Prezidentės metiniame pranešime – kritikos lavina valdantiesiems: politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas

alfa.lt 2017 06 08

Seimo posėdyje Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė aštuntąjį metinį pranešimą.

alfa.lt P. Peleckio nuotr.

Kaip įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnyje, šalies vadovė metiniame pranešime aptarė padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.

 

Savo kalbą D. Grybauskaitė pradėjo paminėdama artėjantį valstybės atkūrimo 100-metį.

 

„Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, apie atsakomybę. Vasario 16-osios karta išplėšė mūsų valstybę iš nebūties ir ėmė kurti naują, modernią Lietuvą.

 

Minėdama 20-metį šalis buvo pažengusi stebėtinai toli. Jeigu nebūtų anuomet brutaliai sustabdyta ir naikinta, šiandien gyventume valstybėje, kuriai nereikėtų vytis prarasto laiko. Jubiliejiniai metai mus įpareigoja ypač reikliai pažiūrėti į svarbiausius savo uždavinius. Nėra kitos jėgos, galinčios paspartinti šalies pažangą, kaip mes patys. Nėra ir kito laiko, kaip tik tas, kuriame gyvename“, – sakė prezidentė.

 

Atrastas Nepriklausomybės Atkūrimo Akto originalas – valstybinis pasididžiavimas

Prezidentė taip pat padėkojo profesoriui Liudui Mažyliui už rastą Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto originalą.

 

„Atrastas Nepriklausomybės Atkūrimo Akto originalas dar labiau pakurstė valstybinį pasididžiavimą. O profesoriaus Liudo Mažylio atkaklumas visiems priminė apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią. Šimtmetį išsaugoti signatarų parašai įkvepia ir skatina veikti. Šiais parašais prikelta Lietuvos valstybė, nors ir išgrobstyta, suskaldyta ir nuniokota, priėmė bebaimius sprendimus dėl žemės, švietimo, gamybos ir gynybos“, – dėkojo D. Grybauskaitė.

 

Bedė pirštu į sumaištį

D. Grybauskaitė, kalbėdama apie vidaus politiką, tikino, kad žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos. Šalies vadovė pažymėjo, kad kai kurios reformos jau stringa.

 

„Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. Kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ir šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.

 

Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą.

 

Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

 

Prezidentė pabrėžė, kad politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Kalbėdama apie atsakomybę D. Grybauskaitė nepamiršo ir batalijų dėl Darbo kodekso Seime.

 

„Sprendimams priimti reikalingos politinės valios nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ar drąsos, bet ir proto“, – komentavo D. Grybauskaitė.

 

Anot jos, nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu.

 

„Tai emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos priežastis“, – rėžė prezidentė.

 

Savo kalboje ji negailėjo kritikos ir valdančiųjų bandymams vykdyti švietimo reformą.

 

„Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis sutarimas.

 

Turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius. Švietimo įstaigų tinklą sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems. Kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų vertę.

 

Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai“, – aiškino šalies vadovė.

 

„Panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, – kritikos negailėjo D. Grybauskaitė.

 

Priminė „auksinius“ šaukštus

Savo kalboje D. Grybauskaitė priminė ir „auksinių šaukštų“ skandalą, teigdama, kad mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami svarbiems tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams.

 

„Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti“, – kritiką išsakė D. Grybauskaitė.

 

Ragino kovoti su alkoholizmu, bet ne tokiomis priemonėmis

Metiniame pranešime D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį ir į Seimo sprendimą uždrausti fizines bausmes vaikams.

 

„Sunkiai išspaustas parašas po pasižadėjimu – „vaikų mušti negalima“ – tik patvirtino, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema, kad egzistuoja šimtai jo rūšių. Pernai nuo smurto nukentėjo beveik 3000 vaikų. Daugiau kaip pusė – nuo artimųjų rankos. Apginti juos – mūsų pareiga. Būtų gerai, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka jau įgautų pagreitį“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Kalbėdama apie socialines negeroves šalies vadovė paminėjo ir valdančiųjų kovą su alkoholizmu. Anot D. Grybauskaitės, ši kova yra garbės reikalas, tačiau kartu šalies vadovė sukritikavo „valstiečių“ Seime stumtus alkoholio draudimus.

 

„Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir pogrindį.

 

Ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos tik gilės“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

 

„Kaip nutiko su Darbo kodeksu. Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę kitiems“, – čia pat pridūrė prezidentė.

 

D. Grybauskaitė sukritikavo ir parlamento sprendimą naikinti PVM lengvatą šildymui.

 

„Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių, sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą. Mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo nepridės“, – akcentavo prezidentė.

 

Kritika valdantiesiems: „politikos naujokas“ – nėra pasiteisinimas

Vertindama naująją politinę daugumą D. Grybauskaitė pabrėžė, kad pasiteisinimas, kad esi „politikos naujokas“ jau nėra priimtinas.

„Pirmieji lūkesčių metai eina į pabaigą – ir politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas. Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektingų pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą. O nuvilti žmonių dar kartą negalima. Nes jie ir toliau balsuos kojomis“ , – perspėjo prezidentė.

 

„Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos. Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms. Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams“, – kritikos negailėjo prezidentė.

 

Gerų ženklų netrūksta

Prezidentė teigė, kad gerų ženklų netrūksta: atgyja inžinerija, aviamechanika, stiprėja informacinės technologijos. Lietuva įsitvirtina kaip regiono gyvybės mokslų ir finansinių technologijų centras.

 

„Lietuviškus lazerius rastume jau 90-yje iš 100 TOP universitetų. Jau šį mėnesį tapsime Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) nariais – tai reiškia, kad pasaulis pastebi mūsų mokslinį potencialą ir juo pasitiki.

 

Laikas inventorizuoti visą valstybės investicijų programą, kuriai kasmet skiriame apie 15 procentų metinio biudžeto. Valstybės šimtmetį pasitikime tokiais investiciniais sprendimais, kurių naudą jaustume dar ilgai. Visų pirma juos turėtume kreipti į inovacijas ir technologinį šalies atsinaujinimą. Tuomet tapsime patrauklūs ne tik užsienio investuotojams, gimtinės nepaliks ir mūsų piliečiai“, – kalbėjo prezidentė.

 

Ragino padėti grįžti emigrantams

„Emigracijos mastas tampa skausmingiausia problema, todėl mėginkime pirmiausia susigrąžinti savus žmones.Tarptautinės migracijos organizacijos projektas „Renkuosi Lietuvą“ žino, kokios pagalbos reikia tautiečiams, grįžtantiems iš emigracijos. Grįžimu domisi kas antras mūsų emigrantas. Palengvinkime jiems kelionę namo“, – ragino D. Grybauskaitė.

 

Savo kalbą Jos Ekscelencija baigė skatindama nešvaistyti laiko antraeiliams dalykams.

 

„Maksimaliai išnaudokime Lietuvai palankų metą, kad valstybės stiprėjimą, jos augančią ekonominę galią jaustų kiekvienas gyventojas. Šis laikas – mūsų turtas. Nešvaistykime jo antraeiliams dalykams, kad spėtume atliepti svarbiausius dabarties iššūkius. Mums reikia tokios pat energijos, drąsos, pasiaukojimo ir atsakomybės kaip Pirmosios Respublikos metais.

 

Nesiginčykime dėl šimtmečio dovanos Lietuvai. Geriau išjudinkime gyvybiškai svarbių reformų ledlaužį, kad mūsų vaikams jau nereikėtų vytis prarasto laiko.

 

Šie metai – slenkstis į naują atkurtos valstybės šimtmetį ir į naujos kokybės Lietuvą. Padarykime, ką privalome, šiandien ir suteikime pasitikėjimo ateičiai.

 

Linkiu sėkmės kiekvienam, kas trispalvę laiko rankoje kaip atsakomybę. Kas šimtmečio laukia ne tik kaip pasididžiavimo savo valstybe šventės, bet ir kaip galimybės svariai prisidėti, stiprinant mūsų Laisvės kūrinį“, – baigdama savo metinę kalbą sakė D. Grybauskaitė.

 

Į posėdį pakviesti: buvę šalies vadovai, Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Nepriklausomybės Akto signatarai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos kariuomenės vadas, Policijos generalinis komisaras, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, savivaldybių merai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai.