Korupcija pančiojama juokingomis baudomis

lzinios.lt 2017 09 18

Teismų skiriamos gana švelnios bausmės neatgraso piktavalių nuo korupcinių nusikaltimų. Neretai nuteistieji už tokio pobūdžio veikas išsisuka sumokėdami minimalias baudas. Visi asmenys, kuriems pernai skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, išvengė belangės.

Elitinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare siekia tapti Lietuva, yra konstatavusi, kad mūsų šalis neužtikrina adekvačių baudų už korupciją. Seime jau svarstomos prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama korupcijos bylose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Su korupcija ir finansiniais nusikaltimais kovojančių institucijų nuomone, tai – vienas iš būdų sutramdyti piktavalius.

 

Tyrimuose – ir stambios žuvys

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pernai pradėjo 57 ikiteisminius tyrimus dėl galimos korupcijos. Per juos buvo nustatytos 344 nusikalstamos veikos ir pareikšti įtarimai 184 asmenims.

 

2016 metais pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyti 89 asmenys, ėję vadovaujamas pareigas. Šiuo laikotarpiu įtarimus STT yra pareiškusi buvusiems autoritetingiems Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos politikams, vienos didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių grupių savininkui, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui, VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ generaliniam direktoriui ir dar dviem ligoninės darbuotojams bei kitiems aukštas pareigas ėjusiems asmenims.

 

Pasak STT Viešųjų ryšių skyriaus atstovės spaudai Renatos Endružytės, problemiškiausios sritys, dėl kurių tarnyba pernai atliko ikiteisminius tyrimus, yra įvairių institucijų vykdomi viešieji pirkimai, Europos Sąjungos lėšų neteisėtas panaudojimas, valstybės ir savivaldybių turto neteisėtas valdymas, valstybės tarnautojų piktnaudžiavimas atliekant kontrolės funkcijas ir kt.

Baudos skirtos 33 asmenims

Iš viso praėjusiais metais teismai išnagrinėjo 35 STT atliktus ikiteisminius tyrimus. 2016 metais teismui perduotose STT ikiteisminio tyrimo bylose kaltinimai pareikšti 65 asmenims, iš kurių 66 proc. sudarė asmenys, einantys vadovaujamas pareigas.

 

2016 metais 5 asmenims skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau visiems jiems bausmių vykdymas atidėtas (nuteisti lygtinai). Teismų sprendimais 33 asmenims skirta baudų beveik už 345 tūkst. eurų. Didžiausia bauda, skirta fiziniam asmeniui, siekė 28 245 eurus, o juridiniam asmeniui – 150 640 eurų. Teismų sprendimais iš 11 asmenų bendrai konfiskuoti 41 563 eurai, iš jų didžiausia suma – 28 991 euras.

 

„Su korupcija efektyviau padėtų kovoti tam tikrų teisės normų ir procedūrų sureguliavimas: realiai veikiantis lobizmo įstatymas; pranešėjų apsaugos ir skatinimo sistemos sukūrimas; aktyviai kontroliuojamos viešųjų ir privačių interesų deklaravimo sistemos įdiegimas bei nuo korupcijos atgrasančių baudų, bausmių didinimas“, – sakė R. Endružytė.

Neadekvačios bausmės

Panaši situacija ir dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamų tyrimų. 2014–2016 metais išnagrinėtose 32 bylose dėl apysunkių nusikalstamų veikų (apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo, sukčiavimo nuslepiant mokesčius iki stambaus masto) buvo paskirtos baudos, kurių dydis siekė nuo 12 iki 200 minimalių gyvenimo lygių (MGL). Baudų vidurkis – 76 MGL (2862 eurai).

 

Už sunkius nusikaltimus (sukčiavimo išvengiant mokesčių ar juos užvaldant stambiu mastu, turto pasisavinimo) tik keliose bylose buvo paskirtas realus laisvės atėmimas.

 

FNTT nurodo besikoncentruojanti į didelę žalą valstybės biudžetui darančias nusikalstamas veikas, tokias kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymas. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo pradėti 145, baigtas – 191 ikiteisminis tyrimas (iš jų 133 perduoti į teismą), ištirta 240 nusikalstamų veikų. Ikiteisminiuose tyrimuose išaiškinta daugiau nei 31,1 mln. eurų žala (baigtuose – 11,3 mln. ir dar tebetęsiamuose – 19,8 mln. eurų). Savanoriškai ir Baudžiamojo kodekso pagrindais ikiteisminio tyrimo bylose į valstybės biudžetą atlyginta žala siekia per 549 tūkst. eurų. Baigtose bylose laikinai apribota teisė į 3,6 mln. eurų vertės nuosavybę.

 

FNTT atstovai taip pat mano, kad už finansinius nusikaltimus skiriamos bausmės dažnu atveju yra neadekvačios, per švelnios, neatgrasančios. Paskirtos baudos yra mažesnės nei nuslėpti mokesčiai ar ikiteisminio tyrimo sąnaudos (jie brangūs, nes reikia atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimus, atskirais atvejais kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, kainuoja tyrėjų, prokurorų, o vėliau – ir teismų darbas).

Ledai lūžta

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius teigė, kad visų pirma turi būti eliminuotas nebaudžiamumo jausmas. Baudų dydis, jų taikymas yra teismų praktika.

 

Kartu parlamentaras pažymėjo, kad jam kyla labai daug klausimų, kodėl prokurorai apeliacine tvarka neskundžia teismo sprendimų, kuriais skiriamos juokingos baudos – vos 10 ar 20 proc. galimos maksimalios baudos. Tokią situaciją esą lėmė ir Generalinės prokuratūros buvusios vadovybės nekompetencija. „Matote keletą viešų pranešimų apie kasacinius skundus, pavyzdžiui, vadinamojoje Trakų byloje. Skundžiamos sankcijos, jau ledai lūžta“, – įvertino V. Gailius.

Baudžiami buitiniai kyšininkautojai

Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatoriaus Pauliaus Murausko teigimu, ilgą laiką iš teisėsaugos institucijų girdime apie tai, kad teismų skiriamos baudos už korupcinius nusikaltimus neatgraso nusikalsti. „Kalbėti apie bausmių didinimą iš tikrųjų yra svarbu. Tačiau ne mažiau svarbu turėti omenyje ir bausmės neišvengiamumo principą. Kalbant apie sankcijas, būtina akcentuoti ne tik tai, kokios jos yra ir kokio dydžio baudos gali būti taikomos, bet ir kaip tikėtina, kad konkretus nusikaltimas vis dėlto sulauks sankcijos taikymo, o tada jau galėsime kalbėti apie jos dydį“, – akcentavo jis.

 

Jeigu kalbėsime apie korupcinius nusikaltimus, tai P. Murauskas pažymi, kad šiuo metu didžioji dauguma apkaltinamųjų nuosprendžių pritaikomi eiliniams piliečiams buitinio kyšininkavimo atvejais. Pavyzdžiui, kai kyšiu bandoma užglaistyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir pan. „Manau, kad didesnės bausmės yra svarbios rezonansinėse, daug dėmesio valstybėje sulaukiančiose bylose, nes jų sukeliama žala gali būti kur kas didesnė nei dabar teismų skiriamos baudos. Tad reikėtų numatyti tokias baudas, kad tiesiog „neapsimokėtų“ nusižengti. Tuo labiau kad EBPO ekspertai mums siūlo tą patį“, – sakė ekspertas.