Buvęs Rusijos diplomatas paaiškino, dėl ko kaltas Vladimiras Putinas

lrytas.lt 2017 09 06

Andrejus Kovaliovas, ilgametis Rusijos diplomatas, dirbęs tiek vadovaujant Michailui Gorbačiovui, tiek ir Vladimirui PutinuI įsitikinęs, kad pastarasis turi prisiimti dalį atsakomybės už Vakarus užgriuvusias problemas – susijusias tiek su pabėgėliais, tiek su terorizmu.
Kaip leidinyje „Newsweek“ rašo A. Kovaliovas, griuvus Sovietų Sąjungai, atsirado viltis, kad reikalai pakryps į gerą – atsirado daugiapartinės politinės sistemos užuomazgos, laisva rinka, dingo cenzūra, tačiau jau netrukus paaiškėjo, kad tai ne ilgam.

 

 

Pasak knygos „Rusijos aklavietė: neatskleisti liudijimai nuo M.Gorbačiovo iki V.Putino“ („Russia's Dead End: An Insider's Testimony from Gorbachev to Putin“) autoriaus, netrukus Rusija ėmė sparčiais žingsniais judėti atgal.

 

1993 m. Borisas Jelcinas sudavė smūgį parlamentinei sistemai. Netrukus Rusija surengė tikrą savo tautos genocidą Čečėnijoje. Vėliau prasidėjo politiniai susidorojimai ir žurnalistų nužudymai.

 

Ekonominė šalies padėtis taip pat nebuvo gera. Dar iki nepavykusio valstybės perversmo 1991 m. rugpjūtį Komunistų partija ir KGB pervedė didžiulius „partijos fondus“ į „patikimų žmonių“ sąskaitas.

Nors pripažįstama, kad perversmas nepavyko, iki galo taip nėra. Kaip tikina A.Kovaliovas, Sovietų Sąjunga jau buvo žlugusi anksčiau. Pagrindinius postus įstatymų leidyboje ir vykdomojoje valdžioje jau buvo išgraibstę specialiųjų pajėgų pareigūnai ir kiti įtakingi asmenys. Tas pats atsitiko ir verslo sektoriuje.

 

Nors Šaltasis karas buvo neseniai pasibaigęs, Rusija nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo ėmė judėti kito Šaltojo karo link.

 

Aiškindamas, kad siekia apginti rusų teises, Kremlius kišosi į kitų šalių politiką, visų pirma kaimyninių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Moldovos.

Kremlius taip pat prisidėjo prie pasikėsinimo nužudyti Gruzijos prezidentą Eduardą Ševarnadze.

Visą tą laiką Rusijos politika buvo antivakarietiška. Būtent tai vėliau atvedė prie Rusijos ir Gruzijos konflikto, Krymo aneksijos bei karinio konflikto Rytų Ukrainoje.

 

Pasak A.Kovaliovo, Rusija turi prisiimti dalį atsakomybės už karą Sirijoje, dėl to kilusius pabėgėlių srautus, traukiančius į Europą.

 

Dėl pastarųjų įvykių Europoje savo pozicijas vis labiau įtvirtina kraštutinių dešiniųjų politinės jėgos.

 

Kodėl demokratija neįsitvirtino Rusijoje? Kodėl valdant V.Putinui didžioji dalis rusų neprieštarauja įsigaliojančiam autoritarizmui, korupcijai ir valstybinių fondų išvogimui?

 

Buvusio diplomato atsakymas paprastas – pavojinga, kai slaptoji policija su savo nacionaliniu mentalitetu užgrobia valdžią branduolinėje šalyje. Juolab, kai buvęs disidentų medžiotojas tampa jos prezidentu. Tai pavojinga ne tik Rusijai, bet ir visam pasauliui.

 

Kai tapo aišku, jog Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus ir tuo pačiu į šalies vidaus reikalus, amerikiečiai tai suprato.

Deja, Rusija nusprendė žengti keliu, kuris niekur neveda. Valdžia neturi jokių apribojimų, įstatymai neretai palaiko represijas, šalyje nebėra tikrosios opozicijos.

 

Šūkiai „Rusija be Putino“ ir „Rusija bus laisva“ tėra tik žodžiai. V.Putinas ciniškai kalba apie kovą su korupciją, kurią pats ir remia.

 

Kaip atrodytų Rusija be V.Putino? Pasak A.Kovaliovo, pats V.Putinas iš esmės yra niekas. Jis tik fasadas, už kurio slepiasi specialiosios tarnybos ir oligarchai. Jie gali jį pakeisti bet kokia kita figūra, atstovaujančia slaptosioms tarnyboms.

 

Ar Rusija buvo laisva, kai nuo 2008 iki 2012 metų prezidento poste buvo Dmitrijus Medvedevas? Jis tebuvo tų pačių struktūrų marionetė.

 

A.Kovaliovas pripažįsta sulaukiantis kritikos esą pervertina Kremliaus įtaką tarptautinėje arenoje. Tačiau teigia manantis, jog V.Putino režimas įsitikinęs savo nebaudžiamumu, kad imasi tokių veiksmų, nuo kurių susilaikydavo net komunistiniai lyderiai Šaltojo karo metu.

 

Rusija yra aklavietėje ir dabar svarbiausia, kad ji nenutemptų paskui save kitų valstybių.