Rusija sugalvojo genialų planą Vakarams apkvailinti

delfi.lt 2017 04 20

Su Rusijos spec.tarnybomis susiję troliai, siautę per JAV prezidento rinkimus, o dabar eksportuoti į Europą, vartotojų duomenų rinkimas Kremliui per nekaltas kelionių programėles, geriausių tarptautinių advokatų kontorų ir lobistų samdymas, meno galerijų steigimas, teismų korumpavimas – Rusija tęsia ir plečia savo veiklos metodus Vakaruose.
Molly McKew

delfi.lt  Molly McKew
„Vakarams, ypač Jungtinėms Valstijoms, labai sunku priimti tą faktą, kad Rusija, ypač jos žvalgyba, labai efektyviai naudojasi Vakarų silpnybėmis, kurios patiems Vakarams atrodo kaip stiprybės – žiniasklaidos, smegenų centrų atvirumas, mėgavimasis technologijomis. Ir blogiausia, kad daugybė Rusijos veikimo būdų, politinių ir ekonominių, minkštųjų Europoje nekeliami į viešumą reikiamame lygmenyje ir nepasmerkiami“, – sako Molly McKew, informacinio karo ir Rusijos ekspertė, rašytoja.



- Kokias esate pastebėjusi naujas Rusijos veikimo priemones Vakaruose?

- Rusija tęsia ir plėtoja savo metodus, suranda naujų būdų veikti. Pastebima nauja rusų kryptis į technologijas. Tarkime, mobiliųjų programėlių kūrimas, kurios atrodo tarsi naudingos, pavyzdžiui, kelioninės programėlės – gausite naudingą informaciją apie restoranus, pigius skrydžius, bet programėlėje įdiegtas kodas, kuris gali išvogti jūsų kontaktus, renka informaciją, ką jūs veikiate. Rusų investuotojai taip pat investuoja į dideles technologines bendroves, iš kurių veiklos nebūtinai akivaizdu, kad jos renka duomenis, tačiau jos tai daro –tarkim, sveikatos priežiūros mobilios programėlės. Kas daroma su šiais duomenimis? Ši veikla pastebima pastaraisiais mėnesiais JAV, o Kushnerio, Donaldo Trumpo žento, šeima padėjo kai kurioms Rusijos investicijoms į technologines kompanijas ateiti. Tai pastebima ir Europoje. Taigi klausimas, ką Rusija veikia su šiais duomenimis, kur jie keliauja – į tai Vakarams reiktų kreipti daugiau dėmesio.

 

Taip pat rusai deda akcentą į kultūrinę ir akademinę veiklą: jie steigia meno galerijas, remia universitetus, dažnai netiesiogiai. Atrodo, kam turėtų rūpėti, kad rusiško kapitalo bankas remia kokį JAV profesorių. Dauguma tų profesorių nėra prokremliški, galbūt tik nuosaikesni Rusijos atžvilgiu, tačiau kai kurie iš jų laikosi keistų nuostatų. Ir jie moko mūsų ateities studentų kartą, kad Rusija turi teisę būti įtari Vakarų atžvilgiu, ir kad Rusijos reakcija neva į Vakarų veikimą Gruzijoje ir Ukrainoje yra pateisinama. Neseniai turėjau pokalbį su JAV universiteto atstovu ir jis man aiškino, kad Rusija buvo susirūpinusi Ukrainos derybomis su Europos Sąjunga, kad tai paveiks Rusijos muito mokesčius, neva nevaldomą prekių plūdimą į Rusijos teritoriją, ir kad nei Ukraina, nei ES neva su Rusija nesikalbėjo, tad kas jai beliko. Žiūriu į tuos žmones ir galvoju – jūs ką, rimtai ginčijatės, kad muito mokesčiai yra priežastis aneksuoti dalį šalies?.. Bet atrodo, kad jie tuo tiki. O kai tai girdi amerikietis aštuoniolikmetis, jis tiesiog neturi pakankamai žinių, kad mestų iššūkį tokiam profesoriui. Taigi, Rusija daro poveikį ir būsimai mūsų užsienio politikos formuotojų kartai.

Rusijos veiklos metodai dar labiau suminkštėjo, Kremlius tapo gudresnis. Jie tiesiogiai nebruka savo kultūros ar politinės žinios, tačiau finansuoja įvairius kultūrinius renginius, institucijas, stengiasi, kad jos pelnytų pasitikėjimą Vakaruose ir per tai prieina prie įvairių įtakos grupių. Pavyzdžiui, meno galerija Londone, kuri finansuojame VTB banko, kuris turi ir minėtą kelionių programėlę. Atrodo, kas čia tokio, pamanykit, sąsajos su Kremliumi, tai juk tik galerija, na ir kas. Tai štai Vakarai nepakankamai įtariai žvelgia į tas sąsajas: reikia turėti mintyje, kad Kremliaus pinigai visada eina kartu su sąsajomis ir tai ne „na ir kas“.

 

- Kalbant apie minėtas programėles – kaip vartotojams žinoti, kad ten įdiegti šnipinėjantys kodai?

- Geras klausimas – yra pilietinių iniciatyvų, kurios tyrinėja tokių programėlių kodus ir skelbia apie tas, kurios nusiurbinėja duomenis, bet vartotojai į tai ne itin gilinasi. Tarkim, leidi laiką socialiniame tinkle ir staiga po ranka pasitaiko patrauklios programėlės reklama, ir daug nemąstydamas parsisiunti ją. Didžiosios bendrovės, kaip „Apple“, taip pat turėtų kreipti didesnį dėmesį į saugumą tų produktų, kurias savo parduotuvėse siūlo vartotojams.

 

- Esate minėjusi ir iliustratyvų Rusijos veikimo pavyzdį per „KasperskyLab“ konkursą. Papasakokite plačiau.

- Pasitaiko neįtikėtinų naivumo atvejų: su Kremliumi siejamo ir seniai nešališka kompanija nelaikomas „KasperskyLab“ įsteigė prizą JAV aukštųjų mokyklų programavimo konkursui, kuriame kvietė permąstyti, kokios yra ateities grėsmės rinkimų programinei įrangai, balsavimo mašinoms ir kaip nuo tų grėsmių apsiginti. 12 komandų „KasperskyLab“ teisėjams pateikė savo idėjas, kaip rinkimuose apsaugoti duomenis. Genialus planas – viskas atrodo kaip nekaltas konkursas, tuo tarpu patys amerikiečiai parodo rusams, kur jų balsavimo sistemos trūkumai, patys to nesuvokdami. Neįtikėtina – juk šioje srityje dirbantys profesionalai turėtų žinoti, kas yra „KasperskyLab“.

 

Štai čia aiškiai trūksta mūsų vyriausybių aiškaus įvardijimo – kas yra kas. Juk turi būti įvardinta, kad per „KasperskyLab“ užpakalines duris visi duomenys nuteka rusų žvalgybai ir šios kompanijos programinė įranga neturėtų būti naudojama nei institucijose, nei mokyklose ar kaip kitaip su jais bendradarbiaujama. Mes nepratę taip mąstyti, tačiau jei žinome, kad iš Rusijos pusės prieš Vakarus savo strateginiams tikslams pasiekti yra naudojamos visos ekonominės, diplomatinės, kultūrinės ir kitos minkštosios galios priemonės, reikia taip į jas ir žvelgti ir atsakyti į jas kaip į grėsmes.

 

- Kaip Kremliaus aplinkos žmonėms įdarbinamos solidžios Vakarų advokatų kontoros?

- Tarkim, koks Rusijos oligarchas paprašo advokatų kontoros nereikšmingos paslaugos – padėti atgauti JAV vizą ar panašiai. Ir už tai pasiūlo absurdišką sumą pinigų. Bet – tuo pačiu tas klientas įteikia ilgą interesų konfliktų sąrašą – kad negalite dirbti prie tos ir tos bylos, tarkim, negalite dirbti su Chodorkovskiu, jokių antiputiniškų organizacijų ir pan. Ir tai taikoma visiems tarptautinės teisininkų firmos padaliniams – Vašingtone, Niujorke, Londone ir pan. Tokiu būdu jie ne kiek samdo geras firmas savo darbams, kiek užsitikrina, kad jie nedirbtų su kitais. Tas pats taikoma lobistų firmoms – jiems mokami „abonentiniai“ mokesčiai, kad jie nedirbtų su oponentais. Rusai labai pasimokė iš Magnitskio bylos ir pradėjo „supirkinėti“ įtakos sektoriaus dalis per teisės, lobizmo kompanijas, kad eliminuotų talentingus veikėjus ir tokiu būdu neutralizuotų pasipriešinimą.

Kad ir kalbant apie tuos pačius JAV prezidento rinkimų kandidatus. Trumpas ir jo aplinka buvo kaltinamas ryšiais su Rusija, tačiau tai būdinga ir Hillary Clinton aplinkai. Nors pati H. Clinton turi aiškiais pažiūras ir atvirai kalbėjo apie Rusijos grėsmę, jos politika buvo palanki Centrinei Europai, tačiau jos aplinkoje buvo daug patarėjų, finansuojamų rusų verslų ir advokataujančių Rusijos interesams. Rusija žaidžia didelių pinigų sferoje ir kur bestum – Vokietija, Prancūzija, JAV – Rusijos finansinė įtaka šalies elitui labai didelė ir tai ne visada lengvai pastebima. Tarkim, Londonas tapo dideliu rusiškų pinigų centru ir tarpiniu tašku. Apie tai rašė puikus žurnalistas Benas Judah ir kiti žurnalistai – kaip Rusijos investicijos į D. Britaniją padarė pažeidžiamomis tam tikras politines struktūras, ir suteikė rusams daug galių, nematomų daugumai paprastų žmonių.

 

Kad ir Moldovos pavyzdys – rusai naudojo Moldovą pinigams į Europą plauti, priversdami teismus „sutvarkyti“ komercinius ginčus tarp bendrovių, kurios iš tiesų niekada neturėjo realių sandorių. Tarkim, Rusijos bendrovė simuliuoja sandorį su Moldovos įmone. Ši tariamai paduoda Rusijos partnerius į teismą už menamą sutarties sąlygų nevykdymą, tuomet Rusijos bendrovė išmoka Moldovos įmonei pinigus per Moldovos banką, kuris perveda į Latvijos banką ir taip pinigai atsiduria ES. Buvo įrodyta, kad rusai taip išplovė mažiausiai 30 milijonų JAV dolerių, čia neskaitant kyšių teisėjams ir Moldovos tarpininkams. Iš tiesų, Moldovos elito nusipirkimas buvo tik išdava pagrindinio rusų tikslo – išplauti pavogtus pinigus į Vakarus. Tai labai rimtas įrankis elitui pasiekti. Imkime kad ir Gruziją – rinkimus laimi verslininkas, savo pinigus uždirbęs Rusijoje. D. Trumpas taip pat turi ilgą santykių su Rusijos verslu istoriją. Taigi, ar rusai šiuos žmones pasirinko ir kreipė juos politikos linkme – ne, tačiau jie žino, kad elitas kyla iš elito, jie mezga santykius, kurie vieną dieną gali praversti ir kai kuriais atvejais jiems tikrai labai pasiseka.

 

- Tačiau atrodo, kad Vakarai labai lėtai reaguoja į šias grėsmes, vien jau kiek metų buvo kalbėta apie propagandos grėsmes, kol galiausiai imtasi priemonių. Tuo tarpu rusai vietoje nestovi ir randa vis labiau rafinuotų būtų veikti.

- Vakarams, ypač Jungtinėms Valstijoms, labai sunku priimti tą faktą, kad Rusija, ypač jos žvalgyba, labai efektyviai naudojasi Vakarų silpnybėmis, kurios patiems Vakarams atrodo kaip stiprybės – žiniasklaidos, smegenų centrų atvirumas, mėgavimasis technologijomis. Ant Kremliaus žinučių kartais užkimba net kovotojai prieš jo veikimą. Jei iki 2008 m. Rusija taip agresyviai nebuvo išreiškusi savo tikslų, tai po Krymo aneksijos viskas tapo daug labiau „juoda-balta“. V. Putinas atvirai kalba apie Rusijos išskirtinumą ir apie tai, kad jai su Vakarais – ne pakeliui. Reikia suvokti, kad Rusija siekia Vakarus susilpninti ir reikia tai įvardinti. Ypač kalbant apie propagandą ir dezinformaciją. Kiek gi galima kalbėti, kad RT yra blogai ir vis tiek leisti jiems transliuoti? Turime keletą „Stop Fake“ tipo iniciatyvų, jos tikrai šaunios, bet to negana: riekia suvokti rusišką naratyvą ir žinoti, kaip su juo kovoti.

Kita pusė – Vakarai – taip pat turi sugebėti patraukliai pateikti savo naratyvą, ir tai toli gražu ne tik tiriamoji žurnalistika. Trūksta lėšų kovai su propaganda rusų kalba, bet net nėra įsivaizdavimo, kiek Rusija visko skleidžia angliškai, kokią informacijos architektūrą rusai susikūrė mūsų informacinėje erdvėje. Tarkime, trolių fabrikai, „botų“ tinklai kurie, kurie rašo JAV auditorijai. Juk tai skirta procesams JAV paveikti, arba Vokietijoje, arba Marine Le Pen palaikymui Prancūzijoje. Jie suka, jie palaiko šias „nuomones“ tol, kol tai atrodo kaip populiariausia nuomonė, jiems labai gerai pavyko JAV rinkimuose. Jiems labai gerai pavyksta sukurti įspūdį, kad tam tikros naujienos plinta visur vienu metu ir sustabdyti šį procesą, kai jų nebereikia. Taigi, mes turime gebėti perrėkti šį organizuotą triukšmą ir išpopuliarinti tikras savo naujienas ir pasakojimus taip pat efektyviai, kaip tai daro žmones, atakuojantys mūsų vertybes. Bet kol kas dar Vakarai neįgalūs to padaryti.

 

- Atrodo, per prezidento rinkimų kampaniją JAV žiniasklaida kaip niekad anksčiau tikrino daug faktų ir apie tai nuolat skelbė, bet tai visiškai nepadėjo.

- Reikia suprasti, kad svarbu ne tik demaskuoti melagingas naujienas, tačiau lygiai taip pat svarbus ir naratyvas, ir kaip jį papasakosi. Vakarai labai stokoja lyderystės, nėra kam ginti liberalios demokratijos vertybių, į kurias nusitaikyta. Mūsų politiniai lyderiai garsiai nekalba apie Rusijos grėsmę ir iššūkius, gal tik keletas, įskaitant ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą. 2008 m., kai Rusija užpuolė Gruziją, keturi užsienio reikalų ministrai nuskrido į Tbilisį per dieną, Vakarai nuosekliai palaikė Gruzijos teritorijos integralumą ir apie tai garsiai kalbėjo. Dabar tai nevyksta ir Ukrainos jau taip nepalaikė. Visa ta lyderių karta buvo suinteresuota plėsti Europą vertybinių pagrindu, priimti naujas nares, plėsti NATO, dabar niekas apie tai nebekalba ir tai mums kenkia. Mes nebeginame šių vertybių, nebepopuliariname jų vidaus auditorijai.

Kad pati Amerika nebežino, kam NATO reikalinga. JAV rinkėjai vidury Amerikos iš D. Trumpo aplinkos perėmė tokį supratimą apie NATO ir jos sąjungininkus: 1) kodėl mes turime ginti Rytų Europą?, 2) NATO nepavyko kovoti su terorizmu, 3) NATO nariai nori visko nemokamai, dauguma jų neįneša sąžiningo indėlio. Tie rinkėjai net nelabai žino, kas yra NATO, ką jis veikia, kad V-asis straipsnis buvo aktyvuotas po Rugsėjo 11-osios atakų Amerikai padėti, nes kita pusė apie tai nekalba, stokodami lyderių. Nebėra čerčilių ir ruzveltų, tačiau kiekvienoje Vakarų šalyje politiniai lyderiai privalo skirti daugiau dėmesio Rusijos grėsmės problemai ir kalbėti apie tai savo tautoms labai suprantama kalba ir praktiškai, nes dabar visus Vakarų privalumus mes viską priimame kaip savaime suprantamą dalyką.

 

- Kokie artimiausi Rusijos tikslai, jūsų manymu?

- Keičiasi informacijos architektūra, neseniai rašyta apie tai, kad savanoriai pro-trumpiški troliai turėjo sąsajų su Rusijos spec.tarnybomis, tiesa, nežinia, ar sąmoningai. Ir, įdomiausia, kad dabar ta pati pro-trumpiškų trolių bendruomenė ir radikaliosios dešinės žiniasklaida artėjant rinkimams plečia savo veiklą į Prancūziją ir Vokietiją ir atidarė savo biurus šiose šalyse, eksportuodami šį veiklos principą į Europą. Tai rodo, kur nukreipta Rusijos veikla. Rusija taip pat labai aiškiai deklaravo, kad remia anteuropietiškas partijas, stengiasi jas įgalinti, į tai reiktų atkreipti dėmesį. Rusijos rolė JAV rinkimuose buvo labai aiški, ir tai Europa pastebėjo. Būta Vokietijos ir Prancūzijos spec.tarnybų pareiškimų apie Rusijos bandymus paveikti informacinę erdvę, formuoti naratyvus. Priešrinkiminis laikotarpis Europoje yra labai pageidautina terpė Rusijai laimėti naujos paramos, palankesnio politikų požiūrio į Rusiją ir tai yra pats paprasčiausias ir pigiausias būdas. Tuo pačiu Rusija neapleidžia ir kitų savo priemonių – reikia nepamiršti atviro Rusijos spec.tarnybų įsitraukimo į mėginimų nuversti valdžią Juodkalnijoje. Apie tai smarkiai per mažai kalbama – vyriausybės supranta, kad prakalbus teks imtis kažkokių priemonių, ko niekas nenori.

Tai ir yra blogiausia, kad daugybė Rusijos veikimo būdų, politinių ir ekonominių, minkštųjų (kaip jaunimo stovyklos ir pan.) Europoje nekeliami į viešumą reikiamame lygmenyje ir nepasmerkiami. O viso to smaigalyje – Rusijos siekis destabilizuoti NATO ir Europą, sužlugdyti transatlantinius santykius, izoliuoti JAV nuo Europos, šią geriau kontroliuoti. Ir jie daro tai išnaudodami įvairias jėgas ir politinius judėjimus, tarkim, antiglobalistus, valstybių viduje. Ukrainoje vyksta tikras karas ir niekas apie tai nekalba, Sirijoje, kur rusai buvo labai sėkmingi* – nors šis karas jiems ir brangus, bet jie kariauja iš esmės svetimomis rankomis, taikydamiesi į civilius, sukeldami emigracijos krizę Europai.

 

Mes nemąstome kaip rusai, kurie žvelgia į žemėlapį ir mato Baltijos šalis, Siriją ir Ukrainą kaip vieną kovos frontą ir įtakos zoną, tačiau reikia pamąstyti, kaip Vakarai turėtų tai atremti. Rusija kalba apie tai, kaip NATO supa Rusiją, bet iš tiesų viskas vyksta atvirkščiai – konfliktai Ukrainoje, Sirijoje, naujai konstruojami santykiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, tam, kad jie galėtų dislokuoti savo techniką ir karius prie NATO valstybių. Oro gynybos sistemų konstravimas, kurios uždengia Baltijos šalis, visą Juodąją jūrą, rytinę Viduržiemio jūros dalį. Rusai stengiasi įkelti koją į Libiją, kas leistų jiems padengti pietinę Viduržiemio jūros dalį. Taigi, aplink NATO turime Rusijos pajėgumus blokuoti mūsų galimybę gintis. Jau nekalbant apie nuolat vykstančias didžiules Rusijos karines pratybas. Tuo tarpu Vakarai negali deramai į tai atsakyti, nes nepripažįsta, kad šie dalykai vyksta. *interviu buvo darytas iki pastarųjų įvykių, kai JAV sudavė smūgį Sirijos oro bazei.