JAV ir Rusija nesugebėjo įveikti tarpusavio nepasitikėjimo

delfi.lt 2017 04 13

Rusijos prezidentas trečiadienį priėmė Kremliuje JAV valstybės sekretorių Rexą Tillersoną, bet besivaržančios galiūnės nesugebėjo peržengti didelio tarpusavio nepasitikėjimo.

Sergejus Lavrovas ir Rexas Tillersonas

delfi.lt  AFP/Scanpix nuotr.
Po šio susitikimo Rusija vetavo JAV pasiūlytą Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą, reikalaujantį, kad Sirijos vyriausybė bendradarbiautų tiriant įtariamą cheminę ataką, dėl kurios Vakarai kaltina Maskvos sąjungininką Basharą al Assadą.

 

Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus Maskvoje padidėjo viltys, kad tarp abiejų buvusių Šaltojo karo laikų priešininkių taps įmanomas koks nors suartėjimas.

 

D.Trumpas šiltai atsiliepdavo apie Rusiją per rinkimų kampaniją, bet sausį atėjus į valdžią jo tonas atšalo, o įvykiai, išsirutulioję po numanomos cheminės atakos Sirijoje, paaštrino dvišalių santykių krizę.

D.Trumpo pasiuntinio R.Tillersono derybas su V.Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu temdė šis incidentas, dėl kurio Jungtinės Valstijos surengė baudžiamąjį smūgį prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgas

 

Dėl cheminės atakos ir kitų klausimų, pavyzdžiui, Rusijos intervencijos Ukrainoje arba numanomo kišimosi į JAV rinkimus Maskvos ir Vašingtono požiūriai išliko labai skirtingi.

 

„Atvirai aptarėme JAV ir Rusijos santykių būklę. Pasakiau, kad dabartinė padėtis yra žemo lygmens“, – žurnalistams sakė JAV diplomatijos vadovas, anksčiau vadovavęs naftos milžinei „ExxonMobil“.

 

„Pasitikėjimo tarp mūsų abiejų šalių yra žemas. Dviejų didžiausių pasaulyje branduolinių ryšiai negali būti tokie“, – perspėjo jis.

 

S.Lavrovas dieną pradėjo kovingesniu tonu, bet per jųdviejų bendrą spaudos konferenciją būtent jis akcentavo sritis, kur glaudesnis bendradarbiavimas tebėra įmanomas.

 

„Nepaisant esamų problemų kiekio... yra reikšmingų perspektyvų bendram darbui“, – sakė S.Lavrovas, pristatęs R.Tillersoną privačioms deryboms su V.Putinu.

 

„Rusija tam atvira, atvira dialogui su JAV visose įvairiose srityse“, – tikino jis.

 

Be to, S.Lavrovas pažymėjo, kad abi šalys yra įsipareigojusios tęsti „bekompromisę“ kovą su terorizmu.

 

Diplomatijos vadovas sakė, kad Rusija linkusi atkurti „konfliktų išvengimo“ liniją, turinčią padėti amerikiečių ir rusų kariuomenių vadams užkirsti kelią atsitiktiniams incidentams vykdant operacijas Sirijoje.

 

Vis dėlto nei viena pusė nepaminėjo daug konkrečių naujų bendradarbiavimo krypčių, išskyrus susitarimą įkurti darbo grupę, anot R.Tillersono, turinčią spręsti „smulkesnius klausimus“.

 

Per spaudos konferenciją daugiausiai dėmesio skirta ginčijamiems klausimams, ypač giliam Maskvos nepritarimui JAV intervencijų politikai ir Vašingtono pasišlykštėjimui kraujo liejimu Sirijoje bei Ukrainoje.

 

Kol R.Tillersonas vadovavo „ExxonMobil“, jis buvo Maskvai gerai pažįstamas ir draugiškas veikėjas. Tačiau per savo pirmąjį vizitą nuo darbo Valstybės departamente pradžios jis neatrodė linkęs nuolaidžiauti.

 

R.Tillersonas pakartojo, kad Jungtinės Valstijos įsitikinusios, jog Rusijos programišiai ir propagandininkai kišosi į Amerikos rinkimu ir kad B.al Assado pajėgos atsakingos už vėliausią cheminę ataką.

Raketų salvė

Jis nesureikšmino kai kurių JAV pareigūnų pareiškimų, kad Rusijos pajėgos galbūt susijusios su praeitą savaitę įvykusiu incidentu Chan Šeichūno mieste, kur žuvo 87 civiliai.

 

Vis dėlto R.Tillersonas griežtai pakartojo, kad tokį smūgį galėjo suduoti tik B.al Assado pajėgos ir tvirtino, kad Rusija turi dėti didesnes pastangas, jog Damaskas netektų paskutinių savo cheminio arsenalo likučių.

 

S.Lavrovas atrėmė šiuos kaltinimus ir pažymėjo, kad Maskva nori, kad JT ginklų inspektoriai ištirtų ne vien Chan Šeichūną, bet ir Sirijos oro pajėgų bazę, kuriai teko JAV atsakomasis raketų smūgis.

 

Be to, jis pareiškė, kad daugelis Maskvos ir Vašingtono nesutarimų kyla iš „delstinio veikimo bombų“, paliktų ankstesnio prezidento Baracko Obamos administracijos.

 

„Esame realistai ir suprantame, kad norėdami įveikti šias kliūtis turime dėti pastangas. Ir mes siekiame tai daryti“, – pabrėžė diplomatijos veteranas.

 

V.Putinas prieš šias derybas televizijai duotame interviu tiesmukiau kalbėjo apie labiau atšalusius santykius ir griežtai atmetė Vašingtono požiūrį į ataką Sirijoje.

 

„Galima sakyti, kad pasitikėjimo lygis darbiniame lygmenyje, ypač kariniame lygmenyje, ne pagerėjo ir veikiau degradavo“, – sakoma Kremliaus paskelbtame V.Putino interviu televizijai „Mir“ tekste.

 

„Kur įrodymai, kad Sirijos pajėgos naudojo cheminius ginklus? Jų nėra. Tačiau yra tarptautinių įstatymų pažeidimas. Tai akivaizdus faktas“, – pridūrė V.Putinas.

 

R.Tillersonas anksčiau sakė raginsiantis Rusiją atsiriboti nuo B.al Assado ir jį remiančio Irano, bet Kremlius pareiškė, kad tokia idėja „absurdiška“.

 

Rusija blokuoja JT rezoliuciją

Netgi kai R. Tillersonas, V.Putinas ir S.Lavrovas Maskvoje diskutavo apie savo nesutarimus, Niujorke, JT Saugumo Taryboje įsiplieskė nauja audra.

 

Rusija vetavo rezoliucijos dėl numanomos cheminės atakos Sirijoje projektą, pasiūlytą JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos Rusija jau aštuntą kartą pasinaudojo veto teise Saugumo Taryboje, kad užblokuotų veiksmus, nukreiptus prieš jos sąjungininką Damaską.

 

V.Putinas savo ruožtu kaltino B.al Assado oponentus planuojant inscenizuoti chemines atakas, kad būtų galima apkaltinti Damaską ir priversti Jungtines Valstijas labiau įsitraukti į šį konfliktą.

 

Dar vienas ženklas, kad Kremlius nepasiruošęs nusigręžti nuo B.al Assado – ketvirtadienį Maskvoje įvyksiantis Sirijos užsienio reikalų ministro susitikimas su S.Lavrovu ir penktadienį vyksiančios trišalės derybos su Iranu.