Dainius Žalimas: „Reveransų politinei valdžiai nedarome“

lzinios.lt 2017 09 08

Kitą savaitę, rugsėjo 12–13 dienomis, beveik 500 iš įvairių šalių atvyksiančių teisininkų, atstovaujančių per šimtui konstitucinės justicijos institucijų, Vilniuje diskutuos apie teisės viršenybę ir konstitucinį teisingumą šiuolaikiniame pasaulyje.

lzinios.lt  R. Jurgaičio nuotr.

Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongresas bus pirmas, surengtas Europoje. Ankstesni vyko Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika), Rio de Žaneire (Brazilija), Seule (Korėjos Respublika).

 

 

Kaip pavyko prisikviesti pasaulio konstitucinių teismų atstovus į Lietuvą, ar tokia institucija kaip Konstitucinis Teismas (KT) yra būtina demokratinei valstybei, ar mūsų Konstitucijos sergėtojai „nepritempinėja“ savo nutarimų prie politikos – to „Lietuvos žinios“ teiravosi KT pirmininko prof. dr. Dainiaus Žalimo.

Įstatymo raidė turi būti ne bet kokia

 

– Kaip pavyko pasiekti, kad PKJK kongresas vyktų Vilniuje?

– Lietuvos KT aktyviai prisideda prie tarptautinio konstitucinių institucijų bendradarbiavimo, dalyvavo steigiant PKJK, yra jos biuro narys nuo pat įsteigimo. Be to, Lietuvoje 2008 metais sėkmingai organizuota Europos konstitucinių teismų konferencija. Tad Lietuvos KT žinomumas tarptautiniu mastu, geras mūsų KT jurisprudencijos vertinimas, geras ankstesnių čia vykusių renginių organizavimas ir lėmė, kad šįsyk pasirinktas Vilnius.

– Konstituciniai teismai yra ne visose valstybėse, Lietuvoje būta pasiūlymų KT panaikinti. Gal tai tikrai neprivaloma institucija net ir demokratinėje valstybėje?

– Kiekvienai valstybei svarbiausia – turėti nepriklausomą instituciją, įgaliotą užtikrinti Konstitucijos ir teisės viršenybę, o tai, kaip ji organizuota, priklauso nuo šalies pasirinkimo, jos teisinių tradicijų. Lietuvos teisinė sistema orientuota į kontinentinės Europos, čia beveik visur yra atskiri KT. Estija orientavosi į skandinavišką modelį, kai, kaip ir britiškoje sistemoje, KT funkciją dažniausiai atlieka aukščiausieji teismai.

 

– Vilniuje ketinama diskutuoti apie teisės viršenybės sampratų įvairovę skirtingose valstybėse. Kaip galima skirtingai tai suvokti?

– Yra du požiūriai – formalusis ir substantyvinis, esminis. Pagal formalųjį teisės viršenybės suvokimą tai yra įstatymų laikymasis nepaisant jų turinio. Yra valstybių, kuriose tiesiog svarbu formaliai laikytis Konstitucijos ir įstatymų raidės, o ne dvasios. Substantyvinė teisės viršenybės samprata reiškia daugiau: įstatymo raidė turi būti ne bet kokia – ji negali paneigti žmogaus orumo, varžyti žmogaus teisių. Taip – per žmogiškąją prizmę, kaip visuotinis gėris, turintis tarnauti kiekvienam žmogui – suvokiama teisės viršenybė Vakarų šalyse. Be žmogaus teisių, žmogaus laisvės ir veiksmingos galimybės savo teises apginti net einant prieš savo valstybę teisinė valstybė neįmanoma.

 

Kai kur KT tik „aptarnauja“ valdžią

 

– Ar daug skiriasi konstitucinio teismo galios įvairiose šalyse? Retsykiais Lietuvoje pasigirsta, kad mūsų KT galios per didelės.

– Lietuvos KT įgaliojimai yra vieni mažiausių. Mane tikrai stebina, kad Seimas neseniai nepriėmė Konstitucijos pataisų dėl individualaus piliečių skundo KT įteisinimo. Lietuva – viena iš keturių Europos valstybių (kartu su Moldova, Bulgarija ir Italija), kuriose asmuo negali kreiptis į KT tiesiogiai. Kitur didžioji dalis skundų pateikiama individualiai. Kuo mūsų piliečiai blogesni nei kitų Europos valstybių?

 

Kita vertus, KT galia priklauso ir nuo jo principingumo, nuo to, kaip jis sugeba apginti teisės ir Konstitucijos viršenybę. Lietuvos KT čia yra geras pavyzdys, nes principingai, nedarydamas reveransų jokiai politinei valdžiai, pareiškia poziciją, jei mato, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Pasauliniame kontekste nepriklausomumo aspektu mūsų KT atrodo tikrai gerai. Šiuo metu neturime tokių problemų kaip mūsų kaimynai lenkai. Nemažai ir kitų Europos šalių konstituciniai teismai yra patyrę įvairių išpuolių.

 

Taip, Lietuvoje yra politikų, teigiančių, kad KT uzurpavo valdžią, teisę ar Konstituciją. Galiu pasakyti tik tiek, kad tokia kritika – valstybės valdžios sąrangos, teismų nepriklausomo nesuvokimo ir prasto išsilavinimo požymis. 1926 metais Lietuvoje įvyko perversmas vien todėl, kad nemokėjome gyventi pagal Konstituciją. Politikai turi išsiugdyti vidinę kultūrą gyventi pagal Konstituciją ir nekvestionuoti teismų sprendimų. Žinoma, tai nereiškia, kad negalima jų kritikuoti. Kai išgirsti pagrįstą kritiką, norisi pasitempti.

 

Antra, KT įstato politinius procesus į Konstitucijos rėmus. Konstitucija nesivadovaujanti valdžia būtų savivalė, tironija. Tokią sistemą jau turėjome. Ar tikrai norima ją sugrąžinti? Kokia Konstitucija buvo Sovietų Sąjungoje? Kas vadovavo Komunistų partijai, tas darė ką norėjo. Bet ir dabar yra politikų, kurie nenori nepriklausomos jų veiksmų kontrolės ir pageidautų priiminėti tokius sprendimus, kokie jiems šauna į galvą. Noriu pabrėžti, kad tai nedera su dabartine Lietuvos Konstitucija.

 

– Tačiau Lietuvos KT sulaukia komentarų, kad savo nutarimus „pritempinėja“ prie politikos.

– Galimi du tokių kaltinimų šaltiniai – primityvus teisės suvokimas ar partiniai interesai. Jei žmonės įsigilintų ir perskaitytų KT nutarimų argumentaciją, tokie kaltinimai subliūkštų.

 

– Vis dėlto oponentai pateikia tam tikrus pavyzdžius. Štai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad nutarimas dėl draudimo Rolandui Paksui iki gyvenimo pabaigos eiti politines pareigas, kai reikia duoti priesaiką, yra neadekvatus. Arba 2012 metais KT be mandatų paliko keturis „darbiečius“, nors vėliau vadinamoji kalinių balsų pirkimo byla baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu. Kai kas mano, kad KT iškreipė rinkimų rezultatus.

– R. Pakso atveju galima užduoti retorinį klausimą: ar gali asmuo, kuris Konstitucijos nustatyta tvarka pašalintas iš pareigų už priesaikos valstybei šiurkštų sulaužymą ir Konstitucijos nepaisymą, nedelsdamas vėl pretenduoti į tas pačias pareigas? KT nusprendė, kad ne, nes visuomet būtų abejonė dėl jo priesaikos, jei kartą ją jau šiurkščiai sulaužė.

 

O EŽTT patvirtino tokio draudimo prasmę, tik iškėlė klausimą dėl jo trukmės. Lietuvos Konstitucija nenurodo jokio termino, tad pagal jos logiką – iki gyvos galvos. Bet dabar Seimas turi nustatyti konkrečius terminus galbūt diferencijuojant, kiek laiko po apkaltos negalima būti Seimo nariu, prezidentu, o gal niekada negalima būti teisėju, nes teisėjams, skirtingai nei politikams, keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. O ar gali ją „išsivalyti“, kai buvai pašalintas iš pareigų per apkaltą už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą?

 

Dar vienas svarbus dalykas – konstitucinė teisė neturi būti painiojama su baudžiamąja. Pagal konstitucinę teisę žmonės neteisiami ir bausmės neskiriamos. Tarkime, Darbo partijos kandidatų balsų pirkimo atvejis: nors po kažkiek metų buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, KT sprendė kitą – rinkimų rezultatų bylą. Būta duomenų, kad tam tikras skaičius balsų yra abejotinas, o rinkimų rezultatai negali būti abejotini. Net raginta eliminuoti iš rinkimų visą Darbo partijos sąrašą. Bet šioje byloje KT įgyvendino teisingumą, tai yra žiūrėjo, jog sprendimas būtų teisingas: asmenys, kurių išrinkimo siekta rinkėjų valią iškreipiančiais metodais, šiurkščiai pažeidžiančiais demokratijos principus, negali tapti parlamento nariais, tačiau tie pažeidimai nebuvo tokie esminiai, kad keltų klausimą dėl viso sąrašo eliminavimo. Jei nebūtų buvę tų abejotinų balsų, „darbiečiai“ būtų gavę tiek pat mandatų.

 

– KT politinio nepriklausomumo klausimas – ir šio, ir ankstesnių PKJK kongresų leitmotyvas. Bet štai Rusijoje būtent KT davė „leidimą“ okupuoti Krymą. Beje, ar tik Rusijos KT atstovai nepageidaujami kongrese Vilniuje?

– PKJK statute nėra kriterijaus, kad į jį priimami tik tie konstituciniai teismai, kurie yra realiai nepriklausomi, tad tarp kongreso dalyvių bus įvairaus nepriklausomumo lygio institucijų atstovų. Kai kur, deja, konstituciniai teismai teatlieka politinės valdžios aptarnavimo funkciją ir iš to gerai gyvena.

 

Vis dėlto Rusijos atvejis yra ypatingas. Dar niekada pasaulyje joks KT nėra pateisinęs agresijos prieš kitą valstybę. To nebūtų įvykę, jei Rusijos KT būtų buvęs principingas ir laikęsis ne formalios, o substantyvinės teisės viršenybės, kuri neatskiriama nuo pagarbos tarptautinei teisei, mat agresija – didžiausias nusižengimas jai. Tad suprantama, kodėl Lietuva, vadovaudamasi aukštais teisės viršenybės kriterijais, šį sprendimą priėmusiems konkretiems Rusijos KT nariams, kaip ir kitiems asmenims, prisidėjusiems prie Krymo aneksijos, kitų Rusijos agresijos prieš Ukrainą veiksmų, taiko nacionalines sankcijas. Tai mūsų politinės valdžios garbingas apsisprendimas.

 

Solidarumas ir teisingumas

 

– 2014 metų PKJK kongresas buvo skirtas konstitucinėms priemonėms, kurios leistų sustiprinti socialinę integraciją. Ką Lietuvos KT šiuo tikslu yra padaręs? O gal, priešingai, nurodęs grąžinti aukštiems valdininkams per krizę sumažintas algas, KT dar labiau padidino atskirtį?

– Atskirtį didina tie, kurie priima sprendimus, prieštaraujančius Konstitucijai. Panagrinėjus ne atskirus iš konteksto išimtus segmentus, o Lietuvos KT jurisprudencijos visumą, akivaizdu, kad KT nemažai padarė skatindamas socialinę integraciją ir socialinį solidarumą. Nors jokiuose teisės aktuose nerasite nuostatos, kad Lietuva – socialiai orientuota valstybė, bet ne kas kitas, o būtent KT tai išgrynino iš Konstitucijos visumos, remdamasis tuo, kokias socialines garantijas mūsų valstybė yra įsipareigojusi suteikti.

 

KT neprieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino 70–80 proc. su pastarąja ekonomikos krize susijusių ginčytinų nuostatų. Tik tam tikros socialinės išmokos ir atlyginimai buvo mažinami nesilaikant proporcijų, pažeidžiant konstitucines normas.

 

Bet ne mažiau svarbus klausimas, kad socialinė integracija neturi būti painiojama su socialine lygiava ar pačių asmenų atsakomybės už savo likimą paneigimu. KT turėjo bylų, kuriose neprieštaraujančiais Konstitucijai pripažinome sprendimus, kad bedarbių pašalpos turi būti mokamos tik tam tikrą laiką. Neturi būti ir lygiavos: skirtingos kvalifikacijos ir skirtingos atsakomybės reikalaujantį darbą dirbantiems žmonėms turi būti pakankamai diferencijuoti atlyginimai.

 

Beje, klaidingas teiginys, kad KT grąžino algas: bazinis dydis, kuris buvo taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų algas ir išmokas, buvo sumažintas 2009 metais per krizę, ir toks lig šiol liko. Tad kyla klausimas, ar krizė tebesitęsia? Kaip įstaigos vadovas galiu pasakyti, kad su tokio lygio algomis valstybės tarnyba nebėra patraukli. Jei taip bus ir toliau, valstybės tarnyba nebus profesionali.

 

Dvigubos pilietybės ribojimas – ne bausmė

 

– Ar KT verdiktas dėl dvigubos pilietybės galutinis – būtinas referendumas? Ar čia negalima pasinaudoti KT filosofija, kad reikia turėti galvoje ne tik Konstitucijos raidę, bet ir dvasią? Ar tikrai Konstitucijos autoriai, ribodami dvigubos pilietybės galimybę, siekė nubausti svetur išvykusius lietuvius?

– Tai nėra bausmė, nes pats asmuo, suvokdamas Konstitucijoje įvardytas pasekmes, savanoriškai įgyja kitos šalies pilietybę. Tokiose šeimose gimusiems vaikams pilietybė išlaikoma, nes toks sprendimas nepriklauso nuo jų valios, o sulaukę pilnametystės jie patys turi apsispręsti.

 

KT savo nutarimuose ne kartą sakė, kad daugybinės pilietybės draudimas yra konstitucinė tradicija nuo pat 1922 metų Konstitucijos. Atsižvelgiant į 1992 metų geopolitinės situacijos aplinkybes, nėra jokių abejonių, kad Konstitucijos autoriai siekė griežto pilietybės ribojimo. Beje, anuomet net buvo mėginimų iš Rusijos kai kurioms šalims įpiršti dvigubos pilietybės galimybę.

 

Tačiau negaliu išsamiau komentuoti klausimų, dėl kurių KT turi ar, tikėtina, gali turėti bylą. Nutarimas, susijęs su pilietybės tema, turėtų pasirodyti spalio pirmoje pusėje.

 

– Seimas yra neįgyvendinęs nemažai KT sprendimų. Kaip tai vertinate?

– Lietuva čia neatrodo blogai – neįgyvendinama apie 8 proc. KT nutarimų, pagal kuriuos Seimas turi priimti vieną ar kitą įstatymą. Bet Seimas yra politinė institucija, o įstatymai – politinė valia, tad sunku tikėtis, kad KT nutarimai būtų įgyvendinami 100 procentų. Vis dėlto teisės viršenybė – nuolatinė siekiamybė.