Seimas pripažino Astravo AE grėsme nacionaliniam saugumui

alfa.lt 2017 06 15

Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus už, įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui (projektas Nr. XIIIP-835(2).

alfa.lt  E. Blaževič nuotr.

Įstatyme įtvirtinta, kad Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės pripažino Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, statomą branduolinę elektrinę nesaugia branduoline elektrine, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

 

„Lietuva imasi lyderystės sprendžiant šį klausimą, šiandien mes darome tokį ne pirmą, tačiau labai svarbų, stiprų žingsnį, tam, kad galėtume užtikrinti mūsų šalies, mūsų visuomenės saugumą, laukia labai daug darbo dirbant, bendradarbiaujant su mūsų kaimynais, įtikinant mūsų partnerius Europos Sąjungoje, tam, kad mes galėtume pasiekti, jog statoma elektrinė arba tos statybos būtų sustabdytos, arba jos eksploatacija niekada nebūtų pradėta, esant tokiai situacijai kaip ši“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

 

Kaip projekto pristatymo metu pažymėjo energetikos viceministras Simonas Šatūnas, Astravo BE yra arčiau kaip 100 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos sienos, todėl dalis Lietuvos Respublikos patenka į jos išplėstinę avarinio planavimo zoną. Baltarusija nepateikė įrodymų, kad pasirenkant aikštelę Astravo rajone Baltarusijos branduolinei elektrinei statyti buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas ir kiti veiksniai, reikšmingi avarinės parengties priemonėms įgyvendinti, radiologinis poveikis Baltarusijos elektrinės normalaus eksploatavimo metu ir jų avarijų atvejais.

 

Taip pat nepateikti įrodymai, kad žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyventojams rizika įvykus sunkiai neprojektinei avarijai, Baltarusijos branduolinė energetika būtų priimtinai žemo lygio. Vyriausybės vertinime pažymima, kad Baltarusija, pasirinkdama statybos aikštelę Astravo rajone, tinkamai neatsižvelgė į galimus seisminius ir kitus gamtinius pavojus. Taip pat nepateikė įrodymų, kad Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelė parinkta vadovaujantis TATENOS saugos reikalavimais.

 

„TATENOS misija buvo ne visos apimties misija, iš šešių modulių atliko tiktai du. Jie buvo susiję tik su branduolinės elektrinės projektų atsparumu išorės pavojams. Tai reiškia, kad nevertinti moduliai dėl pačios aikštelės pasirinkimo ir įvertinimo, dėl jos vietos, įskaitant ir jos poveikį aplinkai. Tai yra du didžiuliai skirtumai“, – sakė viceministras.

 

Pasak S. Šatūno, neatlikti Baltarusijos branduolinės energetikos elektrinės riziką ir atsparumą vertinantys testai (angl. „stress tests“). Baltarusija, nesilaikydama branduolinės saugos reikalavimų parenkant Baltarusijos branduolinės elektros aikštelę ir rengiant šios elektrinės saugą užtikrinančius projektinius sprendimus, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją. Neužtikrinamas apsaugos reikalavimų laikymasis pagal ESPO konvenciją.

 

Atliekant vertinimą, išvadas pateikė šios valstybės institucijos: Valstybės saugumo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Radiacinės saugos centras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.