M. Le Pen: Prancūziją valdysiu arba aš, arba A. Merkel

delfi.lt 2017 05 04

Kandidatai į Prancūzijos prezidento postą – centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen – trečiadienį susirungė aršiuose per televiziją transliuotuose debatuose ir pristatė itin skirtingas vizijas apie savo šalies ateitį.

delfi.lt   AP/Scanpix nuotr.
Konkurentai per debatus kalbėjo apie terorizmą, ekonomiką ir Europą.

 

Per debatus, surengtus likus kelioms dienoms iki sekmadienį vyksiančio prezidento rinkimų antrojo rato, E. Macronas išreiškė palaikymą atvirumui ir rinkai palankioms reformoms, o M. Le Pen kalbėjo apie nacionalizmo idėjas.

 

Debatų tonas buvo nustatytas dar pirmosiomis minutėmis, kai M. Le Pen pavadino buvusį ekonomikos ministrą ir investicijų bankininką E. Macroną „elito kandidatu“ ir „sistemos favoritu“.

E. Macronas savo ruožtu atsikirto, kad 48 metų ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) lyderė M. Le Pen yra „sistemos, kuri dešimtmečius klestėjo iš Prancūzijos žmonių pykčio, įpėdinė“.

 

„Jūs žaidžiate su baime“, – pridūrė jis.

 

39 metų kandidatas dažnai vadino savo konkurentę melage ir netgi „sistemos parazite“, pasak jo, gyvenančia iš nusivylimo sąstingio apimta Prancūzijos politine sistema.

 

Kalbėdama apie Europą M. Le Pen apkaltino E. Macroną esant „paklusnų“ Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. „Prancūziją valdys moteris – arba aš, arba ponia Merkel“, – pareiškė ji.

 

Ji taip pat kaltino savo priešininką „nuolaidžiu požiūriu“ į islamistų fundamentalizmą ir nuolat siekė priminti klausytojams, kad nepopuliaraus prezidento Francois Hollande‘o vyriausybėje jis ėjo ekonomikos ministro pareigas.

E. Macronas savo ruožtu per visus 2 valandas ir 20 minučių trukusius debatus išlaikė kovingą toną, ir pabrėžė, kad M. Le Pen pasiūlymai yra pernelyg paprasti, pasmerkti žlugti arba pavojingi. Ypač jis piktinosi varžovės pasiūlymu trauktis iš euro zonos.

 

Euro politika „buvo didžiulė nesąmonė Marine Le Pen programoje“, – sakė jis įpusėjus debatams.

 

Ultradešiniųjų lyderė tvirtino, kad euras, kurį naudoja 19 Europos Sąjungos šalių, yra „bankininkų, o ne žmonių valiuta“. Kai kurie prancūzai kaltina eurą dėl padidėjusių kainų. Rinkėjų apklausose atsiliekančiai M. Le Pen šie debatai, ko gera, buvo paskutinė galimybė pakeisti rinkimų kovos eigą iki antrojo rinkimų turo sekmadienį.

 

Vis dėlto kanalo BFM užsakymu viešosios nuomonės tyrimų instituto „Elabe“ iškart po debatų atlikta apklausa parodė, kad 63 proc. žiūrovų mano, jog įtikinamiau kalbėjo E.Macronas, o 34 proc. apklaustųjų palaikė M.Le Pen.

 

Šie skaičiai gana patikimai atspindi prognozes prieš sekmadienio balsavimą.

 

Apklausos rodo, kad jei rinkimai vyktų dabar, E.Macroną palaikytų 59 proc. rinkėjų, o M.Le Pen gautų 41 proc. balsų. Visgi ankstesni debatai prieš pirmą rinkimų turą pakeitė visuomenės nuomonę.

 

Kraštutinės dešinės įtvirtinimas

Šie debatai buvo pirmieji, kuriuose dalyvavo FN kandidatas, išėjęs į antrą prezidento rinkimų turą. Iki šiol M.Le Pen partiją Prancūzijos politinis isteblišmentas laikė ekstremistiniu pakraščiu, kuris turėtų būti boikotuojamas.

 

2002-aisiais, kai M.Le Pen tėvas Jean-Marie (Žanas Mari) pateko į antrą rinkimų turą, jo priešininkas Jacques‘as Chiracas (Žakas Širakas) atsisakė dalyvauti debatuose su ultradešiniųjų partijos įkūrėju. Jis aiškino nenorįs prisidėti prie „neapykantos ir netolerancijos įtvirtinimo“.

 

Per pirmą rinkimų turą balandžio 23 dieną M.Le Pen užėmė antrą vietą surinkusi 21,3 proc. balsų. Per pastaruosius šešerius metus jai pavyko sušvelninti FN įvaizdį, tačiau visiškai išstumti abejonių dėl esminių partijos įsitikinimų ji nesugebėjo.

 

Savo iškilimą ji laiko populiarėjančio dešiniojo sparno nacionalizmo ir pasipriešinimo globalizacijai rezultatu. Šios idėjos pastebimos JAV, kur prezidentu pernai buvo išrinktas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir Didžiojoje Britanijoje, kuri nusprendė palikti ES.

 

„Esu tokios Prancūzijos, kokią mylime, žmonių kandidatė; tautos, kuri saugo darbo vietas, saugumą, mūsų sienas (kandidatė)“, – sakė ji pradėdama savo kalbą debatuose.

 

Nebalsavimo faktorius

Trečiadienio debatai vargu ar įtikino ištikimus kiekvieno kandidato šalininkus pakeisti savo nuomonę, tačiau jie tikrai galėjo paveikti maždaug 18 proc. neapsisprendusių ir planuojančių nedalyvauti rinkimuose rinkėjų. Dauguma Prancūzijos leidinių, įskaitant dienraštį „Le Monde“, pasmerkė „brutalius debatus“, kurie buvo „žiaurūs nuo pradžios iki pabaigos“.

 

Dauguma komunistų remiamo kandidato Jeano-Luco Melenchono, kuris pirmame ture užėmė ketvirtą vietą, šalininkų sakė sekmadienį neisią balsuoti. Pasak jų, antrame prezidento rinkimų ture siūloma rinktis tarp „maro ir choleros“.

 

Dabartinis Prancūzijos prezidentas F. Hollande‘as ir vyriausybės nariai savo ruožtu perspėjo, kad M. Le Pen prezidentavimas būtų pavojingas.

 

„Esame absoliutaus pavojaus zonoje, – prieš debatus perspėjo švietimo ministrė Najat Vallaud-Belkacem. – Nežaiskite rusiškos ruletės su mūsų demokratija.“

 

F. Hollande‘as žurnalistams sakė, kad „neturėtume manyti, kad rezultatas yra visiškai vienareikšmis“, ir paragino E. Macroną, savo buvusį patarėją ir ekonomikos ministrą, aiškiai pademonstruoti kitokią viziją apie Prancūzijos vaidmenį Europoje ir pasaulyje.

 

E. Macronas paliko postą šalies vyriausybėje praėjusį rugpjūtį, nes norėjo daugiau dėmesio skirti savo naujam centristiniam politiniam judėjimui „En Marche“, per metus pritraukusiam 250 tūkst. narių.

 

Ketvirtadienį centristas surengs paskutinį savo kampanijos mitingą pietvakariniame Albi mieste, o M. Le Pen vyks į šiaurinį Enmeno miestelį.