viešojoje erdvėje pasirodė premjero teiginių iš surengtos spaudos konferencijos. Vienas sakinys buvo labai trumpas, bet labai iškalbingas ir užminė mįslę, kuri buvo įminta rugsėjo 25-ąją. Tas sakinys buvo toks: „Koalicija bus.“ Mažai kas atkreipė į tai dėmesį.

lzinios.lt

Tai nebuvo svarstymai apie tai, kad bus rasta būdų dirbti esant mažumai ir užsitikrinti dalies opozicijos palaikymą svarbiausiais klausimais bei pan. Tai buvo patikinimas.


Dabar jau lyg aiškėja, kad kol visi spėliojo, kuo baigsis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos diskusijos sprendžiant, pasilikti ar išeiti iš koalicijos, didžioji Seimo LSDP frakcijos dalis tik dalyvavo spektaklyje, nors veiksmų planas buvo jau parengtas ir niekas nesirengė dirbti opozicijoje. Bet dėl tokio demaršo Gintautui Paluckui, kuris, beje, irgi darė nemažai klaidų, suteikti labai neblogi šansai atsikratyti senųjų lyderių. Žinoma, G. Paluckas neturi tokių stiprių ir ryškių žmonių, kuriais galėtų juos pakeisti. Bet tai jau kitas klausimas, nors ir ne mažiau svarbus.

 

 

Kol socialdemokratai aiškinasi tarpusavyje ir matome kas valandą pasirodančių vis naujų pranešimų, kurie dar po valandos jau paneigiami, pažiūrėkime ir į kitus svarbius aspektus, ir tai, kas, regis, lieka paraštėse.

 

Tai pačių „valstiečių“ elgesys. Seimo pirmininkas karštligiškai aiškina, kad dauguma yra. Bet jau kelinta diena visi skaičiuoja tą daugumą ir niekaip nesuskaičiuoja, yra ji ar ne. O sprendimas čia – paprastas. Tiesiog reikia surinkti visų, kurie nori dalyvauti toje „frakcijų koalicijoje“, parašus ir juos paskelbti, o ne aiškinti, kad parašai yra, kai jų nėra. Tada baigtųsi visi skaičiavimai bei spekuliacijos ir galbūt baigtųsi „valstiečių“ aiškinimai, kad jie turi daugumą. Baigtųsi gal ir įvairiausi kaltinimai klausimus keliantiems žurnalistams, politologams, nukreipiant dėmesį nuo esmės. Kaltinimai visiems aplinkui ir mantra „viskas bus gerai“ – nekintantys dalykai.

Nekinta ir dar vienas principas – „valstiečiams“ nėra skirtumo su kuo. Po rinkimų jie norėjo apskritai iš visų parlamentarų burti koaliciją ir palikti Seimą be opozicijos, o tai būtų buvę tiesiog pragaištinga. Tada jie nematė didelio skirtumo tarp socialdemokratų ir konservatorių, tiesiog ieškojo patogesnio varianto. Atrodo, kad premjeras ir Seimo pirmininkas ne tik santykius su Lenkija šildo, bet ir bičiuliaujasi su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kurios lyderis vaikšto įsisegęs Georgijaus juostelę. O kai dar pasigirsta žodžiai „tvarka ir teisingumas“, tada jau principai lieka kažkur giliai giliai.

 

Bet „valstiečiai“ jau pajuto, kad gali sukti situaciją sau palankia linkme. Tiesa, dar nežinome, kokia kaina. Kas buvo pažadėta tiems, kas pasiliks koalicijoje, tebėra neaišku. Bet noras kuo labiau dominuoti vis labiau juntamas. Puikus to pavyzdys – noras kurti atskirą komisiją politikų ir verslo ryšiams tirti. Apie tai premjeras vėl prakalbo, kai buvo pareikšti įtarimai Liberalų sąjūdžiui. Kai esama noro dubliuoti funkcijas, kurias atlieka teisėsaugos institucijos, kyla klausimas, kur dingo nuostata viską depolitizuoti.

 

Negana to, Seimo pirmininkas pareiškė: „Iš to plataus lauko reikės atsirinkti, nes posėdžių metu būna svaidomasi kaltinimais, ir reikia pažiūrėti, ar jie turi pagrindo.“ Taigi atsirinks „kompetentingi“ Seimo nariai (o komisijoje daugiausia bus „valstiečių“), kuriuos kitus narius „ištirti“. Rinkėjai gal ir plos katučių, kad puiku, bus išaiškinti vagys. Bet esame dar teisinė valstybė. Todėl reikėtų labai atsargiai žiūrėti į tokius itin gausios frakcijos pasiūlymus taip skaidrinti politiką.

 

Bet grįžkime prie „frakcijų koalicijos“, kuri pristatoma kaip valstybės stabilumo saugotoja ir jos interesų gynėja. Net atmetus faktą, jog daugumos kaip ir nėra, visiškai neaiškus to socialdemokratų vienuoliktuko (?) vaidmuo sprendimų priėmimo procese. Kokia bus jų įtaka priimamiems sprendimams, kiek įtakos jie galės daryti darbotvarkei, galiausiai – kiek galės įgyvendinti savo idėjas, žinoma, jei tokių dar turi? Juk viena deklaruotų pasitraukimo priežasčių ir buvo ta, kad socialdemokratai ignoruojami. Nejaugi dabar bus darna ir „valstiečiai“ labai jų klausys? Vis dėlto sunku tuo patikėti.

 

Neaišku ir kaip su postų dalybomis. Kas deleguos ūkio ministrą, viceministrus ir kitus į pasitraukusiųjų postus? Frakcija? Bet iš kur kvies žmones, juk partiečiai jau parodė savo požiūrį pasitraukdami? Taigi ar buvo kas nors daugiau aptarta, be to, kad mes, kaip frakcija, tiksliau kažkuri jos dalis, prisijungiame, pasirašome, o toliau bus kažkaip, nelabai jau kas suko galvą.

 

Taigi turime kažką, kas vadinama „frakcijų koalicija“, girdime pareiškimų, kad neformali koalicija apskritai yra gerokai didesnė nei reikalingas minimumas, bet tai kol kas nepagrindžiama jokiais faktais. Kiek dar tai truks, neaišku. Aišku tik tai, jog prognozės apie įtemptą politinį sezoną pildosi su kaupu.

 

Rima Urbonaitė yra Mykolo Romerio universiteto politologė