20 liberalų paliko partiją

lzinios.lt 2017 09 26

Nuo Liberalų sąjūdžio (LS), sulaukusio įtarimų dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, nusisuko dvi dešimtys partijos narių.

lzinios.lt  R. Jurgaičio nuotr.
Šalčininkietė Julija Mackevič, prieš metus viešai kritikavusi LS reakciją į korupcijos skandalą ir pasitraukusi iš šios partijos, ir šiandien nesigaili taip pasielgusi. Buvusi LS valdybos narė tikino nesekanti informacijos apie buvusius kolegas ir neketinanti stoti į kitas partijas.

 

Pernai gegužę politinę padangę sudrebinus skandalui, kai įtarimų korupcija šešėlis krito ant tuomečio LS pirmininko Eligijaus Masiulio, nedaug liberalų nusisuko nuo savo partijos – jos narių skaičius net augo. Tačiau dabar tendencijos gali keistis.

Vos per porą dienų

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo LS atsakingosios sekretorės pareigas laikinai einanti Justė Kisinaitė, nuo penktadienio, kai Generalinė prokuratūra paskelbė, kad partijai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, iš jos pasitraukė 20 asmenų. Tarp jų, anot J. Kisinaitės, nacionalinių ar regionų lyderių nėra. Iš politines pareigas einančių asmenų narystę LS sustabdė vienintelis Klaipėdos miesto tarybos narys Algirdas Grublys. Bet, kaip informavo Klaipėdos miesto tarybos LS frakcijos seniūnė Vaida Žvikienė, A. Grublys toliau lieka frakcijoje.

 

LS sulaukė ir norinčiųjų įstoti į partiją. „Taip siekiama padėti Liberalų sąjūdžiui šiuo išbandymų laikotarpiu“, – sakė J. Kisinaitė.

Tęsiasi svarstymai, jog daliai liberalų vertėtų palikti LS ir steigti naują politinę partiją. Tačiau nemažai liberalų laikosi nuomonės, kad „panelė su nauja suknele“ neišplaus dėmių nuo partijos munduro. Juolab kad Lietuvos partijų istorijoje būta nesėkmingo precedento. Dėl juodosios buhalterijos prigriebta Darbo partija prieš keletą metų persikrikštijo, bet vėliau susigrąžino ankstesnį vardą.

 

„Visa partijos valdyba, vadovybė turėtų pasitikrinti savo mandatą: turėtų būti nedelsiant organizuojamas partijos suvažiavimas, rengiami vadovybės rinkimai“, – savo nuomonę dėstė LS pirmininko pavaduotojas Seimo narys Vitalijus Gailius. Anksčiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai vadovavęs politikas pats iš partijos trauktis neketina. „Pirma, Liberalų sąjūdyje esu nuo 2015 metų rudens, anksčiau nebuvau jokios politinės partijos narys. Antra, Liberalų sąjūdžio politinėje vadovybėje esu nuo 2016 metų birželio. Trečia, niekada nebuvau bailys ir nemanau, kad kalti turėtų jaustis 8 tūkst. partijos narių, kurie nieko nežinojo apie dviejų partijos narių veiklą“, – aiškino V. Gailius.

 

Nugaros neatsuka

Nuo LS atsiriboti neskuba ir valdančiųjų koalicijų broliai savivaldybėse. J. Kisinaitė informavo, kad pranešimų apie koalicinių sutarčių nutraukimą kol kas negauta.

 

Socialdemokratai, pareiškę, kad svarstys koalicijos su liberalais sostinės savivaldybėje likimą, turi vidinių rūpesčių. Konservatoriai koalicijų su LS klausimą ketina svarstyti trečiadienį vyksiančiame partijos prezidiumo posėdyje.

 

Bet, kaip žinoma, savivaldybėse partijos sudarinėja koalicijas ir nelabai paisydamos nacionalinių susitarimų ar ideologinių nuostatų. Daug metų LS forpostu vadinamos Klaipėdos taryboje konservatoriai yra opozicijoje, nors ideologiškai turėtų būti artimiausi būtent liberalams.

 

O miesto valdančiosios koalicijos frakcijos neketina mesti sunkių įtarimų slegiamų liberalų. Rusų aljanso frakcija nesvarsto tokios galimybės, nes, pasak frakcijos seniūnės Tatjanos Fedotovos, vietos valdžioje dažniausiai sprendžiami ūkiniai klausimai.

 

Abu visuomeninio rinkimų komiteto „Klaipėda“ nariai – Rimantas Taraškevičius ir Vytautas Čepas – žada dar pasitarti, bet intencijų trauktis iš valdžios taip pat neturi, nes nenori destabilizuoti padėties ir kelti sumaišties.

 

Per savivaldos rinkimus „ant bangos“ buvę liberalai turi net dešimt tiesiogiai išrinktų merų. Bet bent kol kas negirdėti, kad kuris nors jų svarstytų apie pasitraukimą iš partijos.

 

Nubausti gali rinkėjai

Paklaustas, ar neketina nutraukti ryšių su įtarimų slegiama partija, ne vienas politikas primindavo, kad būtina palaukti teismo sprendimo. Politinę korupciją įrodyti iš tiesų sunku, nes veikiama abiejų šalių sutarimu. Korupciniai skandalai per pastaruosius keliolika metų krėtė daugumos didžiųjų parlamentinių partijų atstovus, bet nubaustųjų nedaug.

 

Vis dėlto didžiausią galią nubausti politinius „korumpulus“ turi rinkėjai. Neatmestina, kad Darbo partija iš Seimo buvo eliminuota ir dėl juodosios buhalterijos bylos. Parlamente gerokai sumažėjo ir skandalų liūne skendusių „tvarkiečių“. LS, nors sumenkino savo šansus tapti 2016 metų Seimo rinkimų lyderiu, nebuvo visiškai nustumtas į didžiosios politikos užribį. Iki artimiausių rinkimų yra laiko atsitiesti.