Krymo gyventojų vargai

lzinios.lt 2017 04 07

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini šią savaitę su pirmu oficialiu vizitu lankydamasi Rusijoje pakartojo, kad Briuselis nepripažįsta Krymo aneksijos. Praėjus trejiems metams šio pusiasalio gyventojai vis dar patiria daugybę sunkumų. Apie padėtį Kryme neseniai rašė įtakingas leidinys „Bloomberg“.

Tilto, sujungsiančio Rusijos Krasnodaro regioną ir Krymo Kerčės miestą, statyba – pačiame įkarštyje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad ši transporto jungtis yra vienas prioritetų.

 

Beveik 19 km ilgio tiltu drieksis ir automobilių kelias, ir geležinkelis. Jis pradėtas statyti 2015-ųjų balandį. Šis projektas simbolizuoja galutinį šio Ukrainos regiono atskyrimo etapą.

 

Darbams stringant, Rusijos vyriausybė vienais metais, iki 2019-ųjų gruodžio, pavėlino šio sudėtingo projekto baigimą. Anot analitikų, šio projektų strigimas apnuogina dideles finansines, ekonomines ir politines problemas, su kuriomis susiduria Kremlius, siekdamas įpūsti gyvybės į merdėjančią Krymo ekonomiką.

 

Kliūtys verslininkams

Priešingai nei Rytų Ukrainoje, kurioje konfliktas pareikalavo apie 10 tūkst. gyvybių, Kryme yra palyginti ramu. Tačiau daugelis vietos gyventojų skundžiasi, kad dabar sudėtinga užsiimti bet kokiu verslu. Tokią padėtį daugiausia lėmė Vakarų sankcijos Maskvai ir atskirtis nuo aplinkinio pasaulio.

Pramonės šakos, priklausiusios nuo vietos rinkos, pavyzdžiui, žvejyba, patiria itin sunkius laikus. Ukraina neperka Krymo žvejų sugauto laimikio, o Rusijos jis taip pat nedomina. Pagrindinė priežastis yra didelė kaina. Vienintelis būdas prekėms judėti pirmyn ir atgal yra keltai. 2014 metais jie apmokestindavo sunkvežimį beveik 1000 dolerių (apie 920 eurų). Dabar šias paslaugas subsidijuoja Maskva, tad mokestis siekia apie 200 dolerių (apie 184 eurus).

 

Keletas Krymo produktų, pavyzdžiui, vynas, iš pradžių sulaukė itin didelio susidomėjimo. Pasak vienos įmonės vadovės, 2014 metais verslas klestėjo. Tačiau Rusijos rinka turi didelį vyno pasirinkimą, o Kryme pagamintas vynas vartotojams yra paprasčiausiai per brangus. Taigi netrukus euforija išblėso.

Pakeitė kopijos

Problemų kelia ne tik eksportas, bet ir importas. Svarbiausios prekės, tarp jų degalai ir maisto produktai, į pusiasalį atkeliauja tik iš Rusijos. Dėl brangių keltų paslaugų jų kaina taip pat yra didesnė negu įprastai.

 

Dėl tarptautinių sankcijų iš pusiasalio pasitraukė didžiulės tarptautinės korporacijos. Vis dėlto greitojo maisto restoranų tinklas „AvtoFood“ pardavinėja labai panašius patiekalus, kuriuos rastume „McDonald's“ valgiaraštyje. „Radisson Hotel“ dabar vadinasi „Riviera Sunrise“. Naujasis viešbučio pavadinimas užrašytas tokiu pat šriftu.

 

Kryme gausu mažmenininkų, jų parduotuvės primena „Apple“ atstovybes ar „Starbucks“ kavines, o pavadinimai ir logotipai yra stulbinamai panašūs į originalus. Tačiau, kaip teigia „Starmaks“ kavinės savininkai, galiojant sankcijoms bendrovė „Starbucks“ vargu ar kreipsis dėl autorių teisių pažeidimų. Kryme galima nusipirkti „iPhone“ telefonų, „Apple“ kompiuterių, atvežtų iš Rusijos.

 

Nepatogus susisiekimas

Rusijos vyriausybė teigia, kad Krymo ekonominė padėtis teikia optimizmo. Pernai į pusiasalį atvykusių turistų skaičius išaugo maždaug penktadaliu (iki 5,6 mln. žmonių). Daugiausia tai rusai, mat kitų šalių piliečiai atsisakė šios krypties, kai užsienio oro linijos ir laivai nutraukė savo maršrutus.

Kaip pasakojo vienas nekilnojamojo turto brokeris iš Sevastopolio, per pastaruosius metus nuosavybės vertė Kryme padidėjo. Po aneksijos čia atsikėlė Rusijos biurokratų ir kariuomenės pareigūnų su šeimomis. Iš tiesų peržvelgus nekilnojamojo turto Jaltoje skelbimus susidaro įspūdis, kad jie skirti turtingiems rusams.

 

Turizmo sektorius yra pagrindinis pusiasalio pajamų šaltinis. Sezonas, kuris anksčiau tęsdavosi beveik pusę metų, dabar trunka vos du mėnesius – liepą ir rugpjūtį. Dalis ukrainiečių vis dar leidžia vasaras Kryme, bet jų akivaizdžiai sumažėjo. Rusai per sezoną atvyksta tik kartą. Dėl to kaltas nepatogus susisiekimas – turistams tenka skristi lėktuvu arba plaukti keltu.

 

Daugelis Krymo gyventojų sako, kad pasigenda laisvės, kurią turėjo, kai buvo autonominis Ukrainos regionas. Vis dėlto dalis gatvėje kalbintų žmonių gyrė Rusijos investicijas į vietos infrastruktūrą.

 

Rusija modernizuoja pagrindinį Krymo oro uostą Simferopolyje. Planuojama jau iki šios vasaros pasiūlyti skrydžius į 54 Rusijos miestus. Kol kas norintieji iš Krymo lėktuvu nukeliauti į Kijevą turi gerokai pavargti: tenka pirmiausia skristi į Maskvą, iš ten pasiekti Minską ir galiausiai vykti į Kijevą.

Kaltina diskriminacija

Krymo gyventojai susiduria ir su tam tikrų laisvių apribojimais. Kijevo valdžia kaltina Rusiją reguliariai diskriminuojant pusiasalyje gyvenančius ukrainiečius aktyvistus ir totorius. Žmogaus teisių gynimo organizacijos skelbia turinčios duomenų, kad neįtikę asmenys sulaikomi ir „gydomi“ psichiatrijos ligoninėse.

Žmonės, baimindamiesi dėl savo saugumo, vengia viešumoje dėvėti drabužius su tautiniais motyvais ir kalbėti savo kalba. Maža to, jie stengiasi vaikščioti nedidelėmis grupelėmis. Krymo totoriai nuolat jaučia baimę ir dažnai sulaukia Rusijos saugumo agentų vizitų savo namuose.

 

Daugelis aktyvistų užsitraukė vietos valdžios nemalonę dėl tariamo dalyvavimo organizacijos „Hizb ut-Tahrir“ veikloje. Jos nariai siekia atkurti islamišką valstybę kalifatą. Ukrainoje ši organizacija nėra nelegali, o Rusijoje ji laikoma teroristine ir uždrausta nuo 2003 metų.