Dauguma pabėgėlių pabėgo iš Lietuvos: vieną bandė grąžinti, bet ir tas dingo

delfi.lt 2017 06 26

Iš 344 į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą perkeltų pabėgėlių 248 išvyko iš Lietuvos, ir kol kas nė vienas nėra čia grąžintas per prievartą.

delfi.lt  AFP/Scanpix nuotr.
Nors dauguma jų ieškodami gerovės išvyksta, tarp likusiųjų yra ir sėkmės istorijų – sėkmingai įsidarbinusių ir įsikūrusių atvykėlių, viena atkelta pabėgėlių šeima jau mūsų šalyje susilaukė vaiko.

 

Kaip naujienų portalui DELFI sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, didžiąją dalį perkeltų asmenų sudaro darbingo amžiaus žmonės, tarp sirų vyrauja gausios šeimos su dviem-trim, kai kuriais atvejais net penkiais vaikais.

 

„Vaikai yra paties įvairiausio amžiaus, yra netgi viena moteris, kuri jau čia Lietuvoje pagimdė, neilgai trukus laukiama gimstant naujagimio dar vienoje šeimoje“, - sakė E. Gudzinskaitė.

Tarp pabėgėlių yra ir studentų, ir darbininkų

Pasak Migracijos departamento direktorės, tarp perkeltų asmenų yra keletas tokių, kurie rado galimybes Lietuvoje tęsti studijas, kurias jie buvo priversti dėl karo nutraukti Sirijoje. Vienas jai žinomas asmuo studijuoja žemėtvarką, kitas – farmaciją.

 

Nors didžioji dalis perkeltų pabėgėlių, pasak jos, yra darbininkai – vyrai, kurie turi konkrečią profesiją - vairuotojo, siuvėjo, naftotiekio vamzdžių suvirintojo ar virėjo.

 

„O moterys didžioji dalis yra namų šeimininkės, tačiau yra ir moterų, kurios yra dirbusios mokytojomis, siuvėjomis, kirpėjomis“, - sakė E. Gudzinskaitė.

 

Didžiąją dalį iš Eritrėjos perkeltų asmenų, pasak Migracijos departamento direktorės, sudaro vos mokyklą baigę, ar dar net jos nespėję baigti jaunuoliai.

 

Patinka Rukloje

Vos atvykę į Lietuvą pabėgėliai apgyvendinami Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre, kur jie gali praleisti iki trijų mėnesių. Pasak Migracijos departamento direktorės, daliai asmenų ten taip patinka, kad jie net iš jo niekur kraustytis nenori.

 

„Užsienio kolegos lankėsi ir kūrė filmuką apie čia perkeltus pabėgėlius, tai pasakė tokią pastabą, kad kiek jie matė kituose kraštuose, kad pas mus yra labai geros sąlygos jiems“, - pasidžiaugė E. Gudzinskaitė.

 

Kol gyvena Rukloje perkelti asmenys gauna 71,40 euro išmokas, kuriuos leidžia pragyvenimui ir smulkioms išlaidoms. Papildomai centre jiems suteikia apranga, buities, skalbimo, asmens higienos reikmenys, lova, patalynė, šiluma, vanduo, elektra.

 

Gyvendami centre pabėgėliai turi mokytis lietuvių kalbos. Kaip sakė Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas daugiausiai pastangų tam deda tie pabėgėliai, kurie yra motyvuoti likti ir toliau gyventi Lietuvoje.

 

„Tie, kurie buvo pasirinkę Lietuvą, jie stipriai galvoja apie lietuvių kalbos mokymąsi, tikrai yra motyvuoti, o tie, kurie neturi motyvacijos, jiems sudėtinga. Mokosi tie, kurie tikrai yra apsisprendę gyventi ir likti Lietuvoje“, - kalbėjo R. Mikulėnas.

 

Padeda įsikurti

Po trijų mėnesių perkeltam asmeniui yra skiriama 204 eurų išmoka įsikūrimui, ir dar 6 mėnesius – jis gauna po 204 eurus, o paskui kitus 6 mėnesius - po 102 eurus.

 

Nors pagal Lietuvos įstatymus, jie patys yra atsakingi už būsto ir darbo susiradimą jau išvykus iš Ruklos, Pabėgėlių priėmimo centro direktorius, patikino, kad čia jiems padeda „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

 

„Mes ir ieškome, ir padedame susirasti būstą. Yra ir kalbos barjeras, nes dauguma jų atvyksta kalbėdami tik arabų kalba, tik vienas kitas yra anglakalbis“, - teigė R. Mikulėnas.

 

Pabėgėlių priėmimo centro duomenimis, šiuo metu savivaldybėse gyvena 41 perkeltas pabėgėlis. Tiek centro, tiek Migracijos departamento vadovai tikino, kad daliai jų visai neblogai pavyko įsitvirtinti, jie yra susiradę darbus ir tuo patenkinti.

 

„Ypač pasisekė tiems, kurie angliškai kalba, iš pirmųjų perkeltų dalį įdarbino „Western Union“, kažkas, girdėjau, vištas pjauna. Dalis yra įsidarbinę, tik bėda ta, kad kai jie atvyksta jie turi įsivaizdavimą, kad jie kvalifikuotai atliks darbą, bet pagal mūsų reikalavimus ta kvalifikacija nėra patenkinama, todėl jiems negali būti pasiūlytas labai kvalifikuotas darbas, siūlomas prastesnis, ir aišku atlyginimas yra mažesnis, nei jie tikisi“, - pasakojo E. Gudzinskaitė.

 

Dauguma išvyksta svetur

Vis dėlto, iš 344 į Lietuvą perkeltų pabėgėlių, dauguma – 248 išvyko iš Lietuvos. Pabėgėlių priėmimo centro vadovas sakė neturįs informacijos apie tai, į kokias šalis išvyko perkelti asmenys.

 

„Jie Lietuvoje pabūna vidutiniškai tris mėnesius, kol gali gyventi pas mus. Po trijų mėnesių tvarkosi dokumentus, kol migracija suteikia ar nesuteikia leidimą gyventi Lietuvoje , ir tada jau žiūri pagal save“, - sakė R. Mikulėnas.

 

Pabėgėlių priėmimo centro vadovas teigė girdėjęs iš perkeltų asmenų, kad jie ieško savo vaikams didesnės gerovės.

 

„Ne paslaptis ir lietuvaičiai gi to paties išvažiuoja“, - išvykstančių pabėgėlių nebuvo linkęs teisti R. Mikulėnas.

 

Nė vienas išvykęs asmuo, pasak Pabėgėlių priėmimo centro vadovo, per prievartą dar nebuvo grąžintas į Lietuvą.

 

„Kol kas jų per prievartą niekas grąžinti negali, vieną bandė parvežti, tačiau ir jis kažkur dingo begrąžinant iš Vokietijos.

 

Nė vienas dar kol kas nėra grąžintas“, - sakė R. Mikulėnas.

 

Pagal ES kvotą Lietuva įsipareigojo perkelti 1105 prieglobsčio prašytojus.

 

Iš 344 iki šiol perkeltų asmenų - 302 buvo perkelti iš Graikijos, 17 – iš Italijos, 25 – iš Turkijos. Tarp perkeltų asmenų, 16 atvyko iš Eritrėjos, apie 20 – iš Irako, o likusieji – iš Sirijos.

 

ES grūmoja Lenkijai, Vengrijai ir Čekijai

Migracija bus viena iš ketvirtadienį Briuselyje prasidedančios Europos Vadovų Tarybos temų. Europos vadovai dar kartą patvirtins, kad migrantų krizė turėtų būti sprendžiama efektyviai kontroliuojant išorines sienas, pilnai įgyvendinant ES-Turkijos susitarimą, ir išsakys būtinybę reformuoti Bendrą Europos prieglobsčio sistemą.

 

Europos Komisija birželio 14 dieną pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lenkiją, Vengriją ir Čekiją, kurios neįgyvendina susitarimo dėl pabėgėlių perkėlimo. Jeigu šios šalys nesiims veiksmų, tai leis EK imtis teisinių veiksmų, ir galiausiai tai gali vesti prie finansinių bausmių, kurias gali skirti Europos Sąjungos Teisingumo teismas.