Schemas pasitelkę turtuoliai bandė išvengti beveik 26 mln. eurų mokesčių

delfi.lt 2017 06 26

Agresyvaus mokesčių planavimo schemomis užsiėmusiems didelės vertės turtą valdantiems asmenims Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu yra priskaičiavusi 25,7 mln. eurų mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Kaip DELFI informavo laikinai VMI viršininko pareigas einantis Artūras Klerauskas, turtingų gyventojų (įmonių grupių savininkų, akcininkų, direktorių ir t.t.) deklaruojamų duomenų analizė atliekama nuo 2012 metų.

 

„Nustačius galimo netinkamo mokestinių prievolių vykdymo riziką, inicijuojame jų kontrolės veiksmus. Kontrolės veiksmams 2012–2017 metais buvo atrinkti 85 gyventojai, įskaitant sutuoktinius. Šiuo metu mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių priskaičiuota 25,7 mln. eurų“, – sakė jis.

Profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris Kęstutis Lisauskas pasakojo, kad teisiniai ginčai dėl nesumokėtų mokesčių vidutiniškai trunka apie 3 metus, tačiau gali baigtis ir greičiau.

 

„Šios bylos pasižymi ganėtinai pilka zona, kai nei mokesčių mokėtojas nėra iki galo teisus, nei mokesčių administratoriaus pozicija nėra iki galo labai aiškiai pagrįsta.

 

Todėl šiose bylose dažnai pasitaiko, kad įvyksta susitarimas – ką leidžia įstatymas. Tokiais atvejais, kai nė viena pusė neturi pakankamai vienareikšmių argumentų, šalys gali bet kurioje ginčo stadijoje susitarti dėl kažkokios mokesčių sumos.

 

Tada mokesčių mokėtojas ją susimoka ir praranda teisę toliau ginčytis, o administratorius praranda teisę toliau papildomai ką nors išieškoti“, – pasakojo mokesčių ekspertas.

Statistinis gyventojas tiek sumokėtų per 4 tūkst. metų

Palyginimui, už vidutinį darbo užmokestį (VDU) arba 632 eurus „į rankas“ dirbantis gyventojas per metus mokesčiams išleidžia 6 388 eurus, skaičiuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

 

„Tačiau čia skaičiavimams taikėme labai optimistinę prielaidą, kad gyventojas bent 25 proc. savo pajamų atsideda taupymui (neišleidžia jų).

 

Jei skaičiuoti realistiškiau, kad nelabai iš ko turi taupyti tie, kurie uždirba VDU, ir išleidžia viską, tai tuomet mokesčiams išleidžiama apie 6 780 eurų. Skaičiavome tiek žmogaus mokesčius nuo jo darbo užmokesčio, tiek jo vartojimo mokesčius (akcizus ir PVM)“, – sakė LLRI analitikė Ieva Valeškaitė.

 

Teoriškai galima paskaičiuoti, kad statistinis gyventojas 25,7 mln. eurų mokesčių sumokėtų, jei gyventų maždaug nuo 3,8 tūkst. iki 4 tūkst. metų.

 

25,7 mln. eurų – tik lašas (0,2 proc.) bendrame valstybės biudžete, kuris šiemet sudaro 12,5 mlrd. eurų. Tačiau už šiuos pinigus būtų galima visiškai finansuoti, pavyzdžiui, neformalų vaikų švietimą, kuriam Švietimo ir mokslo ministerija 2017 metais skyrė 22 mln. eurų.

 

Išskirtinė mokesčių mokėtojų grupė

A. Klerauskas pažymėjo, kad turtingiausi gyventojai yra tikslinė mokesčių mokėtojų grupė, pasižyminti kitais charakteringais požymiais ir elgsena, nei kiti mokesčių mokėtojai fiziniai asmenys.

 

„Pavyzdžiui, analizuojant šių mokesčių mokėtojų duomenis, praktiškai nėra nustatomos kitiems mokesčių mokėtojams dažnai būdingos situacijos, kai teisėtų pajamų nepakanka išlaidoms padengti, o, iš kitos pusės, šie mokesčių mokėtojai išsiskiria tuo, jog didelę jų deklaruojamų pajamų dalį sudaro pajamos, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą yra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

 

Jų priskyrimo tokioms pajamoms pagrįstumo vertinimas ir yra pagrindinis atliekamų kontrolės veiksmų uždavinys.

 

Be to, minimai mokesčių mokėtojų grupei yra būdingas sandorių vykdymas, kuriais siekiama pakeisti gautinų pajamų apibūdinimą.

 

Pavyzdžiui, vietoje to, kad asmuo tiesiog parduotų akcijas ir deklaruotų atitinkamas pajamas, yra suplanuojama visa sandorių grandinė, po kurios asmuo tariamai jau gauna ne akcijų pardavimo pajamas, o palūkanas už suteiktas paskolas“, – pasakojo VMI vadovas.

 

Daugiausiai nesumoka GPM

A. Klerauskas sakė, kad pagrindinę dalį turtingiems gyventojams patikrinimų metu apskaičiuotų mokesčių sudaro gyventojų pajamų mokestis (GPM).

 

„Atskirais atvejais apskaičiuota mokėtinos PVM sumos, keletu atvejų apskaičiuotos nekilnojamojo turto mokesčio sumos, nedidelės privalomojo sveikatos draudimo, VSD įmokų sumos“, – dėstė jis.

 

Viena iš ne retai VMI nustatomų situacijų, kai už suteiktas paskolas gaunamos palūkanos iš kontroliuojamų juridinių vienetų.

 

„Šios palūkanos iki 2014 metų sausio 1 dienos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį buvo priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

 

Siekiant pasinaudoti šia įstatymo lengvata, fiziniai asmenys – juridinių vienetų akcininkai, sudarydami įvairius sandorius su kontroliuojamomis įmonėmis, neapmokėtą įsiskolinimą įformindavo kaip paskolas, už kurias buvo mokamos palūkanos.

 

Į paskolas dažniausiai būdavo performinami juridinių vienetų įsiskolinimai asmenims už parduotus vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, akcininkų gautinos sumos sumažinus įstatinį kapitalą. Kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad paskolos buvo įformintos turint tikslą pasinaudoti įstatymo lengvata ir tokiu būdu gauti neapmokestinamąsias pajamas.

 

Pagal tokias schemas pajamas yra gavę nemažai tikrintų asmenų“, – paaiškino A. Klerauskas.

 

Jis taip pat pridūrė, kad nuo 2014 metų sausio 1 dienos panaikinus lengvatas, taikytas palūkanoms už paskolas, kai kurie asmenys turėtas paskolas 2013 metų pabaigoje performino į obligacijas, kurių palūkanoms lengvata išliko, todėl kontrolės veiksmų metu tokie sandoriai taip pat vertinami, taikant turinio virš formos principą, t.y. kaip siekį mokestinės naudos.

 

A. Klerauskas pateikė ir daugiau nustatytų situacijų pavyzdžių.

 

Manipuliavo turto verte

VMI vadovas pasakojo apie atvejus, kai fiziniai asmenys, parduodami nekilnojamąjį turtą, įformindami sandorius tarp susijusių asmenų, nepagrįstai sumažindavo objektų, kurių pardavimo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms vertę, tuo pačiu padidindami kitų parduodamų objektų, kurių pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms, vertę.

 

Melavo apie lėšų kilmę

Dar vienas pavyzdys: asmuo į asmeninę banko sąskaitą gavo pinigines lėšas, kurios buvo naudojamos asmeninėms reikmėms.

 

„Šių lėšų kilmę mokesčių mokėtoja aiškino kaip anksčiau suteiktos paskolos užsienio juridiniam vienetui grąžinimą, tačiau patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis konstatuota, jog paskola suteikta nebuvo“, – pasakojo A. Klerauskas.

 

Gautos piniginės lėšos apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu kaip kitos pajamos.

 

Dovanėlė sesei

A. Klerauskas pateikė istoriją, kai gyventojas, būdamas juridinio vieneto akcininku, pardavė turėtas akcijas kitam savo kontroliuojamam juridiniam vienetui, tačiau, siekdamas išvengti gyventojų pajamų mokesčio nuo akcijų pardavimo pajamų, sudarė tarpinį dovanojimo sandorį su savo seserimi.

 

„T.y., pirma akcijas padovanojo seseriai, kuri vėliau tas pačias akcijas pardavė juridiniam vienetui.

 

Akcijų pardavimo sandoris patikrinimo metu vertintas taikant turinio virš formos principą, t.y. eliminuojant dovanojimo sutartį ir gautas pajamas už akcijų pardavimą pripažįstant gyventojo apmokestinamosiomis pajamomis“, – sakė VMI vadovas.

 

Suma susikaupė

K. Lisausko vertinimu, 25,7 mln. eurų VMI priskaičiuota suma nėra labai didelė.

 

„Visgi per 25 metus yra žmonių Lietuvoje praturtėjusių, vieni sąžiningiau, kiti mažiau. Dauguma šių patikrinimu, spėju, yra susiję su 2013 gruodžio 31 dieną pasibaigusia lengvata vertybinių popierių pardavimui.

 

Tuo metu keitėsi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, buvo nemažai atvejų, kai žmonės bandė vienaip ar kitaip persidėlioti savo valdomo turto portfelį, – svarstė „EY“ partneris.

 

Akivaizdu, kad kai kuriais atvejais mokesčių administratoriui iškilo klausimas, ar tikrai nebuvo sugudrauta.

 

Kai atsiskaitymas neįvyko iki galo pinigais, ar atsirado kokios nors paskolos tarp akcininko ir jo kontroliuojamos bendrovės – tokiais atvejais dažniausiai ir kyla ginčai.“

 

K. Lisauskas pasakojo, kad vykstant ginčui gyventojas bando įrodyti savo tiesą, kad jis dar tebegaliojant įstatymui pardavė tas akcijas ir jos turėtų likti neapmokestinamos, o mokesčių administratorius kai kuriais atvejais galvoja kitaip.

 

„Akcijų vertės per tuos 20 metų, kol jų pardavimas buvo neapmokestinamas, gana smarkiai užaugo ir kai buvo daromi sandoriai, natūralu, kad ir priskaičiuotos mokesčių sumos susidaro nemažos“, – komentavo pašnekovas.

 

Permokėti nenori niekas

Ar turtingi gyventojai Lietuvoje ir šiandien ieško būdų kaip susimažinti mokesčius?

 

K. Lisausko manymu, kiekvienas mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti tokį veikimo būdą, kuris leistų jam sumokėti mažiau mokesčių.

 

„Šios teisės nei įstatymai, nei teismų praktika neatima, bet, kita vertus, kartais pasielgiama neapgalvotai arba pernelyg agresyviai – tai irgi faktas. Mokesčių inspekcija turi teisę taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnį, t.y. turinio prieš formą taisyklę, mėginti atkurti tikrąsias aplinkybes, kaip jiems atrodo.

 

Jie tą praktikoje taiko, ypač šiose bylose. Kaip specialistui, tikrai kartais tenka sutikti su mokesčių administratoriaus pozicija ir pasakyti potencialiam klientui, kad, deja, nelabai matome perspektyvų šiame ginče. Tada siūlome sutikti ir susimokėti“, – pasakojo „EY“ partneris.

 

Tačiau, pasak pašnekovo, pasitaiko ir priešingų situacijų, kai VMI perkvalifikavimas būna pernelyg „kūrybiškas“.

 

„Pavyzdžiui, pasitaiko bylų, kad vis tiek lyg ir iš vienos pusės sakoma, kad aplinkybės iškreiptos, kad akcininkas, kaip ir anksčiau kontroliavo, taip ir toliau kontroliuoja tas pačias akcijas, bet išvadoje sakoma, kad jis gavo kažkokias kitas pajamas vertybinių popierių perleidimo, ne dividendų, o dar kažkokias kitokias ir pagal tokias pajamas reikia mokėti 15 proc. pajamų mokestį“, – pasakojo K. Lisauskas.

 

Nesiekia papildyti biudžeto

A. Klerauskas pažymėjo, jog atliekant mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmus, nėra siekiama papildyti biudžeto pajamas papildomai apskaičiuotomis sumomis.

 

„Patikrinimų metu išsakytais mokesčių administratoriaus vertinimais yra siekiama pasiųsti mokesčių mokėtojams žinia, kad tam tikri mokesčių įstatymų nuostatų interpretavimai arba jų taikymas tik formaliai (nevertinant tikrojo jų turinio ir paskirties), yra nepagrįsti ir nebus toleruojami“, – aiškino jis.

 

VMI vadovas pridūrė, kad kontrolės veiksmų metu taikydamas turinio viršenybės principą, mokesčių administratorius privalo surinkti ir įvardinti įrodymus, kurie pagrindžia, kad sandoriai buvo suplanuoti ir vykdyti siekiant mokestinės naudos.

 

„Tokios įstatymo nuostatos mokesčių administratoriui kelia aukštus įrodinėjimo reikalavimus ir tuo pačiu skirtos apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo nepagrįstų mokesčių administratoriaus sprendimų“, – sakė A. Klerauskas.