Pasirinkęs Lenkiją, D. Trumpas įspėjo ir Vakarus, ir Rusiją: požiūris pasikeitė

delfi.lt 2017 07 07

Savo kalboje Lenkijos sostinėje Varšuvoje apšpilkavęs ir Vakarus, ir Rusiją Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas išsakė ne tik simboliškai svarbias žinutes, bet ir mintį dėl dujų eksporto, kuri realiai galėtų padėti Baltijos šalims užsitikrinant energetinę nepriklausomybę, pastebi politologai.

delfi.lt  AP/Scanpix nuotr.
Vilnius universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Kęstutis Girnius atkreipė dėmesį, kad savo kalboje D. Trumpas labai stengėsi girti lenkus.

 

„Čia prisitaikė prie sąlygų ir labai pabrėžė pasipriešinimą ir sovietams, bet labiausiai vokiečiams, tačiau buvo šiokia tokia adata Vokietijai. Kitas dalykas buvo, kad jis palaiko NATO Penktąjį straipsnį, pažymėdamas, kad reikia tą daryti veiksmais, o ne tik žodžiais, (…) tai vėl - šiokia tokia adatėlė Vakarų Europai“, - teigė K. Girnius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentas nevengė ir kritikos Rusijai sakydamas, kad „ ji neturėtų sukelti bėdų, kaip ji tai daro Ukrainoje, ir neturėtų remti tokių valstybių, kaip Sirija ir Iranas“. Tokiu būdu, pasak jo, jis pabrėžė labiau tradicinę Amerikos užsienio politiką.

 

Lenkija – palanki šalis

Politologas atkreipė dėmesį, kad Lenkija vizitui buvo pasirinkta dėl to, kad ji yra jam palanki šalis. Jos valdžia yra ganėtinai neigiamai nusiteikusi pabėgėlių atžvilgiu, gana konservatyvi, pabrėžia šeimines vertybes, kritiškai žiūri į žiniasklaidą ir liberalias Vakarų vertybes. Jau iš anksto buvo galima numanyti, kad D. Trumpas čia bus sutiktas šiltai, teigė K. Girnius.

 

Kitą vertus, tokiu žingsniu, pasak politologo, D. Trumpas kartu parodė Vakarų Europai, kad greta egzistuojanti Europa yra ne mažiau svarbi, kaip senoji. Politologas atkreipė dėmesį, kad per visą D. Trumpo kadenciją nuo inauguracinės kalbos tęsiasi leitmotyvas, kad „kada reikalai blogėja, stovime gal ant katastrofos slenksčio, reikia šiokios tokios drąsos, kad galėtume pasiekti pergalės“

 

„Lenkai yra pavyzdys - buvo sovietų nukariauti, ir liko nepalaužti“, - sakė K. Girnius.

 

Nepamiršti, bet ne pirmoje vietoje

Pasak jo, jau vien tai, kiek aukšto rango JAV pareigūnų lankėsi regione, taip pat NATO daliniai bei pareiškimai, kad sankcijos Rusijai nebus nutraukiamas, kol Krymas nebus sugrąžintas į Ukrainos rankas, rodo, kad regionas nėra pamirštas.

Nepaisant to, pasak politologo, jau dešimtmetį Amerikoje dėmesys krypsta į Ramųjį vandenyną, pagrindinis pavojus yra Šiaurės Korėja.

 

„Nepaisant mėginimų pagerinti santykius su Kinija, jie blogėja. Amerika gal net taikys sankcijas, ji nepripažįsta Kinijos pretenzijų valdyti visą Pietų Kinijos jūrą. Neseniai buvo taikytos sankcijos vienam ar kitam Kinijos bankui, tai dėmesys yra ten. Iššūkis Amerikos valdymui ateina ne iš Rusijos, bet ateina iš Kinijos, ir Amerika tai puikiai supranta. Lietuva neužmiršta, bet ji tikrai ne pirmoje vietoje“, - sakė K. Girnius.

 

Atsipeikėjo dėl V. Putino

Politologo vertinimu, kritika V. Putinui buvo neišvengiama. Pasak jo, nors tapęs prezidentu jis gal ir manė, kad galės greitai susitikti su V. Putino ir parodyti, kad geba padaryti tai, ko nesugebėjo jo pirmtakas Barackas Obama negalėjo – rasti bendrą kalbą ir pasiekti abiems pusėms naudingus susitarimus.

 

„Kilus visiems skandalams, kurie tęsiasi, nors jokių ypatingų faktų nėra apie jo komandos bendravimą su Rusija , bet koks šiek tiek draugiškesnis žingsnis Rusijos atžvilgiu, reikštų tai, kad jis gautų velnių. Manau, kad ir jis pagaliau tai įsisąmonino ir kad jis turi, kas liečia Rusiją elgtis labai atsargiai ir kalbėti atsargiai. Bet reikia prisiminti spaudos konferenciją, kur jis vėl suabejojo, ar čia tik rusai buvo tie, kurie kišosi kibernetinėmis atakomis į Amerikos rinkimus“, - sakė K. Girnius.

 

Išskirtinis dėmesys Lenkijai

Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas atkreipė dėmesį, kad D. Trumpo kalboje buvo išskirtinis dėmesys skirtas Lenkijai – tiek pabrėžiant jos istorines kovas, tiek jos reikšmę šiandieninėje Europoje.

 

„Aš tikėjausi, kad jis daugiau dėmesio skirs regioniniam bendradarbiavimui ir regionui, bet jis mato šitą regioną, ir tai labai ryškiai parodo tiek vizitas, tiek kalba – per Lenkiją“, - sakė V. Keršanskas.

 

Pasak politikos analitiko, kalboje taip pat buvo išsiųsta ir labai aiški žinutė Rusijai – dėl istorijos vertinimo - sovietinės okupacijos sulyginimas su nacistine okupacija, bei dujų.

 

„Turint omenyje, kad Rusija savo politiką vykdo labai smarkiai per energetiką, dujų monopolį, tai pasakymas, kad Amerika gali tą monopolį sugriauti, yra labai reikšmingas. Jei paskui tai seks veiksmai, tai bus ne tik žinutė V. Putinui, bet ir realūs veiksmai mažinant Rusijos įtaką Europoje“, - sakė V. Keršanskas.

Politikos analitikas atkreipė dėmesį, kad JAV prezidentas savo kalboje minėjo ir Amerikos tikslus ir poreikius – kovą su terorizmu, raginimą NATO narių laikytis ir siekti 2 proc. Bendrojo vidaus produkto siekiančio finansavimo gynybai.

 

Dėmesys Lenkijai – geras ženklas

Turint mintyje Lenkijos Vyriausybės užsienio politikos kursą siekiant sutelkti Vidurio Rytų Europos regioną, politologo vertinimu, D. Trumpo dėmesys šiai šaliai yra geras ženklas. Analitikas atkreipė dėmesį, kad lygiaverčiai santykiai su šia šalimi Lietuvai yra svarbūs.

 

Jis atkreipė dėmesį, kad yra tam tikrų pozityvių postūmių šioje srityje. „Panašu, kad pagaliau baigiamas išspręsti „Lietuvos geležinkelių“ nesutarimas su „Orlen“, gal tai yra ir techniniai žingsniai, bet jie veda dialogo link“, - kalbėjo V. Keršanskas.

 

Svarbus pareiškimas dėl dujų

Politikos analitikas atkreipė dėmesį, kad Lietuvai, kuri turi suskystintų dujų terminalą, svarbus buvo JAV prezidento pareiškimas dėl dujų.

 

„JAV ilgai svarstė, buvo labai griežti apribojimai, kam gali pardavinėti dujas - tik valstybėms, kurios turi laisvos prekybos susitarimus su ja. Dabar tas sprendimas yra pakeistas, ir tai atveria galimybes ir Lietuvai pirkti dujas iš jos. D. Trumpo žinutė tokia ir buvo, kad, pirma, mes jums galime tiekti dujas, antra, mes jums galime padėti įsitvirtinti infrastruktūriškai, kad ta rinka Europoje ir mūsų regione plėtotųsi“, - sakė V. Keršanskas.

 

Dėl pagrindinės žinutės V. Putinui politikos analitikas dar siūlė palaukti penktadienio judviejų susitikimo rezultatų. V. Putinas ir D. Trumpas susitiks Hamburge, kur vyks G20 susitikimas.

 

„Bet turint omenyje, kad ši kalba buvo sakyta išvakarėse, tai akivaizdu, kad V. Putinui buvo pasiųstas signalas, kad nesitikėtų perdaug jam palankaus susitikimo. Buvo pasakyta, kad Rusija destabilizuoja padėtį Europoje, ir kad Amerika nepaliks regiono valstybių vienų kovoje prieš tą destabilizaciją“, - sakė V. Keršanskas atkreipdamas dėmesį, kad JAV Prezidentas išsakė ir įsipareigojimą Penktajam straipsniui, kuris įtvirtina Aljanso kolektyvinės gynybos principą.