Aplinkos ministerijos (AM) specialistai, patikrinę, kaip naudojamas urėdijų nekilnojamasis turtas (NT), nustėro. Pasirodo, tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, patalpos nuomojamos kitiems asmenims, net nedirbantiems urėdijų sistemoje.

alfa.lt

Speciali komisija aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu sudaryta gegužės 9 d. Specialistai, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus, tikrino urėdijoms priklausančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir kitų gyvenamųjų patalpų sutarčių sudarymo bei nuomos kainos apskaičiavimo pagrįstumą.

Ketvirtadienį AM surengtoje spaudos konferencijoje aplinkos viceministras Martynas Norbutas tikino, kad nors Civilinis kodeksas numato, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos gali būti suteikiamos tik atitinkamos įmonės ar įstaigos darbuotojams, komisija nustatė, kad urėdijų tarnybinės patalpos buvo naudojamos, pažeidžiant minėtą tvarką.

„Tyrimo metu nustatyta, kad iš tikrųjų yra du atvejai, kai tarnybinės patalpos buvo nuomojamos buvusiems darbuotojams, ir vienas atvejis, kai iš viso buvo tarnybinės patalpos nuomojamos žmonėms, kurie nesusiję su sistema“, – žurnalistams pasakojo M. Norbutas.

Taikė mažesnes kainas

Pasak aplinkos viceministro, specialistams tęsiant tyrimą, paaiškėjo dar daugiau skandalingų detalių.

„Daugeliu atveju iš tikrųjų tarnybinių patalpų paskirtis buvo keičiama į kitas gyvenamąsias patalpas ir jos taip pat nuomojamos. Čia mes matome visiškai kitus skaičius. 44 atvejais buvo tokios patalpos nuomojamos buvusiems darbuotojams ir keturis kartus buvo išnuomotos kitiems asmenims, kurie nesusiję su dabartine sistema“, – komisijos tyrimo rezultatus toliau pristatinėjo M. Norbutas.

Atlikto tarnybinio patikrinimo duomenimis, kaip vėliau informavo AM, ne urėdijų darbuotojams išnuomotų tarnybinių patalpų atvejai fiksuoti Vilniaus miškų urėdijoje (Mickūnų km., Vilnaus g. 33-5 (šiuo metu nuspręsta perduoti Turto bankui), Šilutės miškų urėdijoje (Švėkšnos seniūnija, Stemplių km. K. Šaulio g. 6 ir Juknaičių seniūnija, Okslindžių km. Girininkijos g. 1).

Viceministras akcentavo, kad urėdijų pagrindinė veikla nėra patalpų nuoma, taigi urėdijos užsiėmė joms nebūdinga veikla.

M. Norbuto teigimu, ne mažesnę nuostabą sukėlė ir urėdijų patalpų nuomos kainų nustatymas. Pasak jo, 2015 m. buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatoma formulė, kaip skaičiuojamas tarnybinių patalpų nuomos mokestis, tačiau urėdijos tai ignoravo.

„Buvo atvejis, kai ne ta formulė buvo taikoma, tai yra ne pagal tarnybinių patalpų nuomos formulę, bet pagal socialinio būsto nuomos formulę, kuri leidžia taip pat sudaryti mažesnius nuomos mokesčius“, – pasakojo viceministras.

M. Norbutas pridūrė, kad kitos urėdijų tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo nuomojamos už mokestį, kuris neatitiko rinkos kainos. „Tai reiškia, kad iš esmės buvo sudarytos palankesnės sąlygos ne tik tam tikriems darbuotojams, bet ir pašaliniams, ne sistemoje dirbantiems žmonėms nuomotis patalpas, disponuoti valstybės turtu už mažesnį mokestį negu rinkos kaina“, – aiškino viceministras.

Pasak viceministro, tarnybinių patalpų nuomos ir rinkos kainos dažnai skiriasi nedaug, tačiau tai priklauso nuo vietos, kur tos patalpos yra. Pavyzdžiui, Vilniuje jos buvo išnuomotos už 100 eurų per mėnesį.

Bedė pirštu ir į Generalinę urėdiją

Anot M. Norbuto, atlikus tyrimą, dėmesio centre atsidūrė ir Generalinė miškų urėdija, mat nustatyta, kad nebuvo užtikrinta urėdijų kontrolė, daugeliu atveju leista pačioms urėdijoms spręsti, kaip disponuoti valstybiniu turtu.

Be to, kaip nustatė AM komisija, darbuotojams kreipiantis į įmonių vadovus dėl tarnybinio būsto nebuvo nurodomos priežastys, kodėl būtent jiems reikalingos patalpos. Taigi nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis tarnybiniai būstai buvo dalijami.

M. Norbutas tikino, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos darbuotojams gali būti suteikiamos tais atvejais, kai jo darbovietė, pavyzdžiui, girininkija, toli nuo asmens namų.

AM atstovai tikino, kad minėti pažeidimai fiksuoti daugelyje urėdijų, tačiau tikslaus pažeidimų skaičiaus neįvardijo.

Patikrinimą atlikusi AM komisija pavedė Generalinei miškų urėdijai įvertinti tarnybinių ir gyvenamųjų patalpų poreikį, jų reikalingumą miškų urėdijų tiesioginėms funkcijoms atlikti, įvertinti patalpų nuomos sutartį, jų pagrįstumą ir užtikrinti, kad tarnybiniai būstai būtų nuomojami, nepažeidžiant teisės aktų.

Šiuo metu urėdijų tarnybinės gyvenamosios patalpos išnuomotos 195-iems dabartiniams, du – buvusiems darbuotojams, vienas – kitiems asmenims, o dar 69 yra laisvos. 26 dabartiniams ir 44 buvusiems darbuotojams bei 4 kitiems asmenimis išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 42 miškų urėdijos ir Generalinė miškų urėdija. 2018 m., kaip nutarė Seimas, bus pradėta urėdijų pertvarka, pagal kurią turėtų būti įkurta viena Valstybinė miškų urėdija su 25 regioniniais padaliniais.