Šarūnas Černiauskas: Būti Artūru Skardžiumi

15min.lt 2017 09 08

Šis žmogus torpeduoja savo šeimai naudingiems verslininkams nepalankius sprendimus. Šis žmogus siekė savo aplinkos verslui padaryti valstybinę išimtį. Šio žmogaus šeimos biudžetą prikimšo pinigai iš Rusijos, kuriuos išleidę geradariai nusipirko suskilusią geldą. Šio žmogaus šeimos biudžetas tiesiogiai priklausomas nuo Aliaksandro Lukašenkos diktatūros. Šis žmogus – mūsų išrinktas Seimo narys.

Ką reiškia būti Artūru Skardžiumi? Kad būtų galima atsakyti į šį klausimą, reikia gerai įsižiūrėti į pono Artūro elgesį ir retoriką. Ir dar galima turėti omeny, kad aptariamų klausimų jautrumas tiesiogiai proporcingas pono Skardžiaus agresijai. O jos pastaraisiais mėnesiais netrūko.

Birželio 14 d. LRT televizijos laida „Dėmesio centre“. Artūras Skardžius nervingai muistosi, o žurnalistas Dovydas Pancerovas sunkiai tvardo juoką po jo replikų. Velniškai didžiuojuosi Dovydu. Ne tik todėl, kad jis atliko vieną geriausių ir sudėtingiausių tyrimų per 15min Tyrimų skyriaus gyvavimo istoriją. Dar ir dėl to, kad sėdėjimas šalia Seimo nario, kuris elgiasi kaip keturias klases sunkiai baigęs treninguotas mužikas, buvo neeilinis iššūkis.

 

Prisiminkite mokyklą. Turbūt kiekvienam yra tekę susidurti su tuo mušeika, kuris į viską reaguoja buka agresija. Su tuo dvejetukininku, kuris atiminėja pietums skirtus pinigus iš silpnesnių vaikų, keikiasi kaip traktoristas, koridoriuose prispjaudo saulėgrąžų lukštų ir kartkarčiais „į snukį“ pasiūlo net mokytojams. Nežinau, kaip ponui Skardžiui sekėsi mokykloje. Bet LRT susitikęs su Dovydu jis elgėsi būtent taip.

 

Prieš filmavimą gerbiamas Seimo narys žurnalistą išvadino šūdvabaliu. Bandė prigąsdinti, išmušti iš vėžių. Lygiai kaip tas dvejetukininkas, kuris sako „Jei mokytojai pasakysi, kad čia aš duris sulaužiau – tau p***“. Filmavimo metu ponas Skardžius elgėsi panašiai – ir tai matė dešimtys tūkstančių žiūrovų.

 

Kodėl taip siunta ponas Artūras? Na, kažkas išdrįso mokytojai pasakyti, kad tai jis sulaužė duris.

 

Labiausiai Seimo narį įsiutino būtent vėjo malūnų istorija. Pono Skardžiaus šeimos biudžetą kasmet papildo 24 tūkst. eurų. Po 2 tūkst. eurų kas mėnesį – už du lopinėlius žemės, ant kurios pastatyti du vėjo malūnai. Už sandorį, kuris metų metus buvo paslėptas, pridengiant vėjo energetikos įmonę kita bendrove, kuri žemę iš Skardžių išsinuomojo ir pernuomojo energetikams, taip paslėpdama tikrąjį žemės naudotoją.

 

Ir ponas Skardžius gali išsijuosęs sekti pasakas apie vos ne 30 hektarų, kuriuos jis su žmona išnuomojo visiškai su energetika nesusijusiai įmonei. Nes žemė buvo pernuomota, nes faktiškai naudojama vos daugiau nei 20 arų tos žemės. Nes kiti Šilutės rajono žemvaldžiai už tokioms pat vėjo elektrinėms išnuomotą žemę gauna keliolika kartų mažesnes sumas.

 

Ponas Skardžius tiesiogiai minta iš atsinaujinančios energetikos verslo ir nesibodi kištis būtent į šio sektoriaus reguliavimą Seime. Pavyzdžiui, torpeduojant Vyriausybės bandymus praplėsti konkurenciją dėl vėjo parkų Baltijos jūroje. Tų pačių plotų, į kuriuos jau seniai nusitaikė jo žemės nuomininkai. Ir kažkas tai įrodė.

Kurį laiką ponas Artūras sėdėjo tylus kaip pelė po šluota. Kiek žinau, palieptas iš aukščiau – kad negilintų ir taip įspūdingos duobės, kurioje sėdi. Taigi ponas Artūras į klausimus neatsakinėjo, ragelio nekėlė, o besikaupiančią informaciją apie savo interesus komentavo nebent tokiems grandams kaip „Laisvas laikraštis“. Bet čia paaiškėja, kad ponas Skardžius sulaužė ne vienas duris, ir Seimo peštukas vėl taškosi įsiūčiu.

 

2013 metų pradžia. Nauja valdžia, naujas Seimas – su Artūru Skardžiumi, sugrįžusiu į didžiąją politiką po ketverių metų pertraukos. Ir naujos verslo galimybės, iš kurių pasipelnyti bando visi, kas tik spėja. Ir vėl – žalioji energetika.

 

Čia, beje, sutiksiu su Artūru Skardžiumi – 2008–2012 m. šalį valdžiusi konservatorių ir liberalų vyriausybė tikrai padarė totalų absurdą. Saulės energetikos plėtrai sudarytos kosminės sąlygos. Valstybė savo noru tapo šėrykla, saulės elektrinėse pagamintą elektrą siūlydama supirkti nesuvokiamai palankiomis kainomis. Verslas, kuris negali nepavykti ir jau po poros metų pradeda nešti garantuotą didelį pelną. Kritikuodamas šią politiką, ponas Skardžius visiškai teisus.

 

O atsinaujinančią energetiką ponas Skardžius išmano puikiai. Ir būtent to jis ėmėsi vos sugrįžęs į Seimą. Tik, priešingai nei pats tvirtina, ne siekdamas pažaboti saulės elektrinių bumą, o bandydamas sudaryti sąlygas savo šeimos verslui įšokti į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį.

 

Kaip viskas vyko? Ogi naujasis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius susivokė, kad saulės bumas pasidarė visiškai nevaldomas. Šio vajaus, galėjusio tapti milžiniška našta elektros vartotojams, pažabojimas tapo pirmu dideliu ministro darbu. Seimui pateikta aibė įstatymų projektų, kuriais siekta kuo greičiau atsisakyti šiltnamio sąlygų saulės jėgainių plėtrai. Daugybė apsukruolių valstybės dovana (iš jūsų kišenės) pasinaudoti spėjo, bet dar buvo galima sustabdyti naują pasipinigauti susiruošusių būsimų energetikų bangą. Ir čia skersai kelio stojo trys muškietininkai – Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Daukšys ir... Artūras Skardžius.

 

Trys muškietininkai 2013 m. sausį pateikė pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui. Pasiūlymų esmė – neleisti valstybei užtvenkti saulės elektrinių, kurių galingumas neviršija 30 kW, bangos. Labai konkrečios bangos – tų saulės verslo pionierių, kuriems labai lengvai gaunami leidimai plėtrai išduoti iki 2013 m. sausio 1 d. Negana to, Seimo svajonių komanda siūlė tokiems verslams elektros supirkimo tarifą taikyti pagal leidimo plėtrai išdavimo dieną, t.y. daug didesnį, nei jie būtų gavę Energetikos ministerijos numatytomis sąlygomis.

 

Lyg tyčia, būtent į šiuos rėmus pateko bendrovė „Paįstrio vėjas“, priklausanti pono Skardžiaus sūnui ir vadovaujama jo žmonos. Į tą patį traukinį skubėjo ir dar kelios įmonės, tiesiogiai susijusios su A.Skardžiaus dukterėčia ir jos vyru, taip pat – su dukterėčios šešuru bei A.Skardžiaus žmonos verslo partneriu.

 

Bet visa tai, kaip sako ponas Skardžius, buvo viešojo intereso gynimas. Žinokite: Skardžių šeimos ir jiems artimų žmonių piniginės yra viešasis interesas. Jei tuo suabejosite, jus gali išvadinti šūdvabaliais, žeminti, šmeižti ir imtis kitų priemonių, būdingų treninguotiems mužikams su keturių klasių išsilavinimu.

 

Bet ir čia nėra paskutinės Artūro iš 4C klasės sulaužytos durys.

 

Saulė teka rytuose. Ypač Artūrui Skardžiui. Vos vos į rytus rasite pono Skardžiaus žmonos su partneriais pastatytas saulės elektrines. Nepavyko Lietuvoje – pavyko ten, kur Aliaksandras Lukašenka jau trečią dešimtmetį laiko savo šalį geležiniame kumštyje, o bet kokias rimtesnes demokratijos užuomazgas sukiša už grotų. Pono Skardžiaus antroji pusė dirba ranka rankon su buvusiu Baltarusijos energetikos koncerno „Belenergo“ vadovu, o pelnas iš baltarusiškos saulės turėtų neblogai kompensuoti nusivylimą po to, kai nepavyko trijų muškietininkų bandymai pristabdyti nuvažiuojantį Lietuvos pinigų traukinį.

 

Šiek tiek toliau rytuose yra Maskva. Ten geros širdies verslininkai įsisteigė bendrovę, kuri iš pono Skardžiaus žmonos už solidžius pinigus perėmė varganos būklės statinius Dauguose. Dar solidesnius pinigus jie sumokėjo už žemę – jau ne poniai Snieguolei, o jos partneriui. Energetikos klausimus kuravusio saugumo pareigūno bei A.Skardžiaus dukterėčios vyro tėvui.

 

Gerieji maskviečiai Dauguose žadėjo ir žolės riedulio bazę, ir visokeriopą modernią infrastruktūrą. Bet nepadarė nieko. Prie Didžiulio ežero stovi tos pačios sukiužusios trobelės, kurias padoria poilsiaviete buvo galima laikyti galbūt kokiais 1996 metais. Kodėl? Sako, lietuviai kalti. Ir kažkokia jų „paranoja“. Kokia – Skardžių šeimos geradariai nepatikslina. Gal dėl kalafiorų kainų. O gal dėl Rusijos agresijos, okupuoto Krymo ir šalia Lietuvos sienų žvanginamų ginklų.

 

Yra toks Mindaugas Bastys, kuriam ryšiai su Rusijai artimais veikėjais kainavo leidimą dirbti su slapta informacija ir gali kainuoti Seimo nario mandatą. Ir yra toks Artūras Skardžius, kurio šeimos kišenę pildo mistiniai nieko nepadarę investuotojai iš Maskvos ir Baltarusijos valstybinis energetikos koncernas.

 

Kaip sako politikos klasikai, negalima lyginti – bet palyginkim. Mindaugas Bastys patyliukais organizavo Rusijos energetikos koncerno „Rosatom“ susitikimus su aukščiausiais valstybės pareigūnais. Artūras Skardžius visiškai ne patyliukais torpedavo suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Tą patį, kurio atsiradimas Rusijai tapo rakštimi vienoje vietoje. Ir tą patį, dėl kurio „Gazprom“ priverstas dujas Lietuvai pardavinėti konkurencingomis kainomis, o ne vienpusišku diktatu, kurį dešimtmečiais naudojo kaip politinio spaudimo įrankį.

 

Mindaugo Basčio žmona verslo ryšiais susijusi su teisėsaugos akiratyje seniai esančiu Vadimu Pachomovu. Artūro Skardžiaus žmona mirga visuose sandoriuose, metančiuose šešėlį ant Seimo nario – nuo vėjo jėgainių Čiūtelių kaime iki lūšnelių Dauguose bei saulės elektrinių Baltarusijoje. M.Basčio žmonos ryšiai nėra išreikšti pinigine išraiška, o A.Skardžiaus antrai pusei visi šie ryšiai atnešė labai aiškios naudos. Priešingai nei, pvz., namelių Dauguose pirkėjams ar Baltarusijos valstybei.

 

Ryškesni skirtumai tarp šių Seimo suolo draugų – tai, kad M.Bastys jau neteko Seimo vicepirmininko kėdės ir negavo teisės prieiti prie slaptos informacijos. A.Skardžius tokią teisę turi ir vis dar yra Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.

 

Ir visos tos išlaužytos durys poną Artūrą daro pažeidžiamu. Tiek pažeidžiamu, kad reikia imtis 4C klasės peštuko metodų ir kritikus tildyti brutalia agresija. O gal ir pasiderėti su kokiais koalicijos (vis dar) partneriais dėl užtarimo. Juk yra frakcija, kuriai nusispjauti į partijos pirmininko ir skyrių poziciją. Juk yra Mindaugas, kuris irgi turi nebaigtų reikalų. Ir šiaip – nebaigtų reikalų politikoje visada būna. Ypač, kai turi tiek daug geradarių, kuriems gali padėti.