Vladimiro Putino lūkesčiai nesipildo

lzinios.lt 2017 05 22

Dar šių metų pradžioje Vakarų pasaulis atrodė daug žadantis Vladimirui Putinui: amerikiečiai prezidentu išrinko Donaldą Trumpą, o Europoje vyko rinkimai, kuriuos laimėti galimybių turėjo jėgos, galinčios pradžiuginti Kremlių. Metai žadėjo būti sėkmingi Maskvai. Emmanuelis Macronas ir Angela Merkel - karšti Europos šalininkai.

Tačiau po keturių penkerių mėnesių galima iš naujo apžvelgti į rezultatus – juk Rusijos žvalgyba, internetiniai įsilaužėliai ir bankai įdėjo tiek daug pastangų, kad visur laimėtų reikiami žmonės.

 

Geriausią atsakymą, kas iš viso to išėjo, pateikė Prancūzija – ogi nieko. Emmanuelio Macrono, o ne V. Putino favoritės Marine Le Pen, pergalė nušlavė visas pastangas. Karštas Europos Sąjungos (ES) šalininkas E. Macronas stipriai pasisakė už Europą ir eurą, nors tapatintis su ES atrodė rizikinga.

 

Ko tik nedarė Rusija: prancūzų kraštutinis dešinysis „Nacionalinis frontas“ gavo iš Rusijos milijonus eurų per įtartiną Čekijos banką. Rusijos žiniasklaidos priemonės visaip palaikė M. Le Pen.

 

Per rinkimų kampaniją Prancūzijoje V. Putinas netgi pakvietė Marine į Kremlių, o prieš E. Macroną balsavimo išvakarėse Rusijos hakeriai per savo pamėgtą „WikiLeaks“ platformą pradėjo skleisti visokias nešvankybes. Todėl dabar E. Macronas gerai žino, koks turi būti požiūris į Rusiją. Jis palaiko sankcijų Rusijai pratęsimą, o Paryžius ir Maskva nutolo dar labiau.

 

Apnuodyti santykiai

Lygiai taip pat kiek ankstėliau žlugo visos viltys ir dėl rinkimų Nyderlanduose – Kremlius norėjo, kad laimėtų Geertas Wildersas, nes jo pergalė būtų atitikusi Rusijos tikslą susilpninti Europą ir netgi visai išardyti ES.

 

Olandų dešinysis populistas G. Wildersas 2016 metais inicijavo ir laimėjo referendumą prieš ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartį. Tai visiškai atitiko Maskvos norus, Rusijos žiniasklaida negailėjo pagyrimų G. Wildersui.

 

Tačiau jis rinkimus pralaimėjo, o nauji Olandijos valdantieji – daugiausia balsų per rinkimus gavo ligšiolinio premjero Marko Rutte's liberalai – nepuoselėja pasitikėjimo Maskva.

 

Net už Atlanto įvykiai vystosi visai ne taip, kaip tikėjosi V. Putinas.

 

Svarbiausias V. Putino žmogus – D. Trumpo patarėjas gynybos klausimais Michaelas Flynnas – turėjo pasitraukti dėl savo ryšių su Rusija. Skandalas įsiplieskė dar labiau, kai D. Trumpas nušalino Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Jamesą Comey, kuris vadovavo galimo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus tyrimui. Lyg to būtų maža, D. Trumpas pats išpliurpė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui paslaptis, gautas iš Izraelio žvalgybos, tad žodis „apkalta“ Jungtinėse Valstijose skamba vis dažniau. O juk D.Trumpas žadėjo būti didelis Rusijos draugas. Ryšių su Rusija šešėlis persekios Donaldą Trumpą ir neleis Maskvai ir Vašingtonui suartėti.

 

Kol kas anksti kalbėti apie tai, kad jis būtų pašalintas iš prezidento posto per apkaltą, bet gali būti, kad neskaidrūs ryšiai su Rusija ir toliau persekios D. Trumpą, ir tai trukdys bet kokiam Maskvos ir Vašingtono suartėjimui. Dėl to neįmanomas ir joks sankcijų sušvelninimas.

 

Nusikratyti sankcijų yra vienas svarbiausių V. Putino tikslų, bet dabar jis turėtų suvokti, kad kišimasis į JAV rinkimus Rusijai padarė daugiau žalos, nei naudos. Galimas dalykas, jog D. Trumpas ir be Kremliaus pagalbos būtų laimėjęs rinkimus. Kišimasis apnuodijo rusų ir amerikiečių santykius bei sunaikino galimybes, kurias kitomis aplinkybėmis galėjo Maskvai atverti toks Rusijos gerbėjas kaip D. Trumpas.

 

Nuostabus duetas

Rudenį V. Putinui gali būti dar liūdniau – rinkimai vyks ir Vokietijoje, ir kol kas apklausose pirmauja Angela Merkel. Kanclerės ir Prancūzijos prezidento duetas gali būti labai grėsmingas Kremliui.

 

Jei nepražiopsos momento, šiedu lyderiai gali imtis veiksmų pačiose svarbiausiose srityse. Pirmiausia tai – saugumas: ES reikia gerai apsaugotų sienų. Fiskalinėje srityje reikalinga didesnė konsolidacija, kad euras ateityje būtų veiksmingas. Ir galiausiai – ekonomikos augimas: Europa jau kapstosi iš sąstingio, bet reikia sukurti daugiau darbo vietų. Europai reikalingas ir solidarumas, kad būtų duotas atkirtis tokioms šalims kaip Vengrija ir Lenkija, kur stiprėja polinkis į autoritarizmą.

 

E. Macronas ir A. Merkel – abu aistringi europiečiai (kaip, beje, ir A. Merkel varžovas iš socialdemokratų stovyklos Martinas Schulzas). V. Putino keliama grėsmė, D. Trumpo užsienio politika be vertybių ir britų siaurakaktiškumas pasirenkant „Brexit“ sukūrė unikalią galimybę Prancūzijai ir Vokietijai dar kartą drauge imtis lyderystės Europoje ir galbūt pastūmėti ją į didesnį federalizmą. Abiem šioms valstybėms Europos idėja išlieka svarbiausia.

 

Visai priešingai, nei tikėjosi V. Putinas, 2017-ieji gali tapti išties Europos metais.