Incidentai „Zapad-2017“ paraštėse: dūžtantys lėktuvai, raketa į stebėtojus, Krymo grobiko trauma

alfa.lt 2017 09 22

Rusija ir Baltarusijos surengtos karinės pratybos „Zapad-2017“ šiais metais stebino ne vien Vakaruose įtarimų sukėlusiais dideliais užmojais, bet ir ne itin maloniais incidentais.

Atrinkome plačiausiai nuskambėjusius įvykius. Daugelis jų įvyko už Baltarusijos teritorijos, kuria turėjo apsiriboti „Zapad“ pratybos, ribų, tačiau yra su jomis susiję, nes į pratybas buvo įtraukti daugelis galingos Rusijos Vakarų karinės apygardos dalinių.

 

Lukašenkos ir Putino keliai išsiskyrė

„Zapad-2017“ pratybos bent vienu politiniu aspektu skyrėsi nuo ankstesnių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių mokymų, vykusių 2009 ir 2013 metais. Šįkart ilgametis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka pratybų paraštėse nesusitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

 

Iš abiejų pusių apsikeitimo pareiškimais galima buvo susidaryti įspūdį, kad prezidentai nesutarė, kuris pas kurį turėtų atvažiuoti. Štai A. Lukašenkos atstovė spaudai Natalja Eismont neseniai pabrėžė, kad jis esą ir neplanavęs važiuoti į Rusiją. Paskelbta ir apie tai, kad V. Putinui buvo išsiųstas kvietimas atvykti į Baltarusiją.

 

Tačiau kiek anksčiau, iki „Zapad“ pratybų pradžios likus porai savaičių, V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas aiškino, kad susitikimas įvyks – ir būtent Rusijos teritorijoje.

 

Galiausiai V. Putinas rugsėjo 18 dieną apsilankė Leningrado srityje (Rusija) esančiame Lugos poligone ir nuotraukoms pozavo tik su savo gynybos ministru Sergejumi Šoigu. Tai negalėjo nekristi į akis, nes 2009 ir 2013 metais fotografų akivaizdoje kartu pasirodydavo abiejų pratybas rengiančių valstybių vadovai (A. Lukašenka atitinkamai su Dmitrijumi Medvedevu ir V. Putinu). Abu kartus toks susitikimas, beje, įvyko Baltarusijoje.

 

Rugsėjo 20 dieną, paskutinę „Zapad“ pratybų dieną, A. Lukašenka apsilankė Baltarusijoje esančiame Borisovo poligone ir ten pasveikino baltarusių bei rusų karius. Tačiau V. Putino ten nebuvo.

 

Raketomis į stebėtojus

Gerokai skandalingiau nuskambėjo žinia, jog tame pačiame Lugos poligone, kur lankėsi V. Putinas, vos keliomis dienomis anksčiau (greičiausiai rugsėjo 16 dieną) karinis sraigtasparnis Ka-52 paleido raketą visai šalia pratybų stebėtojų. Tai patvirtino rugsėjo 19 dieną paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose matomas ir pats raketos smūgis, ir jo pasekmės.

 

Vėliau socialiniuose tinkluose pasklido nuotrauka dokumento, kuriame esą aprašytos įvykio aplinkybės. Rašte teigiama, kad papulkininkio A. Smachtino ir vyresniojo leitenanto A. Volčkovo pilotuojamų sraigtasparnių pora, atskridusi į poligoną, pakartotinai imitavo ataką, tačiau trečiojo manevro metu, sraigtasparniams skrendant 50 metrų aukštyje 200 km/h greičiu, įvykęs savaiminis raketos „oras-žemė“ paleidimas.

 

„Ant žemės sužeidimų patyrė 3 asmenys, nukentėjo 2 mašinos“, – teigiama dokumente.

 

Rusijos leidinio „Kommersant“ duomenimis, incidentui tirti sudaryta komanda nustatė, kad raketa išskrido be piloto A. Volčkovo komandos, vos tik jam įjungus pagrindinį ginkluotės išjungiklį.

 

Rusijos gynybos ministerija oficialiai paneigė, kad Lugos poligone įvykęs koks nors incidentas. „Visi pranešimai socialiniuose tinkluose apie salves į žurnalistų minią ir daugybę sunkiai sužeistų žmonių yra tyčinė provokacija arba kieno nors asmeninis kvailumas“, - teigė Vakarų karinės apygardos spaudos tarnybos atstovai.

 

„Laisvės radijo“ kalbintas nepriklausomos tyrėjų komandos „Conflict Intelligence Team“ (CIT) įkūrėjas Ruslanas Levijevas teigė, kad pasklidusius vaizdo įrašus sunku būtų paneigti, nes sutampa įvairios aplinkybės, tokios kaip įvykio vieta ir skeveldrų suvarpytos transporto priemonės.

 

Įdomu tai, kad R. Levijevo teigimu, atsitiktinai paleidus raketą galėjo nukentėti pratybų stebėtojai iš Baltarusijos: „Kadruose mes matome kamufliažą, kuris yra gana neįprastas Rusijos armijai, ir spėjame (nors neturime įrodymų), kad tai stebėtojai iš Baltarusijos.“

 

Rusijoje galiojantys įstatymai numato įslaptinti visus taikos metus patiriamus gyvosios jėgos nuostolius.

 

Tačiau kiek anksčiau, rugsėjo 7 dieną, oficialiai dar neprasidėjus pratyboms „Zapad“, Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad tame pačiame Lugos poligone per tankų šaudymo pratybas, sviediniui rikošetu atšokus nuo žemės, įvyko sprogimas šalia priedangos, kur glaudėsi šeši kariai. Tąkart vienas karys žuvo, penki buvo sužeisti. Leidinys 78.ru skelbė, kad vienas iš sužeistųjų neteko abiejų rankų.

 

Pažeista Lietuvos oro erdvė

Didelio atgarsio Lietuvoje sukėlė žinia, kad pratybų metu, rugsėjo 16 dienos vakare, buvo pažeista šalies oro erdvė, kai į ją įskrido ir iki dviejų minučių išbuvo du Rusijos kariniai transporto lėktuvai Il-76.

 

Lietuvos užsienio reikalų ministerija įteikė Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovą notą dėl pažeidimo fakto ir pareikalavo, kad atsakingos Rusijos institucijos imtųsi visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.

 

Rusijos gynybos ministerija kiek vėliau paaiškino, kad orlaiviai skrido iš Taganrogo pagrindinėje Rusijos dalyje į Černiachovską Kaliningrado srityje. Pakeliui jie esą susidūrė su audros frontu ir buvo priversti pasukti iš numatyto kurso. Būtent tada esą galėjo būti kirsta Lietuvos siena.

 

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, rugsėjo 19 dieną sakydama metinę kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JT GA) Niujorke, atkreipė pasaulio dėmesį į Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ keliamas grėsmes ir atskirai pabrėžė, kad pratybose dalyvauja gerokai daugiau karių, nei oficialiai skelbia Maskva.

 

„Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis“, – sakė Lietuvos vadovė.

 

Rusijos delegacijos atstovai prieš pat D. Grybauskaitės kalbą demonstratyviai išėjo iš JT GA posėdžių salės.

 

Nepataikė į taką

Rusijos gynybos ministerija jau pirmosios „Zapad“ pratybų dienos, rugsėjo 14-osios, vakare patvirtino, kad bombonešis Tu-22 nepataikė į pakilimo ir nusileidimo taką Šaikovkos karinėje oro bazėje Kalugos srityje. Skelbiama, kad per incidentą niekas iš ekipažo narių nenukentėjo.

 

Ministerijos pareiškime teigiama, kad avarija įvyko dėl „techninių priežasčių“, kai karinis lėktuvas važiavo žeme. Ar jis ruošėsi kilti, ar leidosi, nedetalizuota.

 

Taip pat buvo paskelbta, kad lėktuvas, atlikus „reglamentinius darbus“, esą toliau galės vykdyti užduotis.

 

Tačiau socialiniuose tinkluose išplitusios nuotraukos rodė gana rimtus orlaivio korpuso pažeidimus, dėl ko kilo klausimų dėl būtinų remonto darbų masto.

 

Maža to, rugsėjo 16-ąją pranešta apie dar vieną aviakatastrofą, kuri galėjo būti susijusi su „Zapad“ pratybomis. Iš Vakarų karinei apygardai priklausančio Borisoglebsko aerodromo (Voronežo sritis) pakilęs mokomasis lėktuvas Jak-130 sudužo, o jo pilotams teko katapultuotis.

 

Suluošintas Krymo grobikas

Dar vienas nemalonus Rusijos karinėms pajėgoms incidentas įvyko tolimiausiame Vakarų karinės apygardos pakraštyje – Murmansko srityje.

Ten rugsėjo 15-ąją dieną po pietų įvykęs eismo įvykis, kai susidūrė trys automobiliai, vienas asmuo žuvo ir mažiausiai septyni buvo sužeisti, iš pradžių nesulaukė didesnio dėmesio.

 

Tačiau rugsėjo 19 dieną paaiškėjo, kad tarp rimtai sužeistų asmenų pateko keli aukšto rango Rusijos kariškiai, tarp jų – vienas pagrindinių Krymo okupacijos 2014 metais organizatorių, Rusijos karinių oro desanto pajėgų (VDV) vadas, generolas pulkininkas Andrejus Serdiukovas. Jis į Rusijos Šiaurės laivyno ligoninės reanimacijos skyrių buvo pristatytas su sunkiomis galvos ir stuburo traumomis. Iki šiol neskelbiama, ar „stuburo lūžis“ neatims iš A. Serdiukovo galimybės vaikščioti.

 

Per incidentą taip pat rimtų sužeidimų patyrė A. Serdiukovo pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Kočetkovas, kiek lengviau atsipirko 49-erių padėjėjas ir 35-erių adjutantas. Visi jie sėdėjo apsivertusiame Rusijos kariuomenės mikroautobuse „Volkswagen Caravella“ ir, kaip galima spėti, nebuvo prisisegę saugos diržų. Tos pačios transporto priemonės vairuotojas beveik nenukentėjo.

 

Avariją sukėlė 34-erių Murmansko gyventojas, kuris kelyje vairuodamas „Chevrolet Lanos“ nesilaikė saugaus atstumo, per vėlai pamatė atskubančią kariškių automobilių koloną (liudininkų teigimu, ši tik paskutinę akimirką įsijungė švyturėlius ir gerokai viršijo greitį), o mėgindamas išvengti susidūrimo su priekyje stabtelėjusiu automobiliu, iššoko į priešpriešinę juostą ir nuo kelio nustūmė kariškių „Volkswagen“.

„Chevrolet“ vairuotojas nuo patirtų sužalojimų mirė, jo žmona ir du sūnūs išgyveno, nors ir buvo sužaloti.

 

Skelbiama, kad A. Serdiukovas su palyda skubėjo į karinius mokymus. Šie greičiausiai buvo dalis „Zapad“ pratybų, nors Rusija to oficialiai nepripažįsta, siekdama kiek įmanoma sumažinti dalyvių skaičių ir bent ant popieriaus įgyvendinti 2011 metų Vienos dokumento sąlygas.